Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dubingių žirgynas“ ieškinį atsakovams V. N., S. J., trečiajam asmeniui D. Č. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai kumeliukų ieškovui negrąžino, o perdavė kumeliukus trečiajam asmeniui ūkininkui D. Č.. Pažymėtina, kad atsakovai neturėjo jokio teisinio pagrindo negrąžinti kumeliukų teisėtam kumeliukų savininkui, o tuo labiau perduoti juos trečiajam asmeniui. Ieškovas sužinojęs, kad kumeliukai yra perduoti trečiajam asmeniui, kreipėsi į pastarąjį reikalaudamas grąžinti kumeliukus. Tačiau tretysis asmuo taip pat atsisakė grąžinti kumeliukus ieškovui, o už kumeliukų grąžinimą pareikalavo sumokėti 40.000 Lt, vėliau reikalaujamą sumą sumažino iki 20.000 Lt. Ieškovas siekdamas greičiau atgauti kumeliukus, 2012 liepos 31 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 20.000 Lt ir atsiėmė kumeliukus. Tokiu būdu, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas siekdamas atgauti jam priklausantį turtą patyrė 20.000 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovai. Šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė, kaip neteisėtas svetimo turto - kumeliukų valdymas, pažeidžiantis savininko teises. Atsakovai siekdami išvengti prievolės grąžinti kumeliukus ieškovui, kumeliukus perdavė trečiajam asmeniui. Tretysis asmuo paprašytas grąžinti kumeliukus, iš pradžių tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog kumeliukus jam perdavė atsakovai. Akivaizdu, kad žala ieškovui buvo padaryta bendrais abiejų atsakovų veiksmai, todėl abu atsakovai yra solidariai atsakingi už kilusią žalą. Prašo priteisti iš atsakovų solidariai 20000 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad 2007 m. žirgai buvo perduoti atsakovams, 2011 m. prasidėjo problemos, pradėta reikalauti pinigų už išlaikymą. Buvo žodiniai susitarimai, žirgai jiems perduoti sportuoti ir treniruotis. 2011 m. atsakovai pradėjo reikalauti pinigų už išlaikymą, ieškovas paprašė grąžinti žirgus. Du žirgai buvo grąžinti sužaloti, o du kumeliukai negrąžinti. Kumeliukų savininkė buvo G. M., vėliau jie parduoti ieškovui. Buvo parašyta pretenzija, bet į ją nereaguota. Tada ieškovas kreipėsi į policiją, paaiškėjo, kad žirgai perduoti D. Č.. Jis neatidavė žirgų. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo. Č. pareikalavo 40000 Lt, vėliau susitarė dėl 20000 Lt. Ginčas tęsiasi nuo 2011 m. balandžio, todėl ieškovas sumokėjo 20000 Lt ir atsiėmė žirgus. Ieškovas sumokėjo 20000 Lt, kad atgautų savo turtą. Kumeliukai gimė (duomenys neskelbtini), ieškovas žinojo tai, atsakovams buvo perduoti 4 suaugę žirgai, kumeliukai taip pat turėjo būti ruošiami sportui, toks buvo žodinis susitarimas. Nuomos kaina priklauso nuo žirgo kilmės. Tarp šalių buvo svarstyta galimybė atidaryti bendrą žirgyną. Žirgus reikia maitinti, savininkas juos išlaikydamas patiria išlaidų. Ieškovas nesikreipė civilinio proceso tvarka dėl žirgų grąžinimo. Pas Č. vyko su kriminalistais. Jei savininkas nenurodo, negalima identifikuoti žirgo. Č. reikalavo pinigų, priešingu atveju nebūtų grąžinti žirgai. Per tą laiką neaišku kas būtų buvę su žirgais, todėl buvo nuspręsta juos atsiimti.

Trečiasis asmuo D. Č. į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

CPK 182 straipsnyje yra nurodytos keturios grupės aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti. Tai faktai, teismo pripažinti visiems žinomais; faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės (prejudiciniai faktai); pagal įstatymą preziumuojami faktai; priešingos šalies pripažinti faktai.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Byloje nustatyta, kad žirgų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)savininkė buvo G. M. (b.l. 8-9), ji 2010-03-25 pirkimo-pardavimo sutartimis žirgus pardavė UAB „Dubingių žirgynas“.Gyvūnas perduodamas be atskiro Turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Ši Sutartis laikoma Turto perdavimo-priėmimo aktu (b.l. 10-13).

Byloje nėra ginčo,kad ieškovas yra teisėtas žirgų ir kumeliukų įgijėjas.

2011-04-18 pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl turto grąžinimo, nurodė, kad (duomenys neskelbtini)veislės žirgai, (duomenys neskelbtini), registracijos Nr.(duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Dubingių žirgynas“. Šių žirgų vertė yra 35 000 Lt. UAB „Dubingių žirgynas“ nuosavybės teisę į nurodytus žirgus patvirtina žirgų pasai. Atsakovai be jokio teisinio pagrindo laiko bei atsisako grąžinti UAB „Dubingių žirgynas“ priklausančius žirgus. Pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 22 d. informuoti, kur UAB „Dubingių žirgynas“ gali atsiimti jam priklausančius žirgus ir ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 27 d. perduoti žigus UAB „Dubingių žirgynas“ atstovams. Jei iki nurodytų terminų neinformuos apie žirgų perdavimą ir / ar neperduos žirgų, bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas ir inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą (b.l. 14). 2011-04-22 ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, nurodė, kad UAB „Dubingių žirgynas“ valdė ir valdo nuosavybės teise keturis suaugusius (duomenys neskelbtini) veislės žirgus bei du (duomenys neskelbtini) veislės sportinių žirgų kumeliukus, (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Visus šešis žirgus buvo nuspręsta pas ją paimti, kas ir buvo bandoma padaryti. Tačiau „Vilniaus žirgynas“ patalpose rado tik suaugusius žirgus, o kumeliukai (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kažkur dingo. V. N. jų buvimo vietos nenurodė, bendrauti vengia, į darbą nebevaikšto. Jie raštu kreipėsi į ją ir į „Vilniaus žirgynas“ administraciją dėl paimtų kumeliukų grąžinimo, tačiau jokio atsako negavo. Dėl to įmonei V. N. padarė didelę materialinę žalą. Todėl prašo skubiai imtis priemonių sportinių žirgą kumeliukams surasti ir pradėti V. N. atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 dalį (b.l. 15-16).

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes,kad jis aktyviais veiksmais bandė surasti ir atsiimti iš atsakovų kumeliukus.Tai paneigia atsakovų nurodomą aplinkybę,kad „ieškovai nesistengė sumažinti būsimosios žalos dydį“.Tokie atsakovų argumentai rodo,kad jie suprato apie jų veiksmais keliamą žalą ieškovui.

2012-07-31 priėmimo-perdavimo aktu D. Č. perdavė, o A. P., įgaliotas UAB ‚Dubingių žirgynas“, perėmė minėtus žirgus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), už šiuos žirgus D. Č. iš A. P. gavo 20000 Lt (b.l. 17-18).

Kaip matyti iš esamų duomenų,tik praėjus daugiau kaip metams ir trims mėnesiams tretysis asmuo gražino kumeliukus ieškovui ir tai tik po to,kai buvo sumokėta 20000 litų.Teismas mato,kad tai buvo priverstas padaryti ieškovas dėl atsakovų veiksmų.

V. N. prašymu (duomenys neskelbtini) V. M. 2012-07-25 įteikė G. M. 2012-07-24 pranešimą dėl sutarties nutraukimo su priedais, iš viso 5 l. (b.l. 28-29).

V. N. ir S. J. 2012-07-23 pranešimu nurodė G. M., kad 2007 m. spalio pabaigoje ji perdavė jiems atlygintinai išlaikyti, prižiūrėti ir treniruoti kumelę (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kumelę (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini)atsivedė kumeliuką (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini)atsivedė kumeliuką (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant susitarimą dėl laimelių priežiūros, išlaikymo ir treniravimo, buvo prižiūrimi ir išlaikomi ir jų atsivesti kumeliukai (CK 4.13 str. 1 d., 4.14 str. 1 d. ir 4.15 str.). Pažymėjo, kad ji nemokėjo už kumeliukų priežiūrą ir išlaikymą. Dėl ko 2012 m. birželio 30 d. sudarė 39230 Lt įsiskolinimas. Kadangi ji iš esmės pažeidė prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas ir atlyginti paslaugų teikėjų išlaidas (CK 6.716 str. 1 d. ir 6,720 str. 6 d.), praneša, kad: sutartis dėl kumeliuko (duomenys neskelbtini), atvedimo data: (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir kumeliuko (duomenys neskelbtini), atvedimo data; (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūros ir išlaikymo bus laikoma nutraukta, jei per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo ji nesumokės jiems 39230 Lt už šių kumeliukų priežiūrą ir išlaikymą nuo 2009 m. rugsėjo 6 d. (kumeliukų atskyrimo nuo motinos dienos) iki 2012 m. birželio 30 d. (CK 6.217 str. 1 d. ir 6.218 str. 1 d.). Taip pat pranešė, kad įsigaliojus minėtam sutarties nutraukimui, kumeliukai bus grąžinti savininkui pagal 2010 m. kovo 25 d. sutartis UAB „Dubingių žirgynas“. Nurodė kumeliukų priežiūros ir išlaikymo išlaidas: nuo 2009-09-06 iki 2009-12-31 – 4540,00 Lt, 2010 m. – 13900,00 Lt, 2011 m. – 13940,00 Lt, nuo 2012 -01-01 iki 2012-06-30 – 6890,00 Lt (b.l. 30-34).

Teismas turi pagrindą susieti šiuos du įvykius: sutarties nutraukimą su pinigine pretenzija buvusiam savininkui ir kumeliukų gražinimu už pinigus.Be to negalima nematyti,kad atsakovai pateikė tokį reikalavimą po Vilniaus apygardos teismo sprendimo 2012-07-16,kuriuo buvo atmestos atsakovų piniginės pretenzijos A. P. dėl arklių išlaikymo 2007-2010 metais,t.y.atsakovų ieškinys netenkintas (b.l.65-68).Teismas atkreipia dėmesį į toje byloje nustatytą faktą,kad „atsakovas ieškovams yra sumokėjęs netgi daugiau,negu ieškovai patyrę išlaidų“(sprendimo paskutinis lapas,1 pastraipa,b.l.68).Kaip vėliau paaiškėjo,šis sprendimas nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo.

Pagal esamą įvykių seką ir logiką gali būti,kad atsakovai perdavė Č. kumeliukus nenurodydami,kas yra tiksrasis jų savininkas,ir gal būt nemokėjo už jų išlaikymą.Jokių tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų byloje nėra.Akivaizdu,kad išlaikymas turėjo kainuoti,tačiau kiek negalima patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.Tretysis asmuo jų neteikė,atsakovai jų taip pat neturi.Teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovų pateiktomis jų pačių surašytomis išklotinėmis,nes savo esme jos yra deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos(CPK 177,185str.).Teismui pateikta kopija galimų išlaidų išlaikyti kumeliuką,kuriam nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus(b.l.52) negali būti laikomas objektyviu įrodymu,nes tai turi būti pagrįsta tiesioginiais įrodymais. Taip pat analizuojant pretenzijos M. išklotinėms už išlaikymą (b.l.31-34) ir aukščiau nurodytą išklotinę matyti,kad kainos skiriasi dvigubai.Jau 2013-01-29 atsakovai nurodo,kad minimalus išlaikymas 19935 Lt,kai prieš tai virš 39 tūstančių litų.Kyla klausimas,ar 2012 metais atsakovai nenorėjo nepagrįstai praturtėti?Teismas atkreipia dėmesį į tą pačią sumą,kuri skirta išlaidoms 6 mėnesių kumeliukui ir 3 metų amžiaus,kas yra nelogiška.Todėl teismas nesivadovauja pateiktais įrodymais.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas(CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Esama situacija gali būti paaiškinama tokiu būdu,kad iki 2011 metų realaus ginčo tarp šalių dėl arklių išlaikymo nebuvo.Tačiau po kilusio bylinėjimosi teisme,atsakovai be ieškovo žinios ir be jo sutikimo,savo nuožiūra ir savo atsakomybe perdavė du kumeliukus išlaikyti ne ieškovui,o trečiajam asmeniui.Ieškovai aktyviai ieškojo ir dėjo pastangas,kad kumeliukai būtų gražinti.Tačiau dėl atsakovų neveikimo ir trečiojo asmens veiksmų-neleido paiimti kumeliukų,kol nebus sumokėti pinigai už jų išlaikymą,ieškovui teko mokėti pinigus,nes iki 2012-07-31 kumeliukai buvo išlaikomi Č..Kiek tai kainavo Č. realiai nustatyti pagal esamus duomenis byloje nėra įmanoma,nes tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

Tokiu būdu teismas daro išvadą,kad dėl aktyvių ir sąmoningų atsakovų veiksmų,vietoj to,kad kumeliukai būtų perduoti ieškovui,arba būtų susitarta dėl jų laikymo vietos,išlaikymo sąlygų,ieškovo nuosavybė buvo apribota tokia apimtimi,kad jis negalėjo disponuoti savo nuosavybe-kumeliukais savo nuožiūra.Teismas mato,kad norėdamas bet kokiu būdu atgauti kumeliukus be teismo sprendimo(kas akivaizdu,kad tai užtruktų dar ilgesnį laiko tarpą),ieškovas sumokėjo 20000 litų tam,kad atgautų savo nuosavybę ir trečiojo asmens(4.95 str.,4.97 str.).To jam nereikėtų daryti,jeigu atsakovai elgtųsi sąžiningai,rūpestingai ir protingai ieškovo atžvilgiu 2011 metais(CK 6.263 str.,6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.248 str.).Jeigu būtų ginčas dėl kumeliukų išlaikymo,atsakovai galėjo elgtis sąžiningai ir teisingai- ne paslėpdami kumeliukus,o bandydami išspręsti ginčą neteisminiu arba teisminiu būdu.Tačiau jie to nepadarė,o savo neteisėtais veiksmais apribojo nuosavybės savininko-ieškovo teisę disponuoti ir valdyti savo turtą(CK 1.2 str.,4.53str.,4.93str.).

Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Teismas pažymi, kad priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad asmens neteisėti veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo.Tokias aplinkybes šioje byloje teismas ir nustatė. Priežastinio ryšio tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo nepaneigia tuo metu egzistavusios kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos žalos mastui, bet ne nulėmusios žalos atsiradimą,t.y.teisminis ginčo nagrinėjimas apygardos teisme,nes tik paskelbus sprendimą atsakovai suprato,kad negali reikšti objektyvių pretenzijų dėl arklių išlaikymo.Pagal bylos įrodymus atsakovų neteisėti veiksmai laikytini priežastimi, sukėlusią žalos atsiradimą. Todėl aukščiau minėtų atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas 2012-07-31 patyrė 20000 Lt žalą(CK 6.246 str.,6.249 str.).

Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.

Teismas mato,kad abiejų atsakovų kolektyviniai veiksmai ir neveikimas(svetimą nuosavybę perdavė trečiajam asmeniui,negrąžino kumeliukų ieškovui jų pareikalavus iki 2012-07-31) sąlygojo buvusios žalos ieškovui atsiradimą,todėl iš atsakovų priteistina solidariai 20000 Lt žalos ieškovui(CK 6.6 str.,6.246 str.,6.247str.,6.248 str.,6.249 str.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų ieškovui priteistina 600 Lt žyminio mokesčio (b.l.1) (CPK 88,93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų V. N.(a.k(duomenys neskelbtini) ir S. J.(a.k(duomenys neskelbtini) solidariai ieškovui UAB „Dubingių žirgynas“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.