- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-2411-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01538-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- R. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties neatnaujinti termino atskirajam skundui paduoti civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. C. 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą R. C. atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus. Ieškinys priimtas, užvesta civilinė byla Nr. e2-6406-647/2018.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R.C. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3611-897/2018 pagal R. C. ieškinį R. C. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir pagal analogišką R. C. priešieškinį. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi prie šios bylos buvo prijungtos Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-287-892/2017 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir Nr. e2-756-494/2017 dėl žemės sklypo įsigijimo asmeninės nuosavybės teise pripažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi prie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo buvo prijungta ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-3685-294/2017 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Atsakovo teigimu, 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė civilinėje byloje Nr. e2-18059-964/2018 atsisakė priimti ieškovės R. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir nurodė ieškinį grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Ieškovė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams 2018-04-30 pakartotinai pateikė tą patį ieškinį atsakovui R. C. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
4. Atsakovas akcentavo, kad užvesta civilinė byla Nr. e2-6406-647/2018 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui iš esmės dar nepradėta nagrinėti, neįvyko nė vienas parengiamasis teismo posėdis. Šioje byloje ieškovė reiškia analogiškus reikalavimus, kokius buvo jau du kartus pateikusi teismui, kaip procesinio pobūdžio prašymus civilinėje byloje Nr. e2-3611-897/2018 dėl santuokos nutraukimo ir jie buvo atmesti. Prašymus teismui atmetus, ieškovė priimtų teismo nutarčių neskundė. Vilkindama bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo procesą, ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, pateikdama savarankišką ieškinį atsakovui R. C. dėl įpareigojimo atlikti nekilnojamojo turto įregistravimo veiksmus, nors šis klausimas vienareikšmiškai turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, kadangi yra susijęs su bendro ir asmeninio sutuoktinių turto balanso sudarymu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-6406-647/2018 pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2018 m. birželio 4 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2018-05-22 nutarties paduoti. Nurodė, kad per EPP teismo nutartis ieškovės atstovei buvo įteikta 2018-05-22, tačiau tuo laikotarpiu ir iki 2018-05-26 ji atostogavo užsienyje (pridedami lėktuvo bilietai). Gegužės 26-27 d. buvo ne darbo dienos ir advokatė nedirbo. Nuo gegužės 29 d. 6.00 val. iki birželio 1 d. 23.30 val. ieškovės atstovė taip pat buvo išvykusi į suplanuotą kelionę su sūnaus klase (pridedamas mokyklos raštas). Gegužės 2–3 d. buvo ne darbo dienos. Taigi dėl iš anksto suplanuotų advokatės atostogų ieškovė praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Kadangi ieškovė per tokį ypač trumpą laiką negalėjo susirasti kito atstovo, o jos advokatė civilinėje byloje Nr. e2-6406-647/2018 neturėjo galimybių atskirajam skundui surašyti, šios priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškovė objektyviai negalėjo įstatymo nustatytu laiku paduoti atskirojo skundo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad terminas praleistas nežymiai ir tik išimtinai dėl ieškovės atstovės iš anksto suplanuotų atostogų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo atmetė.
8. Teismo vertinimu, septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti įstatymų leidėjo nustatytas kaip pakankamas, jeigu elgiamasi atidžiai, apdairiai ir rūpestingai. Iš pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad ieškovės atstovė iš Ispanijos grįžo 2018 m. gegužės 25 d. ryte, o su sūnaus klase į Vokietiją vyko 2018 m. gegužės 29 d. – 2018 m. birželio 1 d., tuo tarpu atskirasis skundas pateiktas tik 2018 m. birželio 4 d., jau po teismo darbo laiko.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir jos atstovė termino pratęsti neprašė, nors apie teismo nutartį žinojo. Teismo vertinimu, net ir vykdama į nurodytas keliones, ieškovės atstovė turėjo galimybę ir pakankamai laiko surašyti atskirajam skundui, o ieškovė, nesant tokios galimybės – susirasti kitą atstovą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiama nutartis priimta dar 2018 m. gegužės 22 d., jau yra įsiteisėjusi, perduota kitam teismui, kitame teisme jau yra paskirtas bylą nagrinėsiantis teisėjas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė R. C. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-22 nutarties paduoti, bylą perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui spręsti ieškovės atskirojo skundo priėmimo klausimą.
12. Nurodo, kad 2018 m. gegužės 28 d. buvo darbo diena ir per šią dieną, jeigu nebūtų jokių kitų darbų, buvo galima surašyti atskirąjį skundą, tačiau jo surašymui darbo dienos laiko nepakako, nes nuo ryto vyko iš anksto, dar prieš advokatės atostogas suplanuotos klientų konsultacijos (advokatei nebuvo žinoma, jog teismas per jos atostogas priims tokią nutartį, kurią skųsti bus galimybė tik tą gegužės 28 dieną, be to tokios neteisėtos nutarties nebuvo galima net tikėtis). Advokatei gerai žinoma teismų praktika, kurioje ne kartą išaiškinta, kad įstatymas nenumato galimybės kreiptis į teismą dėl termino atskirajam skundui pratęsimo, todėl ji nesikreipė į teismą dėl termino pratęsimo, bet, pateikusi įrodymus, kreipėsi dėl termino atnaujinimo.
13. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, žinodama, jog advokatė neturės galimybės atskirajam skundui paduoti, turėjo pakankamai laiko atskirajam skundui surašyti susirasti kitą advokatą. Teismas neatkreipė dėmesio, jog bylą ieškovė vedė per advokatę V. E. ir byla buvo elektroninė, taigi R. C. nebuvo prisijungusi prie EPP ir apie 2018-05-22 nutartį negalėjo žinoti. Be to, net, jeigu advokatė apie ją R. C. būtų informavusi penktadienį po pietų, t.y., kai pati turėjo galimybę susipažinti su nutartimi, tai R. C. iki darbo laiko pabaigos vos per kelias valandas objektyviai negalėjo susirasti kito advokato. Taigi R. C. būtų galėjusi ieškoti kito advokato tik po išeiginių, t.y. pirmadienį 2018-05-28, po savo darbo dienos mokykloje. Terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2018-05-29, todėl sunku įsivaizduoti kaip R. C. galėjo per kelias valandas nutraukti sutartį su advokate V. E., rasti tokį neužimtą advokatą, kuris, nebūdamas susipažinęs su byla, apsiimtų per vieną dieną surašyti atskirąjį skundą, sudaryti su juo atstovavimo sutartį.
14. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog terminas buvo praleistas nežymiai, t.y. tik 6 dienas, be to terminas praleistas tuomet, kai advokatė buvo išvykusi. Atskirasis skundas buvo surašytas ir teismui išsiųstas birželio 4 d. – pirmąją darbo dieną, kai tik advokatė turėjo galimybę jį surašyti. Taigi ieškovės atstovė elgėsi sąžiningai ir procesu nepiktnaudžiavo. Kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą buvo pridėti jo praleidimą patvirtinantys įrodymai bei paduotas ir pats atskirasis skundas, kas rodo, kad procesinis elgesys buvo dėmesingas ir sąžiningas, atliktas gerbiant įstatymą, teismą ir proceso dalyvius.
15. Šiuo atveju teismas atsisakė atnaujinti terminą ir bylą pagal teismingumą vėl perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nors šis teismas 2018-04-27 nutartimi atsisakė priimti tapatų ieškinį ir ieškovei nurodė, kad byla nagrinėtina pagal išimtinio teismingumo taisykles Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose. Tuo būdu teismas privalėjo nagrinėti bylą, o ne ją perduoti atgal pagal CPK 34 str. 2 d. 1 p., nes ir ši norma draudžia bylos perdavimą tuo atveju, jeigu ji nagrinėtina pagal išimtinio teismingumo atvejį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
17. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitais principais, CPK nustato specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti savo procesines teises.
18. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 72 str.).
19. Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o, jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 307 straipsnio 2 dalyje.
20. Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laiką. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procese elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka, neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Jeigu terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo laiko, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).
21. Nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui dėl 2018-05-22 nutarties paduoti iš esmės buvo praleistas dėl to, kad ieškovės atstovė (advokatė) atostogavo ir atostogų metu negalėjo gauti procesinių dokumentų. Kadangi ieškovė buvo atstovaujama advokatės, procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik atstovei. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis ir termino neatnaujino. Atskirajame skunde ieškovė nurodo iš esmės tas pačias termino praleidimo priežastis detaliai jas paaiškindama.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.
23. Šiuo atveju įstatyme nustatytas teismo nutarties apskundimo terminas buvo praleistas dėl ieškovės atstovės - advokatės iš anksto suplanuotų atostogų. Taigi šiuo atveju reikšminga yra tai, kad advokatė - profesionali teisininkė, kuriai teisminiame procese ir teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei pačiai ieškovei. Advokatė, būdama EPP sistemos vartotoja, susipažino ir privalėjo laikytis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) priemonėmis teismo proceso dalyviams teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, kurių 34 punktas numato, kad, jeigu paslaugų gavėjai ir/ar paslaugų vartotojai dėl svarbių priežasčių (užimtumas bylose, liga, atostogos ir kt.) negali naudotis LITEKO VEP posistemiu ar atlikti procesinio veiksmo, jie nedelsdami privalo apie tai informuoti teismą, užpildę paskyroje esančią specialią informacinio pranešimo formą ir pateikę šį informacinį pranešimą teismui LITEKO VEP posistemyje.
24. Taigi ieškovės atstovė – advokatė, žinodama apie iš anksto suplanuotas atostogas, turėjo apie tai informuoti teismą, užpildžiusi specialią informacinio pranešimo formą, tuomet procesiniai dokumentai jai būtų buvę laikomi įteiktais tik pasibaigus jos užimtumui (atostogoms) ir terminas apskųsti teismo nutartį nebūtų praleistas. Kadangi advokatė savo pareigos tinkamai neįvykdė, laikytina, kad terminas apskųsti teismo nutartį buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, nors ir nepriklausančių nuo pačios ieškovės valios.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013).
26. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šioje situacijoje neskundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo prijungta prie šalių santuokos nutraukimo bylos, įvertinus tai, kad visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, įskaitant ginčus dėl nekilnojamojo turto, turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis prijungta civilinė byla dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bus nagrinėjama kaip atskiras ieškovės reikalavimas toje byloje, todėl iš esmės nesuprantamas ieškovės teiginys, kad byla dėl įpareigojimų įvykdymo jokiu būdu negali būti nagrinėjama santuokos nutraukimo ir jos pasekmių nustatymo byloje.
27. Kita vertus, nagrinėjant sujungtas bylas - ieškovės ieškinį kartu su ieškiniu ir priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir nustačius, kad ieškovės reikalavimas nėra susijęs su santuokos nutraukimo byla ar santuokos metu dalintinu turtu ir šį ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tikslingiau nagrinėti atskiroje civilinėje byloje, yra galimas civilinių bylų išskyrimo klausimo sprendimas (CPK 136 str.). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad, neatnaujinus ieškovei termino atskirajam skundui paduoti, konkrečiu atveju būtų pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą.
28. Pažymėtina ir tai, kad civilinė byla, prie kurios prijungtas ieškovės R. C. ieškinys atsakovui R. C. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, jau yra pradėta nagrinėti, paskirtas dar vienas parengiamasis posėdis, šalys yra pateikusios atsiliepimus, todėl termino atnaujinimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties galėtų užkirsti kelią sklandžiam bylos nagrinėjimui, kas prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams, iš esmės būtų sudarytos sąlygos vilkinti procesą.
29. Vien faktas, kad atskirojo skundo padavimo terminas praleistas nežymiai, nesudaro pakankamo pagrindo jam atnaujinti, nesant pagrindo praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Juo labiau, kad, kaip minėta, ieškovei nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą, kadangi jos ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bus nagrinėjamas iš esmės, nors ir kitoje civilinėje byloje kitame teisme. Priešingai, be pakankamai pagrįsto pagrindo atnaujinus praleistą terminą, būtų pažeisti proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principai.
30. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo ir procesinių terminų atnaujinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.