Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1165-261/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-27
Bylos Nr.: eA-1165-261/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03124-2018-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Atsakovas: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Pareiškėjas: Get Fresh Cosmetics Limited
Trečiasis asmuo: V. U.

Administracinė byla Nr. eA-1165-261/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03124-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. U. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus Nr.: 1IŠ-54, 1IŠ-55, 1IŠ-56, 1IŠ-57, 1IŠ-58 (toliau – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė Get Fresh Cosmetics Limited, veikianti komerciniu pavadinimu Bomb Cosmetics (toliau – ir pareiškėjas), gamina įvairius rankų darbo kosmetikos ir parfumerijos gaminius. Ji veikia nuo 1998 m., savo gaminius platina per mažmeninės prekybos platintojus įvairiose Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse (taip pat ir Lietuvoje), trečiosiose valstybėse, taip pat internetu (per savo interneto svetainę https://bombcosmetics.co.uk/, per internetinės prekybos platformas ebay, Amazon ir kt.). Lietuvoje pareiškėjo kosmetikos gaminius pastaraisiais metais platino kelios įmonės, taip pat ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. U. (toliau – ir Platintojas). Pareiškėjo žiniomis, jo produktus Platintojas platino per interneto svetainę www.shop4top.lt.

3. Pareiškėjas teigė, kad visi platinami pareiškėjo gaminiai atitinka privalomuosius reikalavimus kosmetikos gaminiams. Pareiškėjas, kaip reikalaujama pagal ES teisės aktus, saugo kiekvieno jos gaminamo kosmetikos gaminio informacijos bylą ir, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (toliau – ir Reglamentas), visi pareiškėjo gaminiai yra registruojami per Pranešimo apie kosmetikos gaminius portalą (angl. Cosmetic Products Notification Portal, toliau – ir CPNP). Atsižvelgiant į Reglamento 4 straipsnio reikalavimus, pareiškėjasyra nurodyta kiekvieno iš jos gaminių, registruotų per CPNP, „atsakingu asmeniu“. Esant poreikiui, pareiškėjasvisuomet pateikia gaminio informacijos bylą bet kuriai atsakingai rinkos priežiūros institucijai ES. Kadangi pareiškėjo gamybos veikla vykdoma ES, šią veiklą kiekvienais metais tikrina Jungtinės Karalystės gaminių saugos kompetentinga institucija – Prekybos standartų biuras (angl. Trading Standards Authority).

4. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Sprendimus dėl 5 pareiškėjo gaminių: „101 Hydrations“ (110 g), „Coco Beach“ (110 g), „Distant Shores“ (110 g), „Pink Polka“ (110 g), „Skin Candy“ (110 g) (toliau – ir Gaminiai), kuriais uždraudė tiekti į rinką Gaminius ir įpareigojo Platintoją pašalinti juos iš rinkos, įspėti vartotojus apie su pavojingais Gaminiais susijusią riziką, informuoti juos apie galimybę šiuos Gaminius grąžinti pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos.

5. Pareiškėjo nuomone, Sprendimai turi būti panaikinti, nes jie prieštarauja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei kitų ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai, priimant Sprendimus buvo pažeistos Įstatyme ir kituose taikomuose teisės aktuose nustatytos procedūrinės taisyklės.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimai jam sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes, kadangi jų pagrindu buvo apribota pareiškėjo teisė tiekti Gaminius Lietuvos Respublikos rinkai. Be to, Lietuvos Respublikoje priėmus nepagrįstus Sprendimus, buvo padaryta žala pareiškėjo reputacijai, kadangi Sprendimais nuspręsta, jog pareiškėjas, skiriantis didelį dėmesį savo gaminamų gaminių saugos klausimams, tariamai tiekia į rinką nesaugius (taigi, ir nekokybiškus) gaminius.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 10 d. priėmusi sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo pareiškėjo gaminiams, kuriuos platino UAB „Kosmelita“, šių sprendimų pagrindu informaciją apie gaminius ir jų tariamą rimtą pavojų įkėlė į Bendrijos skubaus keitimosi informacija sistemą RAPEX (angl. Rapid Alert System, toliau – ir RAPEX sistema), per kurią ES valstybių narių atsakingos rinkos priežiūros institucijos keičiasi informacija apie priemones bei veiksmus, kurių ėmėsi siekdamos savo teritorijoje neleisti naudoti gaminių, jais prekiauti, apriboti jų prekybos ar naudojimosi sąlygas dėl to, kad tie gaminiai kelia rimtą pavojų. Nurodo, kad pareiškėjo verslo partneriai įvairiose valstybėse (mažmeninės prekybos įmonės, interneto parduotuvės, įskaitant internetinės prekybos gigantą Amazon), pastebėję per RAPEX sistemą Tarnybos paskelbtą informaciją apie gaminius, pradėjo teikti užklausas ir reikšti pretenzijas dėl gaminių kokybės tiesiogiai pareiškėjui. Kai kurie pareiškėjo verslo partneriai išėmė visas jo prekes (ne tik Tarnybos tirtus gaminius) iš prekybos. Dėl tokių Tarnybos sprendimų pareiškėjas patyrė didelius finansinius nuostolius – prarado dalį stambių užsakymų, turėjo sugaišti daug laiko ir investuoti lėšų, siekdamas paaiškinti susidariusią situaciją savo verslo partneriams. Be to, susidariusi situacija daro žalą pareiškėjo gerai reputacijai, kurią ji kuria jau dvidešimt metų, bei prekybos santykiams su verslo partneriais visame pasaulyje. Teisinių procedūrų, pagal kurias pareiškėjas galėtų tiesiogiai Europos Komisijai, valdančiai RAPEX sistemą, apskųsti nepagrįstą ir neteisėtą Tarnybos sprendimą įkelti informaciją apie gaminius į RAPEX sistemą, nėra.

8. Pareiškėjas pabrėžė, kad Sprendimai grindžiami išimtinai Tarybos direktyva 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai (toliau – ir Direktyva), kurios 1 straipsnio 2 dalies nuostata nedraudžia rinkai tiekti ir platinti visų ir bet kokių gaminių, kurie turi maisto produkto formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį. ES teisės aktais draudžiama tiekti rinkai ir platinti tik tokius į maistą panašius ne maisto gaminius, kuriuos vartotojai gali sumaišyti su maisto produktais ir kurie vartotojams gali būti pavojingi juos įsidėjus į burną, pačiulpus ar prarijus.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas nurodė, kad Gaminiai yra registruoti CPNP, Gaminiai turi suformuotas Gaminių saugos bylas. Tuo atveju, jei Gaminiai būtų nesaugūs ar, tuo labiau, keltų „rimtą“ pavojų, jie nebūtų buvę notifikuoti arba šių Gaminių platinimas ES būtų sustabdytas jau gerokai anksčiau. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į ne pelno organizacijos „Prosafe“ (angl. Product Safety Forum of Europe) ataskaitą, remiantis kuria ES laikomasi bendros pozicijos, kad ne kiekvienas produktas, kuris panašus į maisto produktus, yra automatiškai pavojingas vartotojams. Tuo tarpu, atsakovas laikosi kardinaliai priešingos pozicijos – teigia, jog kiekvienas gaminys, kuris turi maisto produkto formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, automatiškai kelia pavojų vartotojams, todėl turi būti draudžiamas platinti. Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti ir įsitikinti, kad jo gaminiai, įskaitant Gaminius, nėra pavojingi vartotojams (net jei vartotojai juos įsidėtų į burną, čiulptų ar prarytų), atliko daugelį tyrimų. Pareiškėjo turimose tyrimų ataskaitose nurodyta, kad Gaminiai yra pagaminti iš maisto produktams naudojamų ingredientų, todėl jie nėra pavojingi vartotojams, net jei vartotojai Gaminius nurytų. Maža to, Gaminiai yra kartūs, todėl jų atsikandus (jei vartotojas teoriškai jo atsikąstų), natūrali vartotojo (vaiko) reakcija būtų kąsnį išspjauti, o ne jį praryti.

10. Pareiškėjo teigimu, formali Tarnybos pozicija be konkrečios su Gaminiais susijusios situacijos papildomos analizės ar vertinimo neatitinka nei ES ir nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių gaminių saugos tyrimus, reikalavimų, nei viešojo administravimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Pabrėžia, jog, kaip reikalaujama pagal Reglamentą, Direktyvą ir kitus susijusius ES teisės aktus, pareiškėjasturi parengtas savo kosmetikos gaminių saugos ataskaitas (įvertinimus) (angl. Cosmetic Product Safety Report (assessment), įvertinimus dėl pavojingų imitacijų (angl. Dangerous Imitations Assessment), kitas ataskaitas, patvirtinančias Gaminių saugą. Visi šie dokumentai yra oficialūs ir parengti nepriklausomų šios srities ekspertų arba laboratorijų, juose pateikiama plataus pobūdžio Gaminių saugos ir rizikos analizė, jais įrodoma, kad Gaminiai nekelia „rimto“ pavojaus vartotojams.

11. Pareiškėjas pažymėjo, kad kiekvienam iš savo Gaminių užsakė nepriklausomos laboratorijos arba šios srities ekspertų (priklausomai nuo atitinkamo gaminio pristatymo rinkai metų) nepriklausomą saugos vertinimą. Visų Gaminių ingredientų sąrašas iš esmės yra toks pat – visi ingredientai naudojami maisto pramonėje ir šiuose produktuose esantys kiekiai yra saugūs vartoti. Šiems produktams reaguojant tarpusavyje, vyksta neutrali pH reakcija, kurios šalutiniai produktai yra natrio citratas (maisto pramonėje naudojamas rūgštingumo reguliatorius), anglies dvideginis ir vanduo. Cukraus pagrindo papuošimus ant daugelio iš šių gaminių pareiškėjasnaudoja visiškai sąmoningai. Juos atskyrus nuo Gaminio ar, mažai tikėtinu atveju, atsitiktinai prarijus, tai yra maisto produktai ir todėl nepakenktų nei vaikui, nei suaugusiam žmogui.

12. Pareiškėjo nurodymu atliktame vertinime dėl pavojingų imitacijų (angl. Dangerous Imitations Assessment) nurodyta, jog gaminys kelia tik „nedidelį pavojų (angl. low risk) vartotojams“. Be to, jame pateikti pardavimų skaičiai rodo, kad nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. parduota daugiau kaip 2,5 mln. tokios išvaizdos gaminių vienetų. Per šį laikotarpį pareiškėjo registruotų vartotojų skundų analizė patvirtina, kad nebuvo gauta nei vartotojų, nei ES institucijų skundų ar pranešimų dėl šių gaminių supainiojimo su maisto produktais ir (ar) prarijimo. Be to, teismai kitose ES valstybėse narėse (Vengrijoje, Italijoje) yra pripažinę, jog ne bet koks gaminys, panašus į maisto produktą, automatiškai laikomas pavojingu gaminiu.

13. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, priimdama Sprendimus, pažeidė pareiškėjo teises ir esmines procedūrines taisykles. Sprendimuose nepateikiamas absoliučiai joks vertinimas ar argumentacija, jog, prieš priimdama Sprendimus, Tarnyba atliko kokį nors su Gaminiais susijusį rizikos vertinimą ar kokį nors kitą išsamų tyrimą dėl Gaminių galimai keliamo pavojaus. Sprendimuose tik formaliai pacituojamos teisės aktų nuostatos ir tiesiog konstatuojama, kad Gaminiai kelia pavojų vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai ar saugai. Daro išvadą, jog Tarnyba neįrodė, kad Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugai. Pareiškėjo žiniomis, Tarnyba Sprendimus dėl pavojingų gaminių priėmė, įvertinusi vien Platintojo interneto svetainėje (elektroninėje parduotuvėje www.shop4top.lt) skelbiamas Gaminių nuotraukas, Gaminių pavyzdžiai iš Platintojo nebuvo paimti. Vertindama vien Gaminių nuotraukas, Tarnyba niekaip negalėjo nustatyti Gaminių tikrojo dydžio, kvapo, spalvos ir kitų elementų, pagal kuriuos būtų galėjusi įvertinti realų šių gaminių panašumą į maisto produktus ir jų galimai keliamą pavojų. Vertindama Gaminių saugos klausimą, Tarnyba neįvertino fakto, kad Gaminiais jokiam vartotojui nebuvo padaryta jokia žala ir joks vartotojas niekada nesiskundė dėl Gaminių.

14. Vadovaudamasis Reglamento 28 straipsniu, Įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintos Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos 8 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimai turi tiesioginę įtaką pareiškėjui (kadangi jais buvo apribota pareiškėjo teisė tiekti Gaminius Lietuvos rinkai), pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba privalėjo apie Sprendimus pranešti ne tik Platintojui, bet ir pareiškėjui. Nors Tarnyba žinojo pareiškėjo pavadinimą ir kontaktinius duomenis (juos nurodė Sprendimuose), tačiau apie Sprendimus pareiškėjui nepranešė.

15. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba Sprendimus priėmė vienašališkai, tinkamai neįvertinusi situacijos, pateiktų įrodymų ir nesusisiekusi su kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija, kuri būtų galėjusi suteikti papildomos teisingiems Sprendimams priimti esminės informacijos.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17. Tarnyba nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba atliko Platintojo, o ne pareiškėjo patikrinimą bei Platintojo atžvilgiu priėmė Sprendimus, kurie tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Atkreipia dėmesį į tai, kad Platintojas, kuriam tiesiogiai adresuoti Sprendimai, neišreiškė siekio per nustatytą terminą skųsti jo atžvilgiu priimtus Sprendimus. Daro išvadą, kad pareiškėjas siekia ginčyti kito asmens, t. y. Platintojo, atžvilgiu Tarnybos priimtus 2018 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimus, kuris (Platintojas) nesiekia, kad Sprendimai būtų panaikinti. Sprendimais pareiškėjui tiesiogiai pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba teigė, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl Tarnybos priimtų Sprendimų panaikinimo.

18. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos Telšių apskrities skyrius, vykdydamas Gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1-76 „Dėl gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programos patvirtinimo“, internetinėje svetainėje www.shop4top.lt, kurią valdo Platintojas, atsitiktinės atrankos būdu įvertino 7 rūšių kosmetikos gaminius – tirpius vonios sūkurius iš kakavos sviesto, kurių forma, dydis, spalva, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja maisto produktus – pyragaičius. Pabrėžia, kad kosmetikos gaminiai buvo tikrinami, vadovaujantis Reglamentu bei Kosmetikos gaminių kontroliniu klausimynu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-235 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kontrolinių klausimynų patvirtinimo“ (toliau – ir Kosmetikos gaminių kontrolinis klausimynas). Atlikus patikrinimą, 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 1IM-46 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad Gaminių forma (pyragaitis), dydis (110 g, 6,5 cm), vaizdiniai (pyragaitis popierinėje pakuotėje su plaktos grietinėlės ir uogų („101 Hydrations“), gėlytės žiedo bei lapelio („Coco Beach“, „Pink Polka“), gėlytės žiedo („Distant Shores“, „Polkadot Princess“, „Twilight Bloom“), gėlytės žiedų ir šokolado drožlių („Skin Candy“) papuošimais), nurodomas kvapas (braškių ir grietinėlės („101 Hydrations“), kokosų („Coco Beach“), tropinio smėlio („Distant Shores“), romantiškas muskuso („Pink Polka“), vyšnių („Polkadot Princess“), aviečių („Skin Candy“), gėlių („Twilight Bloom“)) ir išvaizda imituoja pyragaitį. Patikrinimo akte nustatyta, kad Gaminiai neatitinka Reglamento VI skyriaus 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi patikrintų Gaminių forma, kvapas ir vaizdinys atrodo kaip maisto gaminio, t. y. pyragaičio.

19. Atsakovas pabrėžė, kad Direktyva numato draudimą ES valstybėse narėse prekiauti, importuoti ir gaminti bei eksportuoti produktus, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, kadangi jie gali būti supainioti su maisto produktais. Direktyva taikoma gaminiams, kurie, nebūdami maisto produktai, turi formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais ir dėl to deda juos į burną, čiulpia ar praryja, o tai gali būti pavojinga, nes gali tapti apsinuodijimo ir virškinamojo trakto perforacijos ar obstrukcijos priežastimi. Reglamento 3 straipsnio a dalis numato draudimą tiekti į rinką gaminius, neatitinkančius Direktyvos reikalavimų.

Atsiliepimas

20. Atsakovas nurodė, kad dėl kosmetikos gaminių, imituojančių maisto produktus, atsiranda vartotojų, ypač vaikų, apsinuodijimo tokiais gaminiais rizika, kuri pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, negali būti laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikto saugaus gaminio apibūdinimą, patiekti rinkai Gaminiai galimai yra nesaugūs, t. y. vartojant šiuos Gaminius įprastomis ir galimomis iš anksto pagrįstai numatytomis vartojimo sąlygomis, keliamas pavojus vartotojų sveikatai ir / ar gyvybei, kas nesuderinama su šių Gaminių vartojimu ir laikoma neatitinkančiomis aukšto vartotojų saugos ir sveikatos lygio (Gaminių išvaizda (forma ir dydis), kvapas gali suklaidinti vartotojus, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones)

21. Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, privalo apie patikrinimo rezultatus ir priimamus sprendimus informuoti ūkio subjektą, kurio atžvilgiu vykdomas patikrinimas ir priimamas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 4T-198 bei 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 4T-284 kreipėsi į Platintoją, prašydamas pateikti aukščiau minėtų kosmetikos gaminių įsigijimo dokumentus, likučius sandėlyje ir kitą informaciją. Priešingai, nei teigė pareiškėja, Tarnyba neturėjo pareigos kreiptis į ją, kadangi patikrinimas buvo vykdomas ir Sprendimai surašomi ne pareiškėjo, o Platintojo atžvilgiu. 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. liepos 3 d. elektroniniais pranešimais (reg. Nr. 5T-131 ir reg. Nr. 5T-178) Platintojas pateikė prašomą informaciją apie kosmetikos gaminius.

22. Tarnyba nurodė, kad, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, gautą informaciją, Patikrinimo akto pagrindu buvo priimti Sprendimai, kuriais buvo uždrausta Platintojui Lietuvos Respublikoje platinti Gaminius būtent dėl to, kad jie yra panašūs į maisto produktus ir dėl šios priežasties neatitinka Reglamente keliamų reikalavimų. Priimant Sprendimus, buvo laikomasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, Gaminiai buvo įvertinti, atsižvelgiant į Kosmetikos gaminių kontrolinį klausimyną, apie patikrinimą ir jo rezultatus Tarnyba tinkamai informavo tinkamą asmenį. Pareiškėjo argumentus, kad Sprendimai prieštarauja Įstatymo bei kitų ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai, o, priimant Sprendimus, buvo pažeistos Įstatyme ir kituose taikomuose teisės aktuose nustatytos procedūrinės taisyklės, Tarnyba vertino kaip nepagrįstus.

II.

23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą tenkino iš dalies t. y. panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus Nr.: 1IŠ-54, 1IŠ-55, 1IŠ-56, 1IŠ-57, 1IŠ-58 ir įpareigojo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iš naujo nagrinėti klausimą dėl kosmetikos gaminių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“ ir „Skin Candy“ atitikties Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 3 straipsnio a punkto reikalavimams.

24. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimų, kuriais nuspręsta uždrausti tiekti į rinką pareiškėjo Gaminius ir įpareigoti Platintoją Gaminius pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingais Gaminiais riziką, informuoti apie galimybę grąžinti pavojingą kosmetikos gaminį pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos, pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

25.1. Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 4T-198 „Dėl ūkio subjekto patikrinimo“ kreipėsi į Platintoją ir nurodė, kad vykdydamas Gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1-76 „Dėl Gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programos patvirtinimo“, 2018 m. gegužės 15 d. internetinėje svetainėje http://www.shop4top.lt/ pradės parduodamų kosmetikos gaminių patikrinimą, bei paprašė pateikti iki 2018 m. gegužės 14 d. atsitiktinės atrankos būdu tikrinimui atrinktų kosmetikos gaminių – tirpių vonios sūkurių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“, „Polkadot Princess“, „Skin Candy“ ir „Twilinght Bloom“ – gamintojo (atsakingo asmens) pavadinimą bei adresą, ženklinimo etiketes lietuvių ir originalo kalba, papildomus identifikavimo duomenis (brūkšninius kodus, artikulą, partijos Nr.), ingredientų (INCI) sąrašus, šių prekių gavimo dokumentus ir likučius įmonės sandėlyje bei kitus patikrinimui reikalingus duomenis.

25.2. Platintojas 2018 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku informavo Tarnybą, kad minėti produktai yra išimti iš internetinės svetainės prieš porą savaičių, gavus informaciją apie jų panašumą į maisto produktus. Nurodė, kad laukia informacijos iš gamintojo, ar galima šiuos produktus pardavinėti. Taip pat nurodė, kad visi produktai turi CPNP kodus ir yra užregistruoti ES, ant visų produktų yra etiketės, kuriose nurodyta, kad nuryti ar dėti produktus į burną negalima, ir pateikė Tarnybai jos prašytus dokumentus.

25.3. Tarnyba, nustačiusi, kad produktai „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“, „Polkadot Princess“, „Skin Candy“ ir „Twilinght Bloom“, kurių forma, dydis, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja pyragaitį, yra galimai pavojingi, nes kelia rimtą pavojų sveikatai ir saugai, neatitinka gaminio saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neatitinka Reglamento 3 straipsnio a dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat neatitinka Direktyvos suderinimo nuostatų, kurios numato draudimą ES valstybėse narėse prekiauti, importuoti ir gaminti bei eksportuoti produktus, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, kadangi gali būti supainioti su maisto produktais, surašė 2018 m. birželio 8 d. pranešimą „Apie nustatytą galimai nesaugų gaminį / paslaugą“ Nr. 1IM-25.

25.4. Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 4T-284 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ paprašė Platintojo pateikti pagal sąskaitą Nr. SIN128415 gautų iš pareiškėjo gaminių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“, „Polkadot Princess“, „Skin Candy“ ir „Twilinght Bloom“ kiekius ir 2018 m. liepos 3 d. gavo prašytus duomenis.

25.5. Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 4T-364 „Dėl patikrinimo dokumentų pasirašymo“ nusiuntė Platintojui kosmetikos gaminių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“ ir „Skin Candy“ patikrinimo medžiagą (patikrinimo aktą, sprendimus dėl pavojingų produktų, produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą), prašydamas po vieną pasirašytą dokumento egzempliorių kuo skubiau persiųsti Tarnybos Telšių apskrities skyriui.

25.6. Tarnyba, patikrinusi pateiktų į rinką kosmetikos gaminių „101 Hydrations“, „Coco Beach“, „Distant Shores“, „Pink Polka“, „Polkadot Princess“, „Skin Candy“ ir „Twilinght Bloom“ atitiktį Reglamento ir Įstatymo reikalavimams, 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. 1IM-46 padarė išvadą, kad šie gaminiai yra panašūs į populiarius maisto produktus taip, kad vartotojai, o ypač vaikai, galėtų būti klaidinami, ir tai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a dalies bei 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, draudžiančių tiekti į rinką gaminius, neatitinkančius Direktyvos nuostatų. Dėl kosmetikos gaminių, imituojančių populiarius maisto produktus, atsiranda vartotojų, ypač vaikų, apsinuodijimo tokiais gaminiais rizika, kuri pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, negali būti laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Platintojas, tiekdamas rinkai kosmetikos gaminius, neatitinkančius minėtų teisės aktų reikalavimų, pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą – tiekti į rinką tik saugius gaminius. Patikrinimo metu rasti pavojingi kosmetikos gaminiai tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Polkadot Princess“ ir tirpus vonios sūkurys iš kakavos sviesto „Twilinght Bloom“ skelbti RAPEX sistemoje.

25.7. Tarnyba dėl Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pažeidimo (platintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius) Platintojui surašė 2018 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1IM-47.

25.8. Tarnyba Sprendimais konstatavusi, kad Gaminiai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a punkto ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jie pagal išorinę išvaizdą imituoja maisto produktus (konditerinius gaminius), kadangi išvaizda, kvapas, forma ir dydis panašūs į konditerinių gaminių ir, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ar saugai, nusprendė uždrausti tiekti Gaminius į rinką ir įpareigoti Platintoją juos pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingais Gaminiais riziką, informuoti apie galimybę grąžinti pavojingą kosmetikos gaminį pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos.

26. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Tarnyba netinkamai aiškino ir taikė Direktyvos nuostatas, vadovavosi Įstatymo nuostatomis (1 str. 1 d. ir 2 d., 2 str. 1 d. ir 2 d.), Reglamento 3 straipsnio a punktu, taip pat Direktyva (1 str. 1 d. ir 2 d., 2 str., 3 str.). Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad sistemiškai bei lingvistiškai aiškinant Direktyvos nuostatas, be kita ko, atsižvelgiant į Direktyvos taikymo tikslus, spręstina, jog Direktyvos nuostatos taikytinos ne bet kokiems produktams, kurie, nebūdami maisto produktais, turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais, o tik tokiems, kurie, nebūdami maisto produktais ir turėdami tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai. Teismas, atsižvelgęs į tai, sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Tarnyba, darydama išvadą, jog Gaminiai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a dalies reikalavimų, privalėjo ne tik nustatyti, kad maisto produktais nesantys Gaminiai turi tokią formą, kvapą, išvaizdą ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, gali supainioti juos su maisto produktais, tačiau ir tai, ar Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai.

27. Įvertinęs Sprendimų turinį, teismas konstatavo, kad atsakovas teiginio, jog Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai visiškai nemotyvavo. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Patikrinimo akte, kurio pagrindu priimti Sprendimai, Tarnyba, atsižvelgdama į Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateiktą saugaus gaminio apibrėžimą, padarė išvadą, kad patikrinimo metu patikrinti produktai galimai yra nesaugūs, t. y. vartojant šiuos gaminius įprastomis ir galimomis iš anksto pagrįstai numatytomis vartojimo sąlygomis, keliamas pavojus vartotojų sveikatai ir / ar gyvybei, kas nesuderinama su šių gaminių vartojimu ir laikoma neatitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Tačiau kokiais objektyviais duomenimis remiantis padaryta tokia išvada, Patikrinimo akte taip pat nenurodyta. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu naudotas Kosmetikos gaminių kontrolinis klausimynas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-235, tačiau jis, kaip Patikrinimo akto priedas, prie Patikrinimo akto nepridėtas. Atsakovas šio klausimyno nepateikė teismui nei su atsiliepimu į pareiškėjo skundą, nei teismo posėdžio metu.

28. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas ir jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat į nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad ginčijami Sprendimai neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti, be kita ko, objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

29. Teismas pažymėjo, kad Platintojas 2018 m. gegužės 3 d. atsakyme Tarnybai nurodė, jog visi jo platinami gaminiai turi CPNP kodus ir yra užregistruoti ES, taip pat pateikė duomenis apie Tarnybos tikrintų kosmetikos gaminių gamintoją, tačiau Tarnyba dėl tyrimui reikšmingos informacijos gavimo nei į Gaminių gamintoją, t. y. pareiškėją, nei į kompetentingas Gaminių kilmės šalies institucijas nesikreipė. Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės, kurioje galima įsigyti kosmetikos gaminį, kompetentinga institucija gali paprašyti valstybės narės, kurioje saugoma gaminio informacijos byla, kompetentingos institucijos patikrinti, ar gaminio informacijos byla atitinka 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus ir ar joje pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad kosmetikos gaminys yra saugus. Taigi pagal Reglamento nuostatas, Tarnyba galėjo kreiptis į atitinkamas valstybės narės, kurioje saugomos Gaminių informacijos bylos, kompetentingas institucijas dėl informacijos dėl Gaminių saugumo gavimo, tačiau šia teise, kaip minėta, nepasinaudojo. Tuo tarpu pareiškėjas su skundu teismui pateikė savo gaminių Kosmetikos gaminių saugos ataskaitą (įvertinimą) (angl. Cosmetic Product Safety Report (assessment), Įvertinimą dėl pavojingų imitacijų (angl. Dangerous Imitations Assessment), kitas ataskaitas, jo teigimu, patvirtinančias Gaminių saugą, taip pat nurodė, kad Gaminiai turi suformuotas Gaminių saugos bylas, jie yra registruoti CPNP.

30. Teismas pabrėžė, kad Tarnyba nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad Gaminiai kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ar saugai. Ši išvada sudarė pagrindą pripažinti, jog atsakovas neįvykdė pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą Reglamento 3 straipsnio a punktui taikyti, o tai nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais. Sprendimų turinio trūkumai, t. y. tai, kad šie individualūs administraciniai aktai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, kliudantys asmenims įgyvendinti bei ginti savo teises ir įstatymo saugomus interesus, apibrėžti ginčo ribas, kas sudaro pagrindą tokius administracinius sprendimus panaikinti. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad Tarnybos Sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja VAĮ 8 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), todėl teismas Tarnybą įpareigojo klausimą dėl Gaminių atitikties Reglamento 3 straipsnio a punktui nagrinėti iš naujo.

31. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendimais nusprendus uždrausti tiekti į rinką Gaminius, t. y. apribojus pareiškėjo teisę tiekti Gaminius į rinką, šie Sprendimai taip pat taikomi ir pareiškėjui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, apie juos Tarnyba privalėjo informuoti ir pareiškėją, suteikdama galimybę pareikšti savo nuomonę dėl priimamų Sprendimų.

III.

32. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Tarnybos Sprendimus teisėtais ir pagrįstais.

Atsiliepimas

33. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtu sprendimu. Tarnybos nuomone, Tarnybos priimti Sprendimai yra pagrįsti, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms ir jų naikinti nėra pagrindo.

34. Atsakovas pažymi, kad Direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Ši direktyva taikoma 2 dalyje apibrėžtiems produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai“. Vertinant minimą nuostatą lingvistiškai, darytina išvada, kad Direktyva taikoma Direktyvos 2 dalyje apibrėžtiems produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, t. y. būtent dėl to, kad produktai atrodo kitokie nei yra iš tikrųjų kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, o ne atrodo kitokie nei yra iš tikrųjų bei kelia pavojų vartotojų sveikatai.

35. Atsakovas paaiškina, kad, taikant Direktyvos nuostatas, būtina nustatyti, ar konkretus produktas atrodo kitoks nei yra iš tikrųjų, t. y. būtina nustatyti vieną kriterijų, o ne du atskirus, savarankiškus, kad konkretus produktas atrodo kitoks nei yra bei, jog minimas produktas kelia pavojų. Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad 1 dalyje paminėti tokie produktai, kurie, nebūdami maisto produktais, turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais ir dėl to įsideda juos į burną, čiulpia ar praryja, o tai gali būti pavojinga, nes dėl to galima, pavyzdžiui, uždusti, apsinuodyti arba gali būti virškinimo trakto perforacija ar obstrukcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento 3 straipsnio a dalyje įtvirtinta, kad rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai jei naudojami laikantis įprastų ar numanomų naudojimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į pateikimą, įskaitant atitiktį Direktyvai. Taigi, preziumuojama, kad rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai nėra laikytini saugiais, jeigu jie neatitinka Direktyvos nuostatų, o kaip yra nurodoma aukščiau, vadovaujantis Direktyvos 1 straipsniu, laikoma, kad produktai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, jeigu jie atrodo kitokie nei yra iš tikrųjų. Tokiu būdu, sistemiškai bei lingvistiškai įvertinus Direktyvos taikymą apibrėžiančias nuostatas, darytina išvada, Vilniaus apygardos administracinis teismas aukščiau minimoje pozicijoje Direktyvos nuostatų taikymą aiškino plečiamai ir netinkamai bei nepagrįstai nustatė, kad Tarnyba, darydama išvadą, jog Gaminiai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a dalies reikalavimų, privalėjo ne tik nustatyti, kad maisto produktais nesantys Gaminiai turi tokią formą, kvapą, išvaizdą ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, gali supainioti juos su maisto produktais, tačiau ir tai, ar Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai. Tarnyba nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo vertinti Gaminių sudėties ir šiuo pagrindu įrodyti Gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 4E-1538 prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo į administracinės bylos nagrinėjimą įtraukti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi minima institucija vykdo nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendinant Direktyvos bei Reglamento nuostatas bei minima institucija gali pateikti išsamų ir nedviprasmišką paaiškinimą dėl Direktyvos ir Reglamento nuostatų taikymo. Tačiau, Vilniaus apygardos administracinis teismas Tarnybos prašymo netenkino, tuo galimai neužtikrindamas visapusiško, nešališko ir išsamaus aplinkybių vertinimo.

Atsiliepimas

37. Atsakovas teigia, kad Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kosmetikos gaminių panašumas maisto produktams yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti (yra) vertinama kompetentingų valstybės institucijų kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo aplinkybes bei konkretaus gaminio panašumą maisto produktams. Vertinant kosmetikos gaminius, vertinamas kosmetikos gaminių vizualinis panašumas į rinkoje esančius maisto produktus, gaminių apipavidalinimas, užrašus ir pan. Tuo atveju, kai gaminiai kelia asociacijas su maisto produktais, vartotojai, ypač vaikai ir pagyvenę žmonės, turintys ribotą gebėjimą įvertinti rinkoje esančių produktų saugumą dėl informacijos, laiko, patirties stokos, gali tokius kosmetikos gaminius, vartodami juos namuose, supainioti su maisto produktais dėl kosmetikos gaminių pakuotės ir vizualinio apipavidalinimo keliamų asociacijų ir taip sukelti pavojų savo sveikatai ar net gyvybei.

38. Tarnybos Telšių apskrities skyrius, vykdydamas Gaminių panašių į maisto produktus, tikrinimo programą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1-76 „Dėl gaminių, panašių į maisto produktus, tikrinimo programos patvirtinimo“, internetinėje svetainėje www.shop4top.lt, kurią valdo Platintojas, veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. 029503, atsitiktinės atrankos būdu įvertino 7 rūšių kosmetikos gaminius – tirpius vonios sūkurius iš kakavos sviesto, kurių forma, dydis, spalva, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja maisto produktus pyragaičius. Kosmetikos gaminiai buvo tikrinami vadovaujantis Reglamentu bei Kosmetikos gaminių kontroliniu klausimynu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-235 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kontrolinių klausimynų patvirtinimo“ (toliau – Kosmetikos gaminių kontrolinis klausimynas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta aplinkybė, jog minimas klausimynas nebuvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo teigti, jog Tarnyba netinkamai atliko patikrinimą, kadangi, kaip ir buvo paaiškinta bylos žodinio nagrinėjimo metu, minimas klausimynas yra viešai prieinamas Tarnybos interneto tinklalapyje.

39. Patikrinimo akte nustatyta, kad Gaminiai neatitinka Reglamento VI skyriaus 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų (ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi), kadangi patikrintų Gaminių forma, kvapas ir vaizdinys atrodo kaip maisto gaminio, t. y. pyragaičio. Direktyva numato draudimą ES valstybėse narėse prekiauti, importuoti ir gaminti bei eksportuoti produktus, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, kadangi jie gali būti supainioti su maisto produktais. Direktyva taikoma gaminiams, kurie nebūdami maisto produktai, turi formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais ir dėl to deda juos į burną, čiulpia ar praryja, o tai gali būti pavojinga, nes gali tapti apsinuodijimo ir virškinamojo trakto perforacijos ar obstrukcijos priežastimi. Reglamento dėl kosmetikos gaminių 3 straipsnio a) dalis numato draudimą tiekti į rinką gaminius, neatitinkančius Direktyvos reikalavimų.

Atsiliepimas

40. Atsakovas, pasisakydamas dėl argumentų, jog visi pareiškėjo gaminiai yra registruojami per CPNP, nurodo, kad Tarnyba neginčija minimo fakto, tačiau nurodo, kad minima aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi notifikuojant gaminius, nereikia nurodyti ar prekė yra panaši į maisto produktą.

41. Atsakovas pabrėžia, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo vertinti Gaminių sudėties ir šiuo pagrindu įrodyti Gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai, Tarnyba tinkamai atlikusi Gaminių įvertinimą, Patikrinimo akte aprašant bei konkrečiai nurodant kiekvieno Gaminio panašumą į maisto produktą, nustatė, jog Gaminiai yra panašus į maisto gaminius bei tuo pažeidžia aukščiau minėtuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tarnybos nuomone, Tarnybos Sprendimai yra pagrįsti ir išsamūs bei atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

42. Vertindamas pirmosios instancijos teismo poziciją, kad Tarnyba privalėjo pranešti pareiškėjui apie Tarnybos patikrinimo rezultatus (planuojamas taikyti rinkos ribojimo priemones), atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog Sprendimai dėl nesaugių Gaminių buvo surašyti Platintojui, Platintojas buvo įpareigotas informuoti pareiškėją, kas ir buvo padaryta ir pareiškėjas tai patvirtina savo Tarnybai 2018 m. rugpjūčio 14 d. teiktame rašte Tarnybai. Taigi, pareiškėjui apie Tarnybos patikrinimo rezultatus buvo pranešta.

Atsiliepimas

43. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

44. Pareiškėjas, vadovaudamasis Direktyvos 1 straipsnio 2 dalimi nurodo, kad ES teisės aktais draudžiama teikti rinkai ir platinti tik tokius į maisto produktus panašius ne maisto gaminius, kuriuos vartotojai gali sumaišyti su maisto produktais ir kurie vartotojams gali būti pavojingi juos įsidėjus į burną, pačiulpus ar prarijus.

45. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos pozicija, kad bet koks kosmetikos gaminys, turintis tokią formą, kvapą, spalvą, pakuotę, tūrį ar dydį, kad galėtų būti laikomas panašiu į maisto produktą, yra automatiškai ir be jokio papildomo vertinimo pavojingas vartotojams, yra nepagrįsta absoliučiai jokiais papildomais įrodymais – nei teismų praktika, nei Direktyvos 87/357/EEB ar Kosmetikos gaminių reglamento taikymą paaiškinančiais dokumentais, gairėmis ar rekomendacijomis, darbo grupių nuomonėmis ar moksliniais straipsniais.

46. Pareiškėjas pabrėžia, kad „Prosafe“ ataskaita akivaizdžiai patvirtina Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių kompetentingų institucijų poziciją, jog ne bet kuris gaminys, kuris gali būti panašus į maisto produktą, yra automatiškai pavojingas – tokio gaminio galimai keliamą pavojingumą būtina įvertinti atliekant papildomus tyrimus.

Šalies argumentai

47. Pareiškėjas paaiškina, kad Europos Sąjungoje laikomasi bendros pozicijos, kad ne kiekvienas produktas, kuris yra panašus į maisto produktus, yra automatiškai pavojingas vartotojams, šią poziciją pareiškėjas papildomai grindžia Vengrijos Sombathėjaus administracinių ir darbo bylų teismo (apeliacinės instancijos) sprendimu, kuriame konstatuota, jog ne bet koks kosmetikos gaminys, kuris gali būti panašus į maisto produktą, yra automatiškai pavojingas. Tai gali būti nustatyta tik atlikus papildomą rizikos vertinimą.

48. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Tarnyba, darydama išvadą kad Gaminiai neatitinka Kosmetikos gaminių reglamento 3 straipsnio (a) dalies reikalavimų, privalėjo ne tik nustatyti, kad maisto produktais nesantys Gaminiai turi tokią formą, kvapą, išvaizdą ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, gali supainioti juos su maisto produktais, tačiau ir tai, ar Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai.

49. Pareiškėjas pabrėžia, kad vertindama vien Gaminių nuotraukas interneto svetainėje, Tarnyba niekaip negalėjo nustatyti šių Gaminių tikrojo dydžio, kvapo, spalvos ir kitų elementų, pagal kuriuos būtų galėjusi įvertinti realų šių gaminių panašumą į maisto produktus ir, tuo labiau, jų galimai keliamą pavojų.

50. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog visi pareiškėjo gaminiai yra registruojami per CPNP yra itin reikšminga, kadangi prieš atliekant kosmetikos gaminių notifikavimą, yra tikrinama gaminių sauga (būtina atlikti kosmetikos gaminių saugos ir galimo pavojaus tyrimus). Tiek CPNP pateikiama informacija, tiek Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos turima informacija galėjo būti reikšminga, jei Tarnyba būtų siekusi ją susirinkti ir atlikti tinkamą tyrimą dėl Gaminių atitikties Direktyvos reikalavimams.

51. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba pažeidė procedūrinę pareigą pranešti pareiškėjui apie rinkos ribojimo priemones. Būtent Pareiškėjas (o ne Platintojas) CPNP yra nurodytas už Gaminius atsakingu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, apie taikomas rinkos ribojimo priemones Tarnyba turėjo pranešti Pareiškėjui. Tarnyba neginčija fakto, jog turėjo informaciją, kad Gaminių atsakingu asmeniu yra Pareiškėjas (tai pažymėta ir Sprendimuose). Atitinkamai, Tarnyba, nustačiusi tariamą Gaminių neatitikti Reglamento reikalavimams, apie planuojamas taikyti rinkos ribojimo priemones privalėjo pranešti ir pareiškėjui, tačiau to nepadarė.

52. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog į bylą nepagrįstai nebuvo įtrauktas Nacionalinis visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos ministerijos (toliau – ir NVSC), pareiškėjas pabrėžia, kad Tarnyba nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl NVSC šiame etape turėtų būti įtraukta į bylos nagrinėjimą. Nėra aišku kokiu pagrindu NVSC turėtų būti įtraukta ir (arba) kuo pasireiškia NVSC kompetencija atliekant tyrimus dėl gaminių saugos bei atitikties teisės aktų reikalavimams. Vadovaujantis Tarnybos pateikta tyrimo medžiaga, tyrimą dėl Gaminių saugos ir atitikties teisės aktų reikalavimams Tarnyba atliko visiškai savarankiškai, be to, tyrimo medžiagoje nėra informacijos, kad atlikdama tyrimą Tarnyba būtų pasikreipusi dėl išvados ar konsultacijos į NVSC, ar apskritai identifikavusi, kad NVSC įsitraukimas atliekant Gaminių tyrimą būtų buvęs reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

53. Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarnybos Sprendimų, kuriais nuspręsta uždrausti tiekti į rinką pareiškėjo Gaminius ir įpareigoti Platintoją Gaminius pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingais Gaminiais riziką, informuoti apie galimybę grąžinti pavojingą kosmetikos gaminį pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos, pagrįstumo ir teisėtumo.

54. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pripažinęs atsakovo sprendimus neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas nenustatė juridinių faktų viseto, sudarančių pagrindą taikyti teisės aktus, pakankamai priimtų sprendimų nemotyvavo, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl gaminiai kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ar saugai.

55. Atsakovas mano, kad teismas iš dalies patenkinęs skundą nepagristai atsisakė iš esmės išspręsti kilusį ginčą ir apeliaciniu skundu prašo priimti naują sprendimą bei pripažinti atsakovo sprendimus teisėtais.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo nenagrinėjo iš esmės ir panaikinęs sprendimus dėl procedūrinių pažeidimų įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti situaciją.

57. Administracinis teismas ABTĮ 3 straipsnio, nustatančio skundžiamo akto tikrinimo apimtį, ribose privalo patikrinti ar teisėtai administravimo subjektas priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės.

58. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimui, priimamam baigiant administracinę procedūrą, taikytini ir VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra pagrįsta ir atitinka teismų praktika suformuotą panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1265/2012; 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-150/2013).

59. Tais atvejais, kai teisės aktai konkrečiai nustato, kokiu administraciniu aktu turi būti įforminti atitinkami viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, viešojo administravimo subjektai turi paisyti šio reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012). Tačiau net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas šio reikalavimo nesilaikė, vien ši aplinkybė nėra pagrindas automatiškai panaikinti ginčijamą aktą (žr., pvz. 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012).

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502- 2448/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012).

61. Galimybė išnagrinėti ginčą teisme jo negrąžinant nagrinėti administravimo subjektui suteikiama pirmenybė prieš ne esminius ginčijamo akto turinio bei formos trūkumus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti ar VAĮ 8 straipsnio pažeidimai priimant aktą yra esminiai ir pakankami, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažinti aktą neteisėtu ir tuo pagrindu jį panaikinti.

62. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

63. Minėta nuostata ypatingai reikšminga nagrinėjant skundą dėl administravimo akto, kuriuo asmeniui buvo pritaikytos poveikio priemonės, kadangi panaikinus aktą dėl sankcijos pritaikymo bei grąžinant pakartotinai atlikti tyrimą būtina paisyti non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo. Tai reiškia, kad negali būti bloginama asmens pateikusio skundą padėtis buvusi iki tokio skundo pateikimo teismui, išplečiant skundo nagrinėjimo ribas. Šio ginčo atveju tai reiškia, kad teismas negali imtis veiksmų išplėsti atsakovo suformuluotų kaltinimų pareiškėjui arba duoti atsakovui nurodymus išplėsti tokius kaltinimus atliekant pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimą. Dėl ko teismas turi nagrinėti ginčijamus sprendimus ta apimtimi kaip jie yra suformuluoti ir priimti atitinkamą sprendimą.

64. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia taip pat ir nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad jis privalėjo įrodyti ginčo gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai. Direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad ši Direktyva taikoma 2 dalyje apibrėžtiems produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai. Atsakovo sprendimuose, kuriuos ginčija pareiškėjas, yra nurodyta, kad tiriamas produktas kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai ar saugai. Tai atitinka Direktyvoje nurodytą pažeidimo kvalifikaciją, todėl teismui nebuvo kliūties vertinti ar toks kaltinimas yra pagrįstas.

65. Pažymėtina, kad buvo tirti kosmetikos gaminiai panašūs į maisto produktus ir jie nėra maisto produktai, todėl šiam ginčui taikytina prezumpcija, kad jų vartoti maistui negalima nes jie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai. Todėl įrodinėti gaminių, panašių į maisto produktus, vartojimo pavojingo poveikio ar pasekmių sveikatai nėra pagrindo.

66. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę šias bei kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ištirti ir įvertinti nagrinėdamas bylą iš esmės. Todėl teismas nepagrįstai panaikino atsakovo sprendimus dėl procedūrinių pažeidimų ir įpareigojo atsakovą pažeidimo aplinkybės tirti iš naujo.

67. Apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti apelianto prašymo išnagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo dalyko nenagrinėjo ir dėl to teismo sprendimo nepriėmė. Todėl apeliacinėje instancijoje naujo sprendimo priėmimas ribotų šalių teisę į apeliaciją ir tuo būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą.

68. Esant šioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius