Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-21 · Administracinė byla Nr. eI-2714-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-21Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-09-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
eI-2714-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03707-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
S. H., T. A., D. H., M. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2714-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03707-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. H. (S. H.), T. A. (T. A.), D. H. (D. H., atstovaujamo įstatyminių atstovų – tėvų S. H. ir T. A.), M. H. (M. H.) (atstovaujamos įstatyminių atstovų – tėvų S. H. ir T. A.) ir K. H. (K. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-1430 (01492; 04193; 01494; 01495) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos piliečiams S. H., T. A., D. H. ir M. H.“ ir 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-1431 (01491) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos pilietei K. H.“, panaikinimo (toliau – ir Sprendimai).

Nurodė, kad Departamentas 2017 m. gruodžio 15 d. išdavė S. H., T. A. ir jų nepilnamečiams vaikams D. H. ir M. H. leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. 2017 m. gruodžio 19 d. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ir K. H.. Leidimai buvo išduoti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad pareiškėjai užsiėmė ir ketino toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kadangi jie buvo Lietuvoje įsteigtos UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) dalyviai.

S. H. ir K. H. 2018 m. spalio 19 d. gavo Departamento pranešimus, kuriais jie buvo informuoti, jog skundžiamais Sprendimais buvo panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų panaikinimo teisinis pagrindas – pareiškėjai neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjų teigimu, Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti pažeidžiant individualiems administraciniams teisės aktams priimti nustatytą tvarką ir bendruosius teisės principus, taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principų bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatytą teisę į gerą administravimą.

Pažymėjo, jog Bendrovei, kurios akcinį kapitalą valdė pareiškėjai, nepavyko įgyvendinti ir pasiekti verslo plane numatytų rezultatų, todėl tęsti veiklą šioje bendrovėje tapo neperspektyvu. Dėl to pareiškėjos T. A. ir K. H. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsigijo atitinkamai 49 ir 51 proc. Lietuvoje registruotos UAB (duomenys neskelbtini) ir šios bendrovės vadovu paskyrė S. H., kuris pareigas bendrovėje pradėjo eiti 2018 m. rugpjūčio 1 d. Be to, S. H. nuo 2016 m. gegužės 6 d. yra 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas. Mano, kad būtent dėl šių aplinkybių pareiškėjams neišnyko teisinis pagrindas turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip ketinantiems ir užsiimantiems teisėta veikla. Taip pat pažymėjo, kad būtent Departamentas privalėjo prieš priimdamas Sprendimus pareiškėjams suteikti galimybę pateikti paaiškinimus bei pateikti papildomą informaciją apie buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes. Pabrėžė, kad pareiškėjai atitiko visus Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nurodytus kriterijus tiek prašymų dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo metu, tiek atitinka ir dabar.

Nurodė, kad pareiškėjai turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, turi gyvenamąjį plotą, vaikai lanko mokyklą ir jų gyvenimas Lietuvoje atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl naikinti leidimų laikinai gyventi nepranešus pareiškėjams nebuvo teisinio pagrindo.

Pareiškėjo S. H. šeimos nariai D. H. ir M. H. yra nepilnamečiai, Lietuvoje besimokantys dieninėje mokykloje, todėl jų atžvilgiu neturėjo būti naikinamas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėja K. H. Lietuvoje studijuoja aukštojoje mokykloje ir tai galėtų būti savarankiškas pagrindas pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjų manymu, Departamento veiksmai vertintini kaip biurokratizmas, apsunkinantis ir apkraunantis pareiškėjų būklę, neefektyviai švaistantis valstybės viešojo administravimo funkcijų vykdymo resursus.

Pažymėjo, kad pareiškėjai apie skundžiamus Sprendimus sužinojo tik jiems įsigaliojus ir jiems nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytiems prieš priimant jų atžvilgių pačius griežčiausius sprendimus. Pabrėžė, jog vien tai yra savarankiškas pagrindas naikinti Sprendimus. Be to, Sprendimai turi neigiamos įtakos pareiškėjų vaikams, kurie lanko mokyklą Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2017 m. birželio 27 d. pareiškėjas S. H., ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, būdamas Bendrovės dalyviu ir vadovu, o 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėja K. H., ketindama užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, būdama Bendrovės dalyve, Departamentui pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. S. H. sutuoktinė T. A., vaikai D. H. ir M. H. D. pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.

Departamentui vykdant užsieniečių kontrolę buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio 19 d. pareiškėjai nėra Bendrovės akcininkai. Tai reiškia, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi jie nėra įmonės akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Patikrinus duomenis apie Bendrovę taip pat buvo nustatyta, kad minėtoje įmonėje nėra dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Pažymėjo, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindą, pareiškėjams buvo privalu pranešti Departamentui, kad jie nėra Bendrovės akcininkai ir neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų bei kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi kitų pagrindu, pvz., kad yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai ar studijų pagrindu.

Nesutiko su Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškinimu. Pažymėjo, kad šiuo pagrindu užsieniečio, kuriam panaikinamas leidimas laikinai gyventi, šeimos nariams leidimai laikinai gyventi nenaikinami, jeigu jiems leidimai išduoti ne šeimos susijungimo, tačiau kitu Įstatyme numatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo S. H. žmonai pareiškėjai T. A. ir jų nepilnamečiams vaikams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. šeimos susijungimo pagrindais, todėl jiems leidimai laikinai gyventi panaikinti pagrįstai. Įstatyme nėra jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Nurodė, jog teisės aktai nėra įtvirtinę Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

Dėl pareiškėjų argumentų, jog leidimų laikinai gyventi panaikinimas sukels neigiamas pasekmes jų vaikams, pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė ir trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Tačiau vien formalus atitikimas Įstatymo reikalavimams per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

Departamento nuomone, skundžiami Sprendimai yra priimti teisėtai ir pagrįstai, neprieštarauja teisės aktams, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. birželio 27 d. S. H. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 6–13). Prašyme nurodė, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje, kurioje dirba direktoriumi.

T. A. 2017 m. liepos 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 282–289). Išdavimo pagrindas – Lietuvoje gyvena sutuoktinis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

M. H. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 73–80). Pagrindas –Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną ir tuo pačiu pagrindu prašymą pateikė ir jos brolis D. H. (II t., b. l. 204–211).

K. H. 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 112–119), kuriame nurodė, kad ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Departamentas 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-12) 10K-49739 (II t., b. l. 178) informavo K. H., kad jai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis 2 metus.

Departamentas 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimu „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-12) 10K-49735 (II t., b. l. 224) informavo S. H., kad jam ir jo šeimos nariams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Departamentas 2018 m. spalio 18 d. priėmė skundžiamą Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Baltarusijos Respublikos pilietei K. H. panaikinimo (II t., b. l. 200–202). Sprendime nurodoma, jog nuo 2018 m. birželio 19 d. K. H. nebėra Bendrovės akcininke, todėl neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Sprendime taip pat pažymėta, jog Bendrovėje nėra dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Tuo pagrindu nuspręsta panaikinti K. H. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Departamentas 2018 m. spalio 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi, išduoto S. H., T. A., D. H. ir M. H., panaikinimo (II t., b. l. 277–279). Sprendime nurodyta, kad nuo 2018 m. birželio 19 d. S. H. nebėra Bendrovės akcininkas, bei, kad Bendrovėje nėra dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Todėl Sprendimu buvo panaikinti Baltarusijos piliečių S. H., jo žmonos T. A. ir jų nepilnamečių vaikų leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 punktas); nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (7 punktas).

4. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai S. H. ir K. H. nuo 2018 m. birželio 19 d. nėra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, o pareiškėjas S. H. nuo minėtos datos nėra ir šios bendrovės vadovas (direktorius). Taip pat neginčytinai nustatyta, kad patikrinimo metu Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas detaliai įvertinęs Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatus, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi panaikinamas jei nustatoma, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo).

5. Pareiškėjai Sprendimų neteisėtumą ginčija tuo aspektu, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus leidimams laikinai gyventi gauti, nes pareiškėjos T. A. ir K. H. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. yra įsigijusios atitinkamai 49 ir 51 procentus akcijų Lietuvos Respublikoje registruotos UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas pareiškėjas S. H. ir ši bendrovė pilnai vykdo veiklą, o pareiškėjas S. H. taip pat yra ir UAB (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcininkas bei vadovas. Taigi Departamentui nebuvo pagrindo panaikinti jau išduotus leidimus laikinia gyventi, nes pareiškėjai vykdė veiklą, kaip ji apibūdinta Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pažymėtina, kad pareiškėjams S. H. ir K. H. leidimai gyventi, kurie vėliau buvo panaikinti, buvo išduoti tuo pagrindu, kad pareiškėjai ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdami UAB (duomenys neskelbtini) dalyviais. Departamentas būtent šiuo pagrindu minėtiems pareiškėjams išdavė leidimus gyventi Lietuvos respublikoje. Nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) ekonominės veiklos nevykdo, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu pareiškėjams buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjai, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, turėjo kreiptis į Departamentą su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi kitu (nauju) pagrindu. Taigi pareiškėjų teiginiai, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus, nes yra dalyviai kitos bendrovės, vertintini nepagrįstais.

6. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje aiškiai suformuluotas įpareigojimas pačiam užsieniečiui, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kurios lėmė leidimo laikinai gyventi jam išdavimą, apie tai pranešti Departamentui ir gauti leidimą laikinai gyventi jau nauju pagrindu. Todėl pareiškėjų argumentai, kad būtent Departamentas, prieš priimdamas Sprendimus, privalėjo pareiškėjams suteikti galimybę pateikti paaiškinimus bei pateikti papildomą informaciją apie buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, vertintini nepagrįstais.

7. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai T. A. ir nepilnamečiams vaikams

leidimai laikinai gyventi buvo išduoti vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y., šeimos susijungimo pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduotas T. A. sutuoktiniui S. H.), todėl Departamentas, panaikindamas leidimą gyventi S. H., atitinkamai pagrįstai panaikino ir jo šeimos nariams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

8. Dėl pareiškėjų argumentų, kad leidimų laikinai gyventi panaikinimas sukels neigiamas pasekmes jų vaikams, nes bus pažeista jų teisė į mokslą ir lavinimą, sutiktina su Departamento argumentais, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 858-2720-2014 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat aktualus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017 ir kt).

9. Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad Sprendimuose aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo. Iš Sprendimų motyvų suprastinos leidimų laikinai gyventi panaikinimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas Viešojo administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė, o pareiškėjų šiuo aspektu išdėstyti argumentai vertintini nepagrįstais.

10. Apibendrinant darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, kurių naikinti pareiškėjų skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų S. H. (S. H.), T. A. (T. A.), D. H. (D. H., atstovaujamas įstatyminių atstovų – tėvų – S. H. ir T. A.), M. H. (M. H., atstovaujama įstatyminių atstovų – tėvų – S. H. ir T. A.) ir K. H. (K. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisMefodija PovilaitienėGediminas Užubalis