Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. balandžio 22 d. veika) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. birželio 27 d. veika) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, M. M. skirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Arešto bausmę paskirta atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I“ ieškinys patenkintas ir iš M. M. priteista 504,63 Eur (penkių šimtų keturių eurų 63 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo valstybės naudai nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. pripažintas kaltu padarius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos) ir nuteistas už tai, kad:

1.1. 2024 m. balandžio 22 d. apie 21.07 val., iš UAB „I“ parduotuvės I, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „I“ priklausantį 236,45 Eur bendros vertės turtą: 55,71 Eur bendros vertės 9 vnt. saldainių „Merci Grosse“ 250 g (vieneto vertė 6,19 Eur), 99,95 Eur bendros vertės 5 vnt. 1 l talpos alyvuogių aliejaus “Santolino Extra Virgin“ (vieneto vertė 19,99 Eur), 63,80 Eur bendros vertės 20 vnt. maisto papildo „Hematogenas Vita+Rolls“ (vieneto vertė 3,19 Eur), 16,99 Eur vertės 1 vnt. 750 ml talpos alyvuogių aliejaus „Farchioni Classic Extra Virgin“.

1.2. 2024 m. birželio 27 d. apie 14.45 val., iš UAB „I“ parduotuvės I, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „I“ priklausantį 268,18 Eur bendros vertės turtą: 34,95 Eur vertės 1 litro talpos vieną butelį viskio „Jack Daniel's“, 9,49 Eur vertės 0,5 litro talpos vieną butelį likerio „Moka“, 49,95 Eur vertės 0,75 litro talpos vieną butelį šampano „Moet Chandon&Champagne Brut Imperial“, 71,90 Eur bendros vertės po 1 litro talpos du butelius viskio „Jameson Irish“ (vieneto vertė 35,95 Eur), 36,95 Eur vertės 0,75 litro talpos vieną butelį šampano „Moutard Grande Cuvee Brut Champagne“, 19,99 Eur vertės 0,5 litro talpos vieną butelį konjako „Gautier VS Cognac“, 44,95 Eur vertės 0,75 litro talpos vieną butelį šampano „G.H. Mumm Champagne Grand Cordon Brut“.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. M. kaltė patvirtinta paties kaltinamojo prisipažinimu ir byloje esančiais vaizdo įrašais bei kitais rašytiniai įrodymais. Teismas vertino, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstamos veikos baigtos, kadangi jis turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti pagrobtu svetimu turtu. Veikos padarytos nesant vieningos tyčios, skirtingu laiku, dėl ko jas sieja realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, į M. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir sprendė, kad asmeniui skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo trukmę nustatant maksimalią, kurią galimą skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo paskirti švelnesnę bausmę, kadangi bausmė yra per griežta.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus (Kėdainiai) prokuroras Gintaras Jakštas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad atsižvelgiant į nuteistojo M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, polinkį nusikalsti, charakterizuojančius duomenis, įvertinęs sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, apylinkės teismas pripažindamas M. M. kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos) skyrė jam tinkamą bausmę, todėl jokio pagrindo ją mažinti nėra.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. M. M. nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, M. M. už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą paskirta maksimali 45 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis), kurios subendrintos BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, kurią nurodyta atlikti kalėjime.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas M. M. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du baudžiamuosius nusižengimus, kad nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant, kad grobiami svetimi daiktai ir norima taip veikti, nusikalstamos veikos yra baigtos, nuteistasis realizavo pavogtas prekes, nusikalstamos veikos padarytos siekiant materialinės naudos bei kaip nurodė ir pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme – už gautus pinigus pardavus vogtas prekes jis įsigydavo narkotinių medžiagų. Be to, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas savo nuosprendyje, M. M. anksčiau teistas daugiau nei dvidešimt kartų, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs. Pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO matyti, kad dar eilėje baudžiamųjų bylų vyksta teisminis nagrinėjimas ir procesiniai sprendimai nepriimti, o dalis priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių dar neįsiteisėję. Nuteistasis taip pat eilę kartų baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 87-187), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra pateikta duomenų, kad nuteistasis būtų registruotas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose, tačiau kaip matyti iš jau įsiteisėjusių M. M. atžvilgiu priimtų nuosprendžių bei kitų naujų jo atžvilgiu pradėtų nagrinėti bylų medžiagų, jis yra gydytas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje.

9. Kauno apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, t. y. jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad, pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. BK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nors iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas už juos nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nusikalstamos veikos, už kurių padarymą M. M. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra nusikaltimai, nes jie priskiriami baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Dėl to, nesant vienos iš BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kad pakartotinai padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, nėra pagrindo dėl šio konkretaus nuosprendžio asmenį laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl šios priežasties konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Panaikinusi nuteistajam M. M. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia ir nuteistajam skirtinų bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas klausimą.

10. Skirdamas bausmes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, išvardintas šio nuosprendžio aštuntajame punkte. Iš duomenų apie ankstesnius M. M. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikyta tiek švelnesnio, tiek griežtesnio pobūdžio bausmės – bauda, laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad anksčiau paskirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, nuteistasis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, o už smulkias vagystes paskirtų baudų nemoka. M. M. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad M. M. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko M. M. griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Tačiau įvertinusi nuteistojo asmenybę bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. M. už kiekvieną veiką skirtinos arešto bausmės, jos dydžius nustatant artimus arešto bausmės vidurkiui už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 30 parų. Teisėjų kolegijos manymu, tokio dydžio skirtina bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams.

11. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus aukščiau aptartas bausmės M. M. skyrimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju taikytinos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos ir prie skirtos vienos iš nusikalstamų veikų 30 parų trukmės arešto bausmės pridedama kitos bausmės dalis, lygi pusei skirtos bausmės (15 parų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

12. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas M. M. skiriamą bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apeliantui buvo netinkamai paskirta bausmė, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis keistinas šalinant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei paskiriant M. M. naujas bausmes už kiekvieną iš jo padarytų baudžiamųjų nusižengimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti M. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas recidyvistu.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 22 d. veika) skirti 30 (trisdešimties) parų trukmės arešto bausmę.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 27 d. veika) skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. M. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti jam subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų trukmės arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir yra neskundžiamas.