Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K., jo atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį 120 MGL (6 000 (šešių tūkstančių) eurų) bauda, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 90 MGL (4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta R. S. subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 (šešių tūkstančių) eurų) baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta 1/3 ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (4 000 (keturių tūkstančių) eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, jas prilyginant 4 MGL (200 eurų) dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metus bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš R. S. valstybei išieškoti automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 510 (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt) eurų.

Tenkintas iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civilinis ieškinys ir iš civilinio atsakovo AS (duomenys neskelbtini) priteista neatlygintos neturtinės žalos dalis – 1 500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų; civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 29 d. apie 16.47 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 136.3 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas lenkti privalėdamas įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, to nepadarė – norėdamas aplenkti ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. K. sveikata ir nežymiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) keleivio A. L. sveikata; eismo įvykio metu R. S. buvo neblaivus (nustatytas sunkus (3,04 ‰) girtumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

4.1. Apeliaciniame skunde (įskaitant ir papildomą apeliacinį skundą) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodo, kad jam smarkiai pablogėjo sveikata, todėl patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti bendrą – 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (VI šonkaulio lūžio krūtinės ląstos dešinėje ir III, IV, VI šonkaulių lūžių krūtinės ląstos kairėje; žaizda kairio kelio sąnario srityje, kairio kelio sąnario girnelės lūžio) patyrė skausmą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus ne tik sukeltus eismo įvykio metu, bet ir susijusius su gydymu, operacija, reabilitacija bei ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais (sunkiai vaikščioja, patiria įvairius nepatogumus, yra nedarbingas, sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.), ir nustatęs bendrą 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iš draudimo bendrovės papildomai priteisė nukentėjusiajam 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalį (draudimo bendrovė iki nuosprendžio paskelbimo apeliantui atlygino 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį). Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

4.1.1. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą (apklausęs nukentėjusįjį, įvertinęs 2018 m. gruodžio 13 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 109), į bylą papildomai pateiktus medicininius dokumentus (t. 2., b. l. 75-76, 77-79, 80-81, 82-83, 98) nors ir nustatė, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nepadidėjo (nustatyta, kad dėl žymiai ribotų kairiojo kelio sąnario judesių nukentėjusysis neteko 20 proc. bendrojo/ profesinio darbingumo ir dėl to jo sveikata sutrikdyta nesunkiai), tačiau kartu įvertinęs ne tik anksčiau nustatytas, tačiau ir naujai paaiškėjusias aplinkybes (vis dar besitęsiančią gydymo trukmę, atliktų ir būsimų operacijų skaičių, patiriamą ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmą, nepatogumus dėl riboto judėjimo bei liekamuosius reiškinius, tikėtina, išliksiančius visą likusį gyvenimą) sprendžia, jog nors įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas papildomas 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas iš tiesų yra nepakankamas nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti.

4.1.2. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas iš pradžių civiliniu ieškiniu apylinkės teismo prašė priteisti 8 338,21 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliacinės instancijos teismui kartu pareiškė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti viso 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl patirtų sužalojimų gydomas iki šiol, ateityje numatyta dar viena operacija, patiria neigiamus išgyvenimus ne tik dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, tačiau ir dėl smarkiai pablogėjusios sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl prieš daugiau nei metus įvykusio įvykio atsiradusios ir vis dar tebesitęsiančios neigiamos pasekmės itin neigiamai įtakoja nukentėjusiojo gyvenimą tiek fiziniu, tiek psichologiniu aspektais, nes dėl žymiai ribotų kairiojo kelio sąnario judesių, nukentėjusysis ne tik jaučia skausmus bei įvairiapusį diskomfortą, tačiau turės ištverti ir dar vieną operaciją, gydymą, reabilitaciją bei, tikėtina, likusį gyvenimą lydėsiančius potrauminius reiškinius. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad nors iki įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas dėl stuburo, tačiau jis dirbo, o dėl eismo įvykio prarastas 20 proc. darbingumas iš esmės žymiai apribojo jo galimybes ne tik judėti, bet ir dirbti. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atžvelgtina ir į tai, jog nuteistasis gyvena iš gaunamų darbinių pajamų (dirba šaltkalviu, ūkininkauja). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei į nukentėjusiojo sveikatos būklę – dar šiai dienai besitęsiantį nesėkmingą gydymą, išsivysčiusį į potrauminę gonartrozę, ateityje numatytą operaciją ir aktualią teismų praktiką, kurią akcentavo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas nukentėjusiajam bendros priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 6 000 Eur. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajam yra atlyginusi 3 000 Eur, o skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteisė 1 500 Eur, tai ši priteista suma didintina iki maksimalios, draudimo bendrovės išmokamos kompensacijos dėl patirtos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudimo bendrovės mokėtina kompensacija dėl neturtinės žalos asmeniui yra iki 5 000 Eur). Kadangi nustatytas neturtinės žalos dydis viršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą maksimalios kompensacijos už tokią žalą ribą – 5 000 Eur, tai šią ribą viršijanti suma priteistina iš nuteistojo, nes įstatymo numatytos draudimo išmokos už neturtinę žalą nepakanka 6 000 Eur neturtinei žalai visiškai atlyginti, todėl iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis - 1 000 Eur.

Dėl BK 281 straipsnio taikymo

4.2. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tačiau nuteistojo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, atskirai nekvalifikuojami, todėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį perkvalifikuotinos į BK 281 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

4.2.1. Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, be šio straipsnio dispozicijoje nurodytų požymių, turi būti nustatyta, kad asmuo, vairavęs kelių transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šie požymiai yra realizuojami, kai kaltininkas kelių transporto priemonę vairuoja nurodytos būsenos. Tokie veiksmai laikytini šiurkščiu KET pažeidimu (KET 14 punktas). Taigi kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į aptariamos nusikalstamos veikos sudėtį ir jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu, nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, todėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kasacinė nutartis Nr. 2K-320-693/2018). Be to, KET pažeidimas, padarytas apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų subjekto, ir sukėlęs nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą laikoma aiškiai pavojingesne veika nei nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl ir kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Paminėtų nusikalstamų veikų konstrukcija ir sudėties požymiai suponuoja vienintelę išvadą, kad veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio <...> požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėtinos bylos kontekste nuteistojo veiksmai, kuomet jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (3,04 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuojami. Jo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl bausmės

4.3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka su nuteistajam skirta bausme - bauda, manydamas, jog ji yra per švelni ir turėtų būti griežtinama - skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam teismo įpareigojimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio nukentėjusiojo prašymo tenkinti neturi pagrindo.

4.3.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

4.3.2. BK 281 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą nuteistajam visiškai pagrįstai skyrė baudą - savo rūšimi švelniausią ir sankcijos vidurkį atitinkančią pinigų sumą. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, į tai, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sunkina – kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė būdamas recidyvistas (baudžiamuoju įsakymų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Tačiau ši teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, perkvalifikavus nuteistojo veiką į BK 281 str. 2 d., šalinama, nes nusikaltimų recidyvas yra tik tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.) Kitoje dalyje teismas teisingai pažymėjo, kad nors nuteistasis praeityje teistas, yra baustas administracine tvarka, tačiau kiti byloje esantys duomenys jo neapibūdina neigiamai: dirba, papildomai ūkininkauja, turi šeimą, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis neturėtų būti baudžiamas su laisvės atėmimu susijusia bausme. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistasis vis tik padarė nusikaltimą, kuris baudžiamosios teisės prasme nėra laikomas tyčiniu, todėl apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju bet kokia bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, nebūtų proporcinga ir teisinga bausmė. Be to, kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis turi šeimą, dirba, todėl šiuo atveju piniginė bausmė, kurios dydis lygus šios baudos vidurkiui pasieks bausmei keliamus tikslus.

Dėl kitų klausimų

4.4. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas teisingai parinko nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tačiau neįvertindamas nusikalstamos veikos padarymo laiko (2017 m.) bei tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. keitėsi bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“), nustatė ir taikė neteisingą MGL dydį - 50 Eur (1 MGL - 50 Eur), nors turėjo būti taikomas - 37,66 Eur (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręsto MGL dydžio taikymo klausimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

4.5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 218, 79 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BPK nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų priteisimą, taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas iš dalies, todėl išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam buvo grįstos būtinumu tinkamai organizuoti jo teisių gynimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

pakeisti nuosprendžio dalį dėl R. S. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 281 straipsnio 2 dalį, ir veiką perkvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kaip vieną kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skyrimo ir šios bausmės subendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir pašalinti nustatytą R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Pakeisti nuosprendžio dalis dėl R. S. paskirtos bausmės dydžio nustatymo, bausmės sumažinimo vienu trečdaliu ir laikino sulaikymo laiko įskaitymo:

R. S. nustatyti 4 519 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų) dydžio baudą;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 519 Eur dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 3 012 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų) dydžio baudą;

vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginti 4 MGL (151 Eur (šimto penkiasdešimt vieno euro) dydžio baudai ir laikyti R. S. galutinai nubaustu 78 MGL 2 938 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu priteistą nukentėjusiajam V. K. neturtinės žalos dydį padidinti iki 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) ir priteisti jam iš AS (duomenys neskelbtini) neatlygintą neturtinės žalos dalį – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Priteisti iš R. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nukentėjusiajam V. K. neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš R. S. valstybei 218, 79 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų ir septyniasdešimt devynis ct) proceso išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinėje instancijoje nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.