Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-21 · Civilinė byla Nr. e2A-262-560/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
e2A-262-560/2023
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00168-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
A. N.
Trečiasis asmuo
UAB „Rusko“, Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-262-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00168-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.1.3.6.; 3.2.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. N. dėl vekselio ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo netekusiais galios, tretieji asmenys – UAB „Rusko“, Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė L. M., antstolis Sigitas O. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti netekusiu galios jo išrašytą 2021 m. rugpjūčio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo A. N. sumokėti 600 Eur sumą ir panaikinti šio vekselio pagrindu 2021 m. spalio 20 d. Vilniaus 34-ojo notarų biuro notarės L. M. išduotą vykdomąjį įrašą.

2. Nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2021 m. liepos 30 d. darbo metu būdamas neblaivus jis padarė eismo įvykį (nuvažiavo nuo kelio) ir buvo nuteistas. 2021 m. rugpjūčio 2 d. nuvyko į darbovietę, jam niekas nieko konkrečiai nepasakė, pasakė laukti, o po dviejų valandų buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį ir pasirašyti vekselius, kurie neva turėjo būti panaikinti, jeigu draudimas įmonei išmokės padarytą žalą, susijusią su autoįvykiu. Viskam vadovavo atsakovas A. N.. Ieškovui jokia informacija dėl padarytos žalos automobiliui ar kroviniui nebuvo pateikta, buvo pasiūlyta pasirašyti vekselius, jeigu bus reikalinga atlyginti žalą. Jam buvo pateikti du vekseliai, sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo ir orderis dėl atlyginimo išmokėjimo. Jam niekas jokių pinigų neskolino, antstoliai iš ieškovo išreikalavo virš 600 Eur už automobilio ištraukimą. Tam, kad garantuoti žalos dėl eismo įvykio atlyginimą, buvo pasirašyti vekseliai, ieškovas pasitikėjo ir tikėjo tuo, kas jam buvo sakoma, todėl vekselių neskaitė, bet juos pasirašė. Vekselių pasirašymo metu buvo labai pasimetęs ir susijaudinęs, dėl sveikatos būklės į medikus nesikreipė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi su prašymu paskolinti pinigus, norėjo susitvarkyti problemas su teisėsaugos institucijomis, advokatais. Atsakovas paskolino 600 Eur, surašė vekselį, kiek vėliau tą pačią dieną paskolino dar 1 600 Eur, surašė vekselį, tačiau ieškovas sutartu laiku paskolintų pinigų negrąžino. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui pinigai buvo reikalingi susimokėti advokatui baudžiamojoje byloje, nes norėjo išsaugoti teises. Viskas vyko įmonėje, dienos metu, ieškovas į įmonę atvyko pats ir tvarkėsi savo reikalus. Ieškovas perskaitė vekselius ir juos pasirašė, ieškovas prašė asmeniškai jį paskolinti pinigų, o ne iš įmonės. Pinigus sumokėjo grynaisiais, neprisimena, kokiomis kupiūromis, neprašė ieškovo, kad jis raštu patvirtintų, jog gavo pinigų sumas, nes skolą užtikrino vekseliu.

4. Trečiasis asmuo UAB „Rusko“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad įmonė, kaip trečiasis asmuo, su pateikta ieškinio informacija nesutinka, įmonės ir buvusio darbuotojo santykiai nutraukti, visi ginčai išspręsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje. Ieškinys dėl vekselio niekaip nesusijęs su įmone bei jos veikla, kadangi vekselis pasirašytas tarp V. S. ir A. N..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ieškovo išduotas vekselis atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme vekselio formai ir rekvizitams keliamus reikalavimus, jame nurodyti vekselio davėjas – V. S., vekselio suma – 600 Eur, kreditorius – A. N. ir vekselį pasirašęs asmuo – ieškovas V. S.. Vekselį notarei pateikė teisėtas kreditorius, vekselio apmokėjimo terminai buvo suėję (skola turėjo būti sumokėta iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., notarės vykdomasis įrašas išduotas 2021 m. spalio 20 d.). Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu vekselį tuo pagrindu, kad ginčijamą vekselį pasirašė kaip žalos UAB „Rusko“ užtikrinimo priemonę, įmonei 600 Eur dydžio žalą atlygino pradėjus išieškojimą, todėl, įvykdžius prievolę, vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas negalioja. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, nurodo, kad ieškovui ne įmonė paskolino pinigus, o jis, kaip fizinis asmuo. Aplinkybė, kad kreditorius buvo fizinis asmuo – atsakovas A. N., patvirtinama neprotestuotiname vekselyje ir Vilniaus 34-tojo notarų biuro notarės L. M. išduotame vykdomajame įraše esančiais duomenimis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad vekselis buvo išrašytas siekiant užtikrinti žalos atlyginimą UAB „Rusko“. Atsakovas nuosekliai aiškino vekselio pasirašymo aplinkybes, nurodydamas, kad vekselis buvo pasirašytas įmonės patalpose, dienos metu, atsakovui atvykus į įmonę susitvarkyti savo reikalų, šių aplinkybių neginčijo ir ieškovas.

7. Nepaneigti atsakovo paaiškinimai apie tai, kad jis nuolat skolina pinigus, kurių grąžinimas užtikrinamas išduotais vekseliais, kad ieškovas, dirbęs policijoje, apsaugoje ir jam pasirodęs kaip tvarkingas žmogus, kėlė pasitikėjimą, vertino, kad ieškovas turės galimybę grąžinti skolą, juo labiau, kad pinigus skolinosi advokato pagalbos išlaidoms, nes norėjo, kad nebūtų atimta teisė vairuoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vekselio pasirašymo metu ieškovui buvo žinomas padarytos žalos dydis, priešingai, ieškovas nurodė, kad padarytos žalos dydis jam nebuvo žinomas iki tol, kol nebuvo pateikti dokumentai dėl 600 Eur dydžio žalos už automobilio ištraukimą priteisimo. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis pasitikėjo ir tikėjo tuo, kas jam buvo sakoma, todėl vekselių neskaitė ir juos pasirašė, buvo labai susijaudinęs tik patvirtina, kad pats ieškovas nesirūpino savo teisėmis, nesidomėjo iš jo veiksmų atsirandančiomis pasekmėmis, nesikreipė teisinės pagalbos, nors turėjo ir galėjo tą padaryti, ir dėl ko turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad vekselio pasirašymo metu ieškovas nesuprato savo veiksmų esmės ir / ar negalėjo jų valdyti. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė vekselio negaliojimo pagrindų, t. y. neįrodė, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti.

9. Nurodė, kad taip ieškovo ir atsakovo nebuvo ginčo, kad vekselis buvo išrašytas, tačiau jie nurodė skirtingus vekselio išrašymo pagrindus: ieškovas teigė, kad vekseliu garantavo žalos atlyginimą, o atsakovas teigė, kad vekselyje nurodytą sumą ieškovui paskolino. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. po sulaikymo policijoje atvyko į UAB „Rusko“ būstinę, bendravo su A. N., buvo susijaudinęs, nes suprato, kad bus atleidžiamas iš darbo. A. N. davė pasirašyti parengtus du vekselius: ginčo vekselį 600 eurų sumai ir dar vieną vekselį 1 600 eurų sumai. Ieškovui buvo paaiškinta, kad tie vekseliai bus kaip garantas, jog ieškovas atlygins žalą: 600 eurų už automobilio ištraukimą ir 1 600 eurų už likusią žalą, kuri galimai bus nustatyta, apžiūrėjus prekes. Ginčo vekselyje nebuvo nurodyta, kad ieškovas gavo pinigus. A. N. pateikus pranešimus apie vekselių apmokėjimą ieškovas iškart pareiškė jam prieštaravimą, nurodydamas, kad jo reikalavimai nesąžiningi. Elementariai ekonominei logikai prieštarautų tokių didelių piniginių sumų skolinimas faktiškai nepažįstamam, nusikaltimą ir žalos padariusiam, atleidžiamam darbuotojui ir juo labiau, nenustatant jokių palūkanų. Atsakovas turi didžiulę verslo patirtį ir tokio visiškai jam ekonomiškai nenaudingo ir rizikingo sandorio nesudarinėtų. Šių aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad ginčo vekselis buvo išrašytas tam, kad užtikrinti žalos atlyginimą UAB „Rusko“. Atsakovui jau buvo žinoma transporto priemonės ištraukimo suma, nes paslauga buvo suteikta tą pačią dieną po įvykio. Ieškovo elgesys pasirašant vekselį taip pat turėtų būti vertinamas situacijos kontekste: jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo paleistas iš sulaikymo policijoje, atvyko pas darbdavį dėl atleidimo iš darbo, buvo sutrikęs, nežinioje dėl savo ateities, jautėsi kaltas.

Atsiliepimas

10. Atsakovas A. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu pasiskolinti pinigų advokatams, atsakovui tai nebuvo didelė suma, atsakovas suprato susidariusią ieškovo situaciją ir jam padėjo, paskolindamas jam 600 Eur, dėl ko buvo surašytas paprastas neprotestuotinas vekselis. Ieškovo motyvai, jog tas vekselis neva tai buvo skirtas automobilio ištraukimo išlaidų atlyginimui, yra ieškovo išgalvoti, išlaidas dėl nuvirtusio automobilio ištraukimo patyrė ne atsakovas, o trečiasis asmuo - jeigu tai būtų automobilio ištraukimo išlaidos, tai vekselio gavėju vekselyje būtų nurodytas ne atsakovas, o trečiasis asmuo. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 2 d. ieškovas ir UAB „Rusko“ sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu jis nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. dirbo bendrovėje vairuotoju. 2021 m. liepos 30 d. ieškovas, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį ir tuo pagrindu buvo atleistas iš darbo. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas V. S. išdavė atsakovui A. N., kuris tuo metu dirbo įmonėje UAB „Rusko“ direktoriaus pavaduotoju, du paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo atsakovui A. N. sumokėti 1 600 Eur iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 600 Eur iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.

13. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti netekusiu galios jo išrašytą 2021 m. rugpjūčio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo A. N. sumokėti 600 Eur sumą ir panaikinti šio vekselio pagrindu 2021 m. spalio 20 d. Vilniaus 34-tojo notarų biuro notarės L. M. išduotą vykdomąjį įrašą. CK 1.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija) (CK 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (CK 1.105 straipsnio 2 dalis). Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis).

14. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad paprastajame vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, tai yra nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013). Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo.

15. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo vekselis buvo išrašytas tam, kad užtikrintų žalos atlyginimą UAB „Rusko“, jam nebuvo suteikta paskola. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018). Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas (atsakovas A. N.) neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, jam kyla pareiga pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba, kad tas pagrindas negalioja. Ieškovas teigia, kad vekselis buvo išrašytas kaip žalos UAB „Rusko“ užtikrinimo priemonė, jokių pinigų pagal išrašytą vekselį jis negavo. Kaip byloje pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius pagal ieškovo išduotą vekselį yra ne trečiasis asmuo UAB „Rusko“, o ieškovas – fizinis asmuo, kas paneigia ieškovo argumentus apie prievolės užtikrinimą UAB „Rusko“. Trečiasis asmuo UAB „Rusko“ atsiliepime patvirtino, kad ieškinys dėl vekselio nesusijęs su įmone bei jos veikla, kadangi visi ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo yra išspręsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje, o vekselis pasirašytas tarp V. S. ir A. N.. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad vekselis buvo išrašytas siekiant užtikrinti žalos atlyginimą UAB „Rusko“. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog turėtų būti vertinamas ieškovo elgesys - jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo paleistas iš sulaikymo policijoje, atvyko pas darbdavį dėl atleidimo iš darbo, buvo sutrikęs, nežinioje dėl savo ateities, jautėsi kaltas, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas šias aplinkybes vertino. Pats atsakovas nuosekliai paaiškino vekselio pasirašymo aplinkybes, nurodydamas, kad vekselis buvo pasirašytas įmonės patalpose, dienos metu, atsakovui atvykus į įmonę susitvarkyti savo reikalų, šių aplinkybių neginčijo ir ieškovas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis pasitikėjo ir tikėjo tuo, kas jam buvo sakoma, todėl vekselių neskaitė ir juos pasirašė, buvo labai susijaudinęs, patvirtina, kad ieškovas nesirūpino savo teisėmis, nesidomėjo iš jo veiksmų atsirandančiomis pasekmėmis, nesikreipė teisinės pagalbos, nors turėjo ir galėjo tą padaryti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai yra išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas suprato pasirašomo vekselio esmę, į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog vekselis buvo pasirašyti per klaidą, dėl pasitikėjimo ar esant kokioms kitoms aplinkybėms. Ieškovo pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jo valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievoles dėl skolos atsakovui sumokėjimo, jam tenka pareiga įrodyti, kad paskolos teisniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę, ir šios įrodinėjimo pareigos, tenkančioms ieškovui, nėra teisinio pagrindo perkelti atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė vekselio negaliojimo pagrindų, tai yra neįrodė, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja.

17. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindų. Apeliantas iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRosita PatackienėDainius Rinkevičius