Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-563/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-07-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-06Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-06
Bylos Nr.
1A-563/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01163-2007-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis
G. R.
Civilinis ieškovas
V. V., TŪB „S“
Nukentėjusysis
B. K., D. A., L. P., V. R., J. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-563/2013Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01163-2007-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.14.6.2.; 2.1.7.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,nuteistajam G. R. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. ir civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovo L. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimų G. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.).

Iš nuteistojo G. R. civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) naudai priteista 40000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt proceso išlaidų.

UAB „I“ (duomenys pakeisti), nukentėjusiųjų B. K. , D. A. , L. P. , V. R. , J. J. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad dirbdamas ekspertu-juvelyru V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini), lombarde, pagal 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartį Nr. 12 ir 2004 m. lapkričio 22 d. priedą prie darbo sutarties Nr. 12 dėl visiškos materialinės atsakomybės būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotas vertybes, t.y. kasoje laikomus grynuosius pinigus bei jam perduotas prekes, per 2006 m. rugpjūčio 8 d. – 2007 m. spalio 3 d. laikotarpį, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, t.y.:

V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius, jo žinioje buvusius: tauriųjų metalų gaminius ir jų laužą, kurie lombarde buvo įkeisti ir, suėjus paskolos grąžinimo terminui, neišpirkti, tauriųjų metalų gaminius ir jų laužą, kurie lombarde buvo supirkti, tauriųjų metalų laužą, kuris lombarde buvo priimtas remontui ir gamybai, kurio bendra vertė yra 15006 Lt;

V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius, pagal kasos išlaidų orderius jam išduotus ir jo žinioje buvusius grynuosius pinigus – 29 373,22 Lt, kurių dalies – 24 994,00 Lt panaudojimo įmonės veikloje pateisinimui lombardo paskolos bilietuose žinomai melagingai įrašydamas, kad pinigų sumos išmokamos už tauriųjų metalų gaminius ir jų laužą išvardintiems asmenims nurodytomis aplinkybėmis:

Paskolos gavėjasDataBilieto nr.MetalasPrabaSvoris (g)Paskola (Lt)Palūkanos (Lt)A. J. 2006.08.081603auksas58515,900350,00 70,0D. R. 2006.08.161621auksas37545,800600,00120,00B. M. 2006.12.081913auksas75025,520760,00152,00V. A. 2006.12.111920auksas7507,580220,0044,00Š. D. 2007.01.081996auksas58519,000450,0090,00J. R. 2007.02.102093auksas58514,600360,0072,00S. L. 2007.02.172111auksas58514,050350,0070,00J. R. 2007.02.212117auksas75035,6601080,00108,00V. A. 2007.02.262134auksas75028,080812,00162,40P. R. 2007.02.282144auksas58516,200405,0081,00B. R. 2007.03.152192auksas7509,250290,0058,00B. M. 2007.03.212209auksas58512,280300,0060,00A. D. 2007.03.302233auksas80015,210515,00103,00B. K. 2007.03.302237auksas5854,250106,0021,20D. R. 2007.03.302238auksas75036,3401050,00210,00P. R. 2007.03.312243auksas75014,250485,0097,00L. A. 2007.04.022251sidabras9255230,006,00K. I. 2007.04.022246auksas37518,760243,0048,60F. L. 2007.04.022247auksas80014,200480,0096,00C. L. 2007.04.022250auksas3759,800130,0026,00A. D. 2007.04.062262auksas585109,2002740,00274,00Z. L. 2007.04.302325auksas58514,920370,0074,00U. R. 2007.05.162363auksas75049,2401630,00244,50A. V. 2007.06.012419auksas75012,600365,0073,00S. N. 2007.06.052445auksas58515,000380,0076,00J. N. 2007.06.262490auksas58547,4701180,00212,40B. V. 2007.07.182544auksas58536,850920,00165,60D. Z. 2007.07.182545auksas7509,290270,0054,00G. R. 2007.07.202556auksas58537,600940,00122,20G. G. 2007.08.022590auksas58598,0102500,00300,00J. V. 2007.08.092610auksas75017,800570,00114,00K. I. 2007.08.172632auksas58531,260800,00160,00D. Ž. 2007.08.182640auksas58522,420550,00110,00R. V. 2007.08.232664auksas58529,690740,00148,00K. J. 2007.09.062704auksas75016,980500,00100,00R. G. 2007.09.132718auksas58515,330380,0076,00R. V. 2007.09.132719auksas7504,440130,0026,00R. N. 2007.09.182737auksas5856,930193,0038,60R. N. 2007.09.182738auksas75016,640520,00104,00N. A. 2007.09.192740auksas37518,660300,0060,00Viso:24994,00-

bei, siekdamas nuslėpti pagal kasos išlaidų orderius jam išduotų 24 994,00 Lt grynųjų pinigų pasisavinimą, pateikė šiuos suklastotus paskolos bilietus V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriui L. M. įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu G. R. pasisavino V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) turtą, kurio bendra vertė 40000 Lt.

G. R. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad dirbdamas V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini), lombarde, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. iki 2007 m. spalio 3 d., nurodytomis aplinkybėmis pasisavindamas jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą, pagamino netikrus dokumentus – žemiau išvardintus paskolos bilietus, žinomai melagingai juose įrašydamas, kad pinigų sumos išmokamos už tauriųjų metalų gaminius ir jų laužą išvardintiems asmenims, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus, siekdamas nuslėpti pagal kasos išlaidų orderius jam išduotų 24994,00 Lt grynųjų pinigų pasisavinimą, panaudojo – pateikė V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriui L. M. įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Šiomis aplinkybėmis į netikrus dokumentus įrašė tokius duomenis:

Paskolos gavėjasDataBilieto nr.MetalasPrabaSvoris (g)Paskola (Lt)Palūkanos (Lt)A. J.2006.08.081603auksas58515,900350,00 70,00D. R. 2006.08.161621auksas37545,800600,00120,00B. M. 2006.12.081913auksas75025,520760,00152,00V. A. 2006.12.111920auksas7507,580220,0044,00Š. D. 2007.01.081996auksas58519,000450,0090,00J. R. 2007.02.102093auksas58514,600360,0072,00S. L. 2007.02.172111auksas58514,050350,0070,00J. R. 2007.02.212117auksas75035,6601080,00108,00V. A. 2007.02.262134auksas75028,080812,00162,40P. R. 2007.02.282144auksas58516,200405,0081,00B. R. 2007.03.152192auksas7509,250290,0058,00B. M. 2007.03.212209auksas58512,280300,0060,00A. D. 2007.03.302233auksas80015,210515,00103,00B. K. 2007.03.302237auksas5854,250106,0021,20D. R. 2007.03.302238auksas75036,3401050,00210,00P. R. 2007.03.312243auksas75014,250485,0097,00L. A. 2007.04.022251sidabras9255230,006,00K. I. 2007.04.022246auksas37518,760243,0048,60F. L. 2007.04.022247auksas80014,200480,0096,00C. L. 2007.04.022250auksas3759,800130,0026,00A. D. 2007.04.062262auksas585109,2002740,00274,00Z. L. 2007.04.302325auksas58514,920370,0074,00U. R. 2007.05.162363auksas75049,2401630,00244,50A. V. 2007.06.012419auksas75012,600365,0073,00S. N. 2007.06.052445auksas58515,000380,0076,00J. N. 2007.06.262490auksas58547,4701180,00212,40B. V. 2007.07.182544auksas58536,850920,00165,60D. Z. 2007.07.182545auksas7509,290270,0054,00G. R. 2007.07.202556auksas58537,600940,00122,20G. G. 2007.08.022590auksas58598,0102500,00300,00J. V. 2007.08.092610auksas75017,800570,00114,00K. I. 2007.08.172632auksas58531,260800,00160,00D. Ž. 2007.08.182640auksas58522,420550,00110,00R. V. 2007.08.232664auksas58529,690740,00148,00K. J. 2007.09.062704auksas75016,980500,00100,00R. G. 2007.09.132718auksas58515,330380,0076,00R. V. 2007.09.132719auksas7504,440130,0026,00R. N. 2007.09.182737auksas5856,930193,0038,60R. N. 2007.09.182738auksas75016,640520,00104,00N. A. 2007.09.192740auksas37518,660300,0060,00Viso:24994,00-

G. R. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl to, kad dirbdamas ekspertu-juvelyru V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini), lombarde, pagal 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartį Nr. 12 ir 2004 m. lapkričio 22 d. priedą prie darbo sutarties Nr. 12 dėl visiškos materialinės atsakomybės būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotas vertybes, t.y. kasoje laikomus grynuosius pinigus bei jam perduotas prekes, per 2006 m. rugpjūčio 8 d. – 2007 m. spalio 3 d. laikotarpį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) nepriklausančius, tačiau jo žinioje buvusius žemiau išvardintiems asmenims priklausančius, lombarde jų įkeistus tauriųjų metalų gaminius ir jų laužą, kurių bendra vertė yra 8812,6 Lt:

pagal lombardo paskolos bilietą Nr. 2755-L 2007-09-24 įkeistą D. A. priklausančią 585 prabos aukso 10,60 g grandinėlę, kurios vertė 1 590 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 1590 Lt turtinę žalą;pagal lombardo paskolos bilietą Nr. 2761-L 2007-09-25 įkeistą L. P. priklausančią 750 prabos aukso 11,28 g apyrankę, kurios vertė 3 045,60 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 3 045,60 Lt turtinę žalą;pagal lombardo paskolos bilietą Nr. 2692-L 2007-09-03 įkeistą V. R. priklausančius 585 prabos aukso 7,98 g gaminius: 2 žiedus, 1 apyrankę, 1 auskarą, 1 grandinėlę, kurių vertė 1197 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 1197 Lt turtinę žalą.pagal lombardo paskolos bilietą Nr. 2715-L 2007-09-10 įkeistą J. J. priklausančią 900 prabos aukso 8.58 g monetą, kurios vertė 1000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 1000 Lt turtinę žalą;pagal remonto kvitą patikėtą 2007-05-04 B. K. priklausančią 585 prabos aukso 19.80 g grandinėlę, kurios vertė 1980 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 1980 Lt. turtinę žalą.

G. R. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2007 m. rugsėjo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dirbdamas ekspertu-juvelyru V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti), iš V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė svetimą, V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą: 585 prabos aukso 12,87 g apyrankę, kurios vertė 323,81 Lt, 585 prabos aukso 14,74 g grandinėlę, kurios vertė 370,67 Lt, 585 prabos aukso 23,50 g grandinėlę, kurios vertė 458,95 Lt, tuo padarydamas V. V. TŪB „Santimas“ 1153.43 Lt turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą dalyje dėl kaltinimų G. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukė, suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.) nurodytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už nesunkų nusikaltimą senaties terminui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad apygardos teismas, kvalifikuodamas jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to, už šį nusikaltimą paskyrė bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Nuteistasis G. R. nurodo, jog negalėjo padaryti V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) apygardos teismo nustatyto 40 000 Lt dydžio turtinės žalos. Mano, jog įrodinėdamas pasisavinto turto vertę, teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Visų pirma, teismas, nustatydamas pasisavinto turto vertę bei padarytos žalos dydį, rėmėsi jo – G. R. parodymais, tačiau jis parodymus teisiamajame posėdyje davė nežinodamas, kokią žalą yra padaręs. Jis sutiko su nurodytu žalos dydžiu tik todėl, kad tokie žalos dydžiai jam buvo pateikti. Teismas taip pat rėmėsi direktoriaus L. M. ir pardavėjos E. M. bei jo – G. R. parašais patvirtintais inventorizacijos aktais, tačiau neįvertino tų aplinkybių, kad jis pats šiuos aktus pasirašydavo netikrindamas juose nurodytų skaičių, o juos surašęs L. M. yra suinteresuotas asmuo, nes, pats disponuodamas jam – G. R. patikėtomis vertybėmis, siekė nurašyti visus trūkumus būtent G. R. .

Apelianto manymu, apygardos teismas tinkamai neįvertino specialistės Alytaus apskrities VPK KTS Ritos Ramanavičienės išvadų, kad V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) nesilaikė Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių. Specialistės išvadoje nustatyta visa eilė pažeidimų, kurie leidžia manyti, kad tiksliai apskaičiuoti G. R. veiksmais bendrovei padarytos žalos negalima. Specialistė paaiškino, kad patikrinti ir nustatyti V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriaus L. M. seifo turinio, patikslinti revizijos duomenis, nebėra galimybės. Dėl šių aplinkybių pasisavinto turto dydis buvo nustatinėjamas direktoriaus L. M. atliktų inventorizacijų aktais. Šioje byloje niekas nesiaiškino, ar direktorius L. M. , rašydamas inventorizacinius aktus, neturėjo tikslo nuslėpti nuo įmonės savininko pasisavinto turto, kuriuo jis disponavo taip pat, kaip ir apeliantas. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tauriųjų metalų inventorizacijos akte „Žaliavos“ vertė pateikta savikaina, o laisvos formos akte vertė pateikta 2007-09-30 dienos kainomis, kai tuo tarpu jam inkriminuoto nusikaltimo pradžia yra nuo 2006-08-08, kuomet kainos buvo kelis kartus mažesnės.

Nuteistasis G. R. teigia, kad visos jo kaltę lengvinančios aplinkybės, išdėstytos apygardos teismo nuosprendyje, sudaro pagrindą skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovas L. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, pilnai tenkinant V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) pareikštą civilinį ieškinį. Taip pat prašo iš nuteistojo G. R. civilinio ieškovo naudai priteisti proceso išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

Civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad nuteistasis G. R. padarė V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) 152 720,93 Lt dydžio žalą, kurią sudaro pasisavinti pastarajam patikėti grynieji pinigai, tauriųjų metalų gaminiai ir jų laužas. Civilinio ieškovo ieškinys šiai sumai buvo pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais bei inventorizacijos aktais. Atstovo manymu, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme laikėsi nuoseklių parodymų apie tai, kad galėjo pasisavinti civiliniam ieškovui priklausiusio turto iki 50 000 Lt vertės, ir jais vadovavosi, kadangi nuteistasis savo parodymus nuolat keitė, ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti tikslios sumos, už kurią galėjo pasisavinti turto. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi tik lombardo „R“ (duomenys pakeisti) bei UAB „I“ (duomenys pakeisti) pateiktas rašytiniais įrodymais apie iš G. R. supirktus tauriųjų metalų gaminius, nes ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad jis ne kartą nešė tauriųjų metalo dirbinius į įvairias supirktuves ir neėmė kvitų už dirbinių pridavimą, o tai, apelianto manymu, rodo, kad pagal paties G. R. parodymus negalima daryti išvados apie pastarojo pasisavintų tauriųjų metalų kiekį bei jų vertę.

Apeliantas nesutinka su apygardos teismo išvada, kad G. R. negali būti atsakingas už direktoriaus L. M. seife buvusius tauriųjų metalų dirbinius ir todėl jam negali būti keliami turtiniai reikalavimai pagal bendrijos patektus inventorizacijos aktus. Nurodo, kad civiliniu ieškiniu buvo keliami tik tie reikalavimai, kurie susiję su G. R. patikėtu turtu. Šie reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais – buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie nėra paneigti įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų kaltinimų, jo kaltė ikiteisminio tyrimo metu buvo pilnai įrodyta, jokių trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, dėl ko galėjo nukentėti civilinio ieškovo turtiniai interesai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, taigi V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) civiliniame ieškinyje nurodyti turtiniai reikalavimai yra pagrįsti.

V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos už iš prekybos salės pagrobtus papuošalus priteisimo iš G. R. , nors pastarasis prisipažino padaręs šį nusikaltimą, tokias aplinkybes patvirtino ir įmonės darbuotojos. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad už G. R. veiksmais padarytą žalą klientams, pasisavinus pastariesiems priklausančius tauriųjų metalų gaminius, atneštus remontui ir perdirbimui, atlygino V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti).

Civilinio ieškovo atstovas pažymi, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teigia, jog šiuo atveju teismas negalėjo civilinio ieškinio atmesti išimtinai formaliais pagrindais, remdamasis specialisto išvadomis, kad civilinis ieškovas nevisiškai tiksliai laikėsi „Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių“ 24 punkto reikalavimų. Šių reikalavimų neesminiai pažeidimai nepanaikina G. R. turtinės atsakomybės. Ieškovo reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) Šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos bei kaltė. Šiuo atveju G. R. kaltė yra visiškai įrodyta, civilinio ieškovo patirta turtinė žala pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad apygardos teismas turėjo teisę tenkinti dalį reikalavimų, o kitą civilinio ieškinio dalį, manydamas, kad ieškiniui pagrįsti trūksta įrodymų – palikti nenagrinėtą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis G. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo G. R. ir civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmetamas. Civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantai nuteistasis G. R. ir civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovas nuosprendžio dalies, kuria, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dėl kaltinimų G. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies b papunktyje (2000-09-29 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pagrįstumo neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo G. R. apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam G. R. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš nuteistojo G. R. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neneigia apygardos teismo remiantis faktiniais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, kad jis, dirbdamas ekspertu-juvelyru V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) lombarde ir pagal 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartį Nr. 12 bei 2004 m. lapkričio 22 d. priedą prie jos būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotas vertybes, t.y. kasoje laikomus grynuosius pinigus bei jam perduotas prekes, per laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. iki 2007 m. spalio 3 d. pasisavino dalį jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimą turtą, t.y. V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius tauriųjų metalų gaminius ir jų laužą bei jam pagal kasos išlaidų orderius išduotus grynuosius pinigus, kurių dalies panaudojimo įmonės veikloje pateisinimui lombardo paskolos bilietuose jis įrašė žinomai melagingus duomenis, kad pinigų sumos išmokamos už tauriųjų metalų gaminius ir jų laužą juose išvardintiems asmenims. Tačiau nuteistasis nesutinka su apygardos teismo nustatyta pasisavinto turto verte ir atitinkamai jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė, kokia suma jam turėtų būti inkriminuota, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis galėjo pasisavinti V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto tik už 20000-30000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, nuteistojo aiškinimas, kad jo pasisavinto svetimo turto suma negalėjo viršyti 30000 Lt, prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams, kuomet jis patvirtino, jog jo pasisavinto turto vertė galėjo siekti 40000–50000 Lt, ir parodė, kad turėdamas priklausomybę azartiniams lošimams, maždaug nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo savintis V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – tauriųjų metalų, t.y. aukso, gaminius ir jų laužą bei kasoje laikomus grynuosius pinigus. Iš pradžių, imdamas daiktus iš lombardo, jis apmokėdavo paskolintą sumą ir nurodytas palūkanas, o patį gaminį užstatydavo kitame lombarde ir gaudavo 100-200 Lt daugiau. Tokių atvejų buvo apie 10-15, dėl to bendrija jokios žalos nepatyrė, nes tiek įkeisto gaminio vertė, tiek už jį paskaičiuotos palūkanos būdavo apmokėtos. 2007 m. balandžio-gegužės mėnesiais jis nebeturėjo pinigų, todėl iš lombardo paimdavo aukso dirbinius, bet į kasą pinigų jau neįnešdavo ir nei paskolos, nei palūkanų nepadengdavo. Paimtus aukso dirbinius jis perduodavo G. G. , kad šis priduotų į aukso supirktuvę, tokių kartų buvo apie 10, iš G. G. už aukso dirbinius jis iš viso gavo apie 9000 Lt. Savo vardu jis taip pat keletą kartu buvo pridavęs iš V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) paimtų aukso gaminių į aukso supirktuvę, esančią autobusų stotyje. Taip pat pasisavino 4379,22 Lt, o klastodamas lombardo paskolos bilietus – dar 24994 Lt kasoje buvusių grynųjų pinigų, skirtų senų daiktų supirkimui ir lombardo paskoloms (t. 8, b. l. 89-94, t. 9, b.l. 94-96, t. 10, b.l. 127, t. 11, b.l. 4-5). Nors nuteistasis G. R. apeliaciniame skunde teigia, kad tokiais jo parodymais negalima remtis, nes aiškindamas apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nežinojo, kokią žalą bendrijai iš tiesų buvo padaręs, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmiau aptarti nuteistojo G. R. parodymai iš esmės pasitvirtino kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad G. R. prašymu priduodavo aukso gaminius į aukso supirktuves. Dalį dirbinių pridavė į UAB „I“ (duomenys pakeisti), o kitą dalį – į R. V. IĮ „J“ (duomenys pakeisti), už priduotą auksą gautus pinigus grąžino G. R. (t. 4, b.l. 118-119, t. 9, b.l. 153). Liudytoja B. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2007 metais G. R. ir G. G. į UAB „I“ (duomenys pakeisti) lombardą buvo įkeitę aukso dirbinius arba laužą bei gavę paskolas (t. 3, b.l. 159-161, t. 10, b.l. 32). Byloje esančios UAB „I“ (duomenys pakeisti) sutartys-kvitai Nr. 787445, 787437 bei R. V. IĮ lombardo priėmimo knygos išrašai patvirtina, kad G. G. 2007 m. rugpjūčio 9 ir 14 dienomis pridavė UAB „I“ (duomenys pakeisti) aukso dirbinių bendrai 2200 Lt sumai, o 2007 m. rugpjūčio 9, 13, 18 dienomis bei rugsėjo 3 ir 6 dienomis pridavė R. V. IĮ lombardui aukso dirbinių bendrai 4070 Lt sumai. UAB „I“ (duomenys pakeisti) sutartys kvitai Nr. 787196, 787327 ir 787516 patvirtina, kad nuteistasis G. R. 2007-04-16, 2007-05-30 ir 2007-08-18 pridavė UAB „I“ (duomenys pakeisti)“ aukso dirbinių bendrai 1640 Lt sumai (t. 2, b.l. 36 , 37-43, 67-72). Iš 2008-06-30 specialisto išvados matyti, kad G. R. paimto ir V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) negrąžinto avanso, skirto tauriųjų metalų, jų gaminių, laužo įkeitimui lombarde bei supirkimui, likutis sudaro 4379,22 Lt (t. 2, b.l. 114-123). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojais apklausti G. R. inkriminuotose suklastotuose lombardo paskolos bilietuose Nr. 1603, 1621, 1913, 1920, 1996, 2093, 2111, 2117, 2134, 21442192, 2209, 2233, 2237, 2238, 2243, 2251, 2246, 2247, 2250, 2262, 2325, 2363, 2419, 2445, 2490, 2544, 2545, 2556, 2590, 2610, 2738, 2740 nurodyti asmenys patvirtino, kad šiuose lombardo paskolos bilietuose nurodytomis datomis juose nurodytų aukso dirbinių neužstatė ir atitinkamai nurodytų paskolų sumų negavo. 2010-07-29 specialisto išvada Nr. 11-1304 (10) ir 2010-07-30 specialisto išvada Nr. 11-1607 (10) patvirtina, kad lombardo paskolos bilietų Nr. 1920, 2134, 2144, 2192, 2233, 2247, 2243, 2325, 2262, 2544, 1603, 1996, 2209, 2556, 2238, 1621 skiltyje „Paskolos gavėjas“ žodžius ir parašą parašė G. R. , lombardo paskolos bilieto Nr. 2251 skiltyje „Paskolos gavėjas“ įrašą „L. A.“ parašė G. R. , skiltyje „Paskolos gavėjas“ pasirašė ne A. L. , nustatyti, ar šioje skiltyje pasirašė G. R. , nėra galimybės, lombardo paskolos bilieto Nr. 2237 skiltyje „Paskolos gavėjas“ įrašą „K. B. “ parašė G. R. , skiltyje „Paskolos gavėjas“ pasirašė ne K. B. , nustatyti, ar šioje skiltyje pasirašė G. R. , nėra galimybės, lombardo paskolos bilieto Nr. 2246 skiltyje „Paskolos gavėjas“ įrašą „I. K. “ parašė G. R. , skiltyje „Paskolos gavėjas“ pasirašė ne I. K. , nustatyti, ar šioje skiltyje pasirašė G. R. , nėra galimybės, ar kituose G. R. inkriminuotuose lombardo paskolos bilietuose skiltyse „Paskolos gavėjas“ įrašus parašė ir parašus pasirašė G. R. , ar šiuose lombardo paskolos bilietuose nurodyti asmenys, nėra galimybės (t. 8, b.l. 34-47, 66-76). Taigi, esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas, nustatydamas G. R. pasisavinto turto vertę, pagrįstai vadovavosi tiek pirmiau aptartais vienas kitą papildančiais faktiniais bylos duomenimis, tiek ir šiuos duomenis atitinkančiais nuteistojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas, įvertinęs teisme paaiškėjusias aplinkybes, jog V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantis turtas, t.y. tauriųjų metalų gaminiai ir jų laužas, dokumentuose apskaitytas kaip patikėtas G. R. ir esantis jo žinioje, iš tikrųjų buvo laikomas ne viename, bet dviejuose seifuose, vienu iš kurių galėjo naudotis tik filialo direktorius L. M. , kad pastarajame seife buvęs turtas atliekant V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) turto inventorizaciją, kuria buvo nustatinėjama G. R. bendrijai padaryta žala, bei pateikiant 2008-06-30 ir 2010-08-16 specialisto išvadas, nebuvo įvertintas, taip pat specialistės Ritos Ramanavičienės atlikto papildomo tyrimo metu nustatytus teisės aktų reikalavimų, kad ūkio subjektai apskaitą tvarkytų taip, kad apskaitos informacija būtų išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, bei kad kiekviena operacija, atliekama su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, jų gaminiais būtų užfiksuota apskaitos dokumentuose, pažeidimus ir nustatytas aplinkybes, kad įkeistų lombarde, supirktų bei priimtų gamybai ir remontui tauriųjų metalų apskaita bendrijoje buvo vedama neskirstant pagal vertybių laikymo vietas, talpyklas (seifus) ir materialiai atsakingus asmenis, apygardos teismas konstatavo, kad G. R. pareikštas kaltinimas pasisavinus jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį 155716,50 Lt vertės turtą, pilna apimtimi nepasitvirtino. Taigi, nepagrįstas nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas, nustatydamas pasisavinto turto vertę, neįvertino visų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, taip pat ir specialistės Ritos Ramanavičienės išvadų bei paaiškinimų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. R. teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) pateiktais revizijos aktais, kuriuos jis pasirašė netikrindamas juose nurodytų skaičių. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad nuteistasis kalba apie 2004-2005 tauriųjų metalų inventorizacijos aktus (pasirašyti jo – G. R. , direktoriaus L. M. ir pardavėjos E. M. ), kuriais nebuvo nustatytas joks trūkumas (priedas prie 10 tomo, b.l. 50-52), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuose dokumentuose, kaip ir 2006 metų inventorizacijos akte išdėstyti duomenys apie V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) turimą turtą visiškai neprieštarauja paties G. R. nurodytoms aplinkybėms, jog tiek lombardas, tiek supirkti metalai buvo tikrinami kelis kartus per metus, lombardą tikrindavo jis pats, o supirktus metalus, laužą – kartu su direktoriumi, ir jokių trūkumų nerasdavo, turtas nebuvo tikrinamas tik paskutinius 9 jo darbo mėnesius. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad jau 2004-2006 metais bendrijoje buvo kažkokie turto trūkumai, kurie galėtų turėti įtakos apygardos teismo nustatytai G. R. pasisavinto turto vertei, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) pateiktais 2007 m. inventorizacijos aktu bei laisvos formos aktu teismas, nustatydamas pasisavinto turto vertę, dėl pirmiau išdėstytų priežasčių nesivadovavo, todėl nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės dėl šiuose dokumentuose nurodytų „žaliavos“ vertės skirtumų šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusi didelės – 40 000 Lt vertės svetimą V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą. Nuteistojo G. R. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti apygardos teismo nustatytą jo pasisavinto svetimo turto vertę.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistojo G. R. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, paskirdamas bausmę G. R. , atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. R. nusikalstama veika truko pakankamai ilgą laiko tarpą – daugiau kaip metus laiko, jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą nuteistasis savinosi, turėdamas tikslą išleisti jį azartiniams lošimams. Kita vertus, apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad pasisavinto turto vertė nežymiai viršija didelės vertės turto minimalią ribą, nuteistasis G. R. praeityje nebuvo nusikaltęs, tačiau buvo baustas administracine tvarka, po šio nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto, paskutinėje darbovietėje UAB „E“ (duomenys pakeisti) charakterizuojamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad G. R. labai gerai charakterizuojamas ir UAB „V“ (duomenys pakeisti), tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje esančiai šios bendrovės administracijos pateiktai G. R. charakteristikai, kur nurodyta, kad pastarasis, dirbdamas šioje bendrovėje, nepasižymėjo niekuo, savo iniciatyvos, susidomėjimo darbu nerodė, kelis kartus teko daryti pastabas dėl atliekamo darbo, su darbuotojų kolektyvu nekonfliktavo, tačiau bendrų interesų neturėjo, buvo uždaras (t. 8, b.l. 143). Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuo pat pirmos dienos, kai V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) direktorius pastebėjo, kad G. R. galėjo nusikalstamai elgtis su jam patikėtu bendrijos turtu, pastarasis pasišalino iš darbo vietos, nedalyvavo atliekant bendrijos turto inventorizaciją, duodamas parodymus iš esmės pripažino tik tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos objektyviais faktiniais bylos duomenimis, grynųjų pinigų, sudarančių didesnę dalį jam inkriminuoto turto, pasisavinimo klastojant lombardo paskolos bilietus faktą pripažino tik po to, kai byloje apklausti šiuose bilietuose nurodyti asmenys patvirtino, jog tokių aukso gaminių jie nebuvo užstatę ir bilietuose nurodytų sumų negavo, ir buvo pateiktos specialisto išvados, kad dalyje šių bilietų esančius rankraštinius įrašus ir parašus, patvirtinančius paskolos gavimą, įrašė G. R. . Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai kelia abejonių apygardos teismo nustatyta G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jo parodymai turėjo esminę reikšmę išaiškinant padarytą nusikaltimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog per penkerių metų laikotarpį, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis G. R. , deklaruodamas, kad sutinka atlyginti padarytą žalą, nesiėmė jokių priemonių, kad atlygintų bent dalį V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) padarytos turtinės žalos. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam G. R. už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis teisingumo principu, skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kitaip tariant, taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Toks nuteistojo prašymas negali būti patenkintas.

BK 54 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. R. nurodė, jog šiuo metu jis vienas augina mažametį sūnų, kuriuo nebus kam pasirūpina, jei jam bus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių tokį jo aiškinimą patvirtinančių duomenų. Pirmiau aptartos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą mažinančios aplinkybės buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, jos nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

Dėl civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinio skundo.

Šioje byloje civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) pareiškė civilinį ieškinį dėl 198610,34 Lt G. R. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Šią sumą sudarė ieškovo nurodyta 196956,91 Lt dydžio turtinė žala, patirta dėl G. R. nusikalstamų veiksmų pasisavinant jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą ir ieškovo 1153,43 Lt turtinė žala, patirta dėl G. R. nusikalstamų veiksmų pagrobiant iš parduotuvės prekybos salės 585 prabos aukso 12,87 g apyrankę, 585 prabos aukso 14,74 g grandinėlę ir 585 prabos aukso 23,50 g grandinėlę, kurios vertė 458,95 Lt (t. 3, b.l. 142-143).

Iš civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis nesutinka su apygardos teismo priteista 40 000 Lt suma G. R. nusikalstamais veiksmais pasisavinant jam patikėtą ir jo žinioje buvusį V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą padarytai žalai atlyginti ir teigia, kad bendrijos pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais bei inventorizacijos aktais buvo pagrįsta 152720,93 Lt dydžio civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija tokį civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad apygardos teismas, iš dalies tenkindamas minėtą civilinio ieškovo reikalavimą ir priteisdamas 40 000 Lt turtinės žalos, patirtos G. R. pasisavinus jam patikėtą ir jo žinioje buvusį V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – grynuosius pinigus ir tauriųjų metalų gaminius bei jų laužą, atlyginimo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, nepažeidė. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kaip jau minėta, nuteistasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad jis pasisavino dalį jam patikėto ir jo žinioje buvusio V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto – grynųjų pinigų bei tauriųjų metalų gaminių ir jų laužo, tačiau pasisavinto turto vertė negalėjo viršyti 40000-50000 Lt. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad dalis G. R. patikėto turto, t.y. tauriųjų metalų gaminių ir jų laužo, buvo perkeliama į seifą, kuriuo naudotis galimybę turėjo tik filialo direktorius L. M. , toks G. R. patikėto turto judėjimas iš vieno seifo į kitą bendrijos apskaitoje nebuvo atvaizduotas, o L. M. žinioje esančiame seife buvęs turtas atliekant V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) inventorizaciją nebuvo įvertintas, nors kaip matyti iš specialistės Ritos Ramanavičienės paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, tą buvo būtina padaryti nustatinėjant bendrijai padarytos žalos dydį. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos ir pateikiant 2008-06-30 bei 2010-08-19 specialisto išvadas, kadangi tuo metu nebuvo žinomos. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, civilinio ieškovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai bei inventorizacijos aktai, iš kurių negalima daryti vienareikšmės išvados apie realiai G. R. žinioje buvusio jam patikėto turto turinį ir dydį, nėra pakankami išvadai, jog G. R. nusikalstamais veiksmais bendrijai buvo padaryta šiais dokumentais nustatyto dydžio žala. Kitų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių civilinio ieškovo nurodytą ir prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį byloje taip pat nėra. Vien ta aplinkybė, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyti kitų asmenų neteisėti veiksmai, dėl kurių galėjo nukentėti civilinio ieškovo turtiniai interesai, nereiškia, kad nuteistais G. R. yra atsakingas už visą civilinio ieškovo inventorizacijos metu nerastą turtą.

Civilinio ieškovo atstovas savo apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad nuteistojo G. R. parodymai dėl pasisavinto turto vertės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs, tačiau, kaip jau minėta, pasisavinto turto vertė buvo nustatyta tokia, kokia pasitvirtino ne tik pastarojo parodymais, bet ir kitais vienas kitą papildančiais objektyviais faktiniais bylos duomenimis, kurių visetas teismui nekėlė abejonių ir leido daryti neabejotiną išvadą dėl G. R. pasisavinto jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo turto vertės. Nors nuteistasis G. R. parodė, kad buvo atvejų, kai jis nešdavo tauriųjų metalų gaminius į supirktuves ir neėmė kvitų, tačiau tuo pačiu jis nurodė, kad nepadengdamas gaminio vertės ir paskaičiuotų palūkanų jis aukso gaminius pradėjo savintis tik nuo 2007 metų gegužės-birželio mėnesio, tuo tarpu iki to laiko gaminio kainą ir už jį paskaičiuotas palūkanas jis apmokėdavo ir tokiais savo veiksmais jokios žalos bendrijai nepadarė. Šie nuteistojo parodymai faktiniais bylos duomenimis nėra paneigti, todėl didinti civiliniam ieškovui priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį remiantis pirmiau aptartomis G. R. nurodytomis aplinkybėmis nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neatitinka tikrovės civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad G. R. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino savo kaltę, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino tik iš dalies ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jo pasisavinto turto vertė neviršijo 50 000 Lt, tokių aplinkybių, jog pasisavino bendrijos turto už daugiau nei 150000 Lt jis niekuomet nenurodė.

Teisėjų kolegija sutinka su civilinio ieškovo V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti 1153,43 Lt turtinę žalą už iš prekybos salės pagrobtą V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatavus apkaltinamojo nuosprendžio senaties buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, teismas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nagrinėja kartu su baudžiamąją byla. Tad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, ieškinys gali būti teikiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-591/2012).

Kaip jau minėta, civilinis ieškovas V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 198610,34 Lt sumai, kurią sudarė ne tik bendrijos nurodyta patirta žala netekus G. R. patikėto turto, bet ir žala, kurią bendrija nurodė patyrusi dėl aukso gaminių, t.y. 585 prabos aukso 12,87 g apyrankės, 585 prabos aukso 14,74 g grandinėlės, 585 prabos aukso 23,50 g grandinėlės, bendros 1153,43 Lt vertės, vagystės iš prekybos salės. Apygardos teismas baudžiamąją bylą dalyje dėl kaltinimų G. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pagrobus svetimą, V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį 1153,43 Lt vertės turtą (585 prabos aukso 12,87 g apyrankę, kurios vertė 323,81 Lt, 585 prabos aukso 14,74 g grandinėlę, kurios vertė 370,67 Lt, 585 prabos aukso 23,50 g grandinėlę, kurios vertė 458,95 Lt), skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, tačiau, iš dalies tenkindamas V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį ir priteisdamas G. R. nusikalstamais veiksmais pasisavinant jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą šiai bendrijai padarytą 40 000 Lt dydžio turtinę žalą, visiškai nepasisakė dėl V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio dalies, kuria buvo prašoma priteisti žalos, patirtos dėl V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto pagrobimo iš prekybos salės, atlyginimą, tuo faktiškai užkirsdamas kelią civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl šios sumos priteisimo civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas), V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti 1153,43 Lt turtinės žalos atlyginimo paliekant nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašo iš G. R. priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo surašymu, tačiau nenurodo kokio dydžio išlaidas jis patyrė ir nepateikė jokių jas patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų kolegija šio civilinio ieškovo atstovo prašymo nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendį dalyje dėl V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti:

V. V. TŪB „S“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti 1153,43 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Valdimaras BavėjanasElena Vainienė