Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. A., Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas),

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1. 2011-07-11 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme, BK 92 str. nustatyta tvarka bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2013-04-11 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos bausmės,

2. 2013-09-11 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė BK 64 str. nustatyta tvarka subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2016-09-16,

4. 2018-01-25 Tauragės apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., BK 63 str. nustatyta tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, 1 metų 8 mėn. ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme,

5. 2018-01-31 Tauragės apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2018-06-05 Tauragės apylinkės teismo nutartimi BK 63 str. nustatyta tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė bausmė paskirta 2 metai ir 15 d. laisvės atėmimo, bausmę atliko 2020-02-21, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 129 str. 2 d. 3 p. ir 11 p., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis M. V. 2022 m. spalio 26 d. tiksliau nenustatytu laiku tarp 17.30 val. ir 19.14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas nužudyti I. K., rankomis suspaudė jos kaklą ir plaktuku sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvą bei kaklą, ko pasekoje nuo kaklo suspaudimo ir sumušimo, lydimo odos nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų kakle, pasmakrėje, kraujosruvų pasmakrės, dešinio pažandžio, kaklo raumenyse, stemplėje, gerklose, antgerklyje, balso stygose, skeveldrinių paliežuvio kaulo, skydinės kremzlės, trachėjos lūžimų, stemplės plyšimų, sukėlus asfiksiją I. K. įvykio vietoje netrukus mirė, po ko M. V. jos kūną įdėjo į krepšį, išnešė iš buto ir dviračiu nuvežęs į (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) km. esantį miškelį, I. K. lavoną užkasė žemėje. Tokiu būdu kaltinamasis M. V. tyčia nužudė artimą giminaitį – savo seserį I. K..

Apklaustas teismo, kaltinamasis M. V. iš esmės pripažino savo kaltę ir parodė, kad nužudė savo seserį tomis aplinkybėmis, kurias nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pats nežino ir negali nurodyti, kodėl taip padarė. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-29 apklausiant įtariamuoju, o taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu duotus savo parodymus (t. 3, b. l. 41-42, 67-69), jog spalio 26 d. pasikvietė seserį I. pasisvečiuoti savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Bute besikalbant I. kažkuo jį įsiutino, tada griebė jai ranka už kaklo ir ėmė smaugti. Smaugė gal 10-15 minučių, po to griebė plaktuką ir ėmė juo trankyti I. į kaklą, į Adomo obuolį, kol jį sulaužė, kuomet daužė plaktuku, I. buvo dar gyva. Patikrinęs pulsą ir nustatęs, kad sesuo nebegyva, įdėjo jos lavoną į krepšį, nunešė jį iki dviračio, uždėjo ant dviračio balkio ir dviratį nusistūmė iki (duomenys neskelbtini) miško. Ten rankomis bei iš namų pasiimta muiline iškasė duobę, jos kūną ir drabužius sumetė į duobę ir užkasė. Dviračiu grįžo namo, savo drabužius sudėjo į skalbyklę, bet jos neįjungė ir nuėjo miegoti. Bute buvo kraujo, nes daužant seserį plaktuku, jai iš burnos ir nosies bėgo kraujas. Papildomai paaiškino, jog su seserim I. ne kartą yra turėjęs lytinių santykių, kurie vykdavo jos prašymu ir iniciatyva. Lytinius santykius turėjo ir prieš nužudymą, tačiau jie vyko abipusiu sutarimu, geruoju, jokios prievartos nebuvo. Nepamena, kiek laiko praėjo nuo lytinių santykių iki nužudymo, taip pat kuriuo momentu - prieš ar po lytinių santykių abu buvo nuėję pas kaimyną parūkyti. Negali paaiškinti ir pats nežino, kuo sesuo jį supykdė ir kodėl ją nužudė, bet tai tikrai nėra susiję su jų turėtais prieš nužudymą lytiniais santykiais. Nepamena, ar nužudymo metu I. buvo su džinsais, tačiau, kiek pamena, džinsus įdėjo į krepšį prieš išnešdamas I. iš buto, ir nurengė jau anksčiau, o ne miške, kaip nurodyta jo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu. Kuomet nurenginėjo džinsus, sesuo buvo dar gyva. Su sesers G. civiliniu ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ji su I. nebendravo ir jokios neturtinės žalos dėl I. mirties nepatyrė. Nepamena, dėl ko I. anksčiau yra kvietusi policiją. Prieš nužudymą kalbėjosi su I. globos namų direktore, tačiau pokalbio metu I. užmušti negrasino.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad I. K. buvo jos sesuo, o M. V. yra jos brolis. I. jai buvo kaip dukra, nes augo kartu su jos dukra iki metų laiko, kol buvo išvežta į vaikų namus. Praktiškai mergaitės augino kartu, važiuodavo lankyti į vaikų namus. Įsivaikinti ar pasiimti globoti neturėjo galimybės, nes viena pati augina savo dukrą ir jai nebuvo kaip, nes neturėjo savo namų. Kai I. buvo 16 metų, sesuo S. tvarkėsi dokumentus, kad pasiimti globoti, kad nustatyti neįgalumą. S. atsisakė dalyvauti visame procese, nes išvažiavusi į Vokietiją dirbti. Laidojimo išlaidas dengė kartu su sese S. Bendraujant su I. ji sakė, kad nesupranta kas darosi, atsiranda sąskaitose minusai, paimtos paskolos, išleidžiami pinigai. Buvo užsiminusi, kad M. su seserim E. paėmė I. asmens tapatybės kortelę ir priėmė paskolų jos vardu, nuėmė tuos pinigus, juos išleido, o jai nieko nedavė. Buvo užsiminusi, kad M. prie jos lenda, kad prievartauja. Jos jai sakė rašyti pareiškimą, bet ji labai bijojo ir sakė, kad rašyti negali, nes jis jai grasina, muša, skriaudžia ir sakė, kad nužudys, jei pasakys. I. vaikų namuose buvo nuo metų laiko. Šeimoje jie yra 8 vaikai, tėvai girtaujantys, smurtaujantys. Tarp jos su I. buvo 17 metų skirtumas. Prieš nužudymą I. gyveno (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Su broliu ji nebendravo, nuo pat vaikystės jo privengdavo. Pamena, kad per šventinį laikotarpį buvo pasiėmusi E. ir M. iš vaikų namų, kad pasisvečiuotų, pabūtų. Po savaitgalio E. nuvažiavusi į vaikų namus pasakė, kad M. ją prievartavo. Iš tikrųjų nebuvo jokio šaukimo iš E. pusės ir viskas būtų girdėjęsi, bet tą naktį ji nieko negirdėjo. Tik po to sužinojo, kad M. E. prievartavo, buvo iškelta byla ir M. už tai nuteistas. Nuo kada pradėjo prievartauti I. negali pasakyti, bet paskutinį mėnesį prieš jos mirtį ji pradėjo sakyti, kad M. lenda, prievartauja. Iš socialinių namų I. laisvai galėjo išeiti ir pareiti nakčiai. Kiek žino, kad M. su E. kartu pasiimdavo I., ji išvažiuodavo pas juos, jie labai bendraudavo, buvo neišskiriama trijulė. Brolis paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini), butas buvo nuomojamas ir I. ten lankydavosi. Su I. paskutinį kartą bendravo prieš dvi savaites iki mirties. Akivaizdžiai matėsi, kad I. turėjo problemų, nenustygdavo vietoje, bėgdavo iš vaikų namų, iš socialinio centro, buvo neprieraiši ir reikėjo laisvės. M. ji bijojo nuo pat vaikystės, bijojo dėl savo dukros ir laikė didelį atstumą, neprisileisdavo. Iš vaikystės jis visą laiką kartojo, kad nekenčia tėvo, nekenčia mamos ir ateis diena, kad juos nužudys. Buvo atėjęs į svečius, pavogė pinigus. Po kaimą eidavo skersai išilgai, nedirbo, prašydavo pinigų, pavalgyti, norėdavo pasirodyti, kad labai nuskriaustas. Patikslino, kad apie brolio seksualinį prievartavimą I. pati jai nieko nepasakojo, tą sužinojo iš sesers S., kaip ir apie I. finansinius reikalus. Mano, kad sesuo E. nieko objektyvaus nepasakytų, nes ji gina M., dėl to tikriausiai ir neatvyko į teismo posėdį, nors buvo žadėjusi.

Liudytoja S. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, nakvynės namuose individualiosios priežiūros darbuotoja, atlieka budėtojos pareigas. I. K. pažinojo kaip centro klientę, centre ji gyveno iš dviejų kartų, buvo išėjusi, paskui grįžo vėl ir pagyveno apie porą mėnesių. Ji labai norėjo artimumo, labai norėjo prisiglausti, norėjo, kad ją apkalbintų, kad su ja pašnekėtum, ji norėjo bendrauti, buvo šiltas žmogus, visą laiką su šypsena, nebent kai būdavo pykčio protrūkiai. Ji sakydavo, kad eina pas brolį. M. V. taip pat buvo jų klientas, turėjo savo nuostatas, kurios buvo keistos, kad jam privalo visi duoti, daryti, žino, kad jis turėjo kažkokią negalią dėl psichikos. Kai I. išėjo, ji tą dieną dirbo. Ji nuo pačio ryto buvo labai pikta, nes norėjo pinigų. Pinigus ji buvo pasidėjusi pas socialinę darbuotoją, kad reikia nagus susitvarkyti. Labai pyko, ėjo per koridorių ir daužė sienas. Buvo išėjusi, grįžo, neužilgo atvažiavo M. su dviračiu. Įėjo į administracijos pastatą pasikalbėti, vėl išėjo, paskui grįžo atgal, M. klausė, kur I. Jis suko ratus kieme ir I. išėjo, ji išėjo iš paskos ir sakė M. neskriausti I. Jis atsakė, kad ją morališkai pamokins. I. šypsojosi, buvo laiminga, o sakė I. neiti, nes jautė kažką negero, juos palydėjo iki vartų ir prašė, kad I. grįžtų, bet ji nėjo. Tas buvo 17.10 val. Ji negrįžo tą naktį, kitą dieną socialinė darbuotoja kreipėsi dėl dingimo. I. nuo vaikystės turėjo psichinę negalią, buvo sutrikusio intelekto, turėjo dėl to invalidumą, vartojo vaistus. Spalio 17 d. vakare I. irgi buvo išėjusi pas M., o naktį ją parvežė policija, pasakė pareigūnai, kad ji juos išsikvietė, nes pasakė, kad brolis ją prievartauja, bet paskui ji pradėjo sakyti, kad kvietė todėl, jog nakties metu neįleidžia į socialinių paslaugų centrą. Paskui policininkė pasakė I., kad ji gali kreiptis, jei buvo iš tikrųjų prievartaujama, kad ryte parašytų pareiškimą. Tada ją pasikvietė iš mašinos, ji išlipo, juokėsi ir sakė, kad ,,vis tiek tą M. pasodinsiu į kaliūzę“. Ji I. klausė, bet ji nieko nesakė, tik juokėsi ir neatrodė, kad patyrusi prievartą. Mano, kad tai buvo tik manipuliacijos dėmesiui atkreipti.

Liudytoja R. U. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro direktorė. I. pažinojo. M. taip pat pažįsta, gyveno ne vieną kartą pas juos. I. pas juos atsirado iš (duomenys neskelbtini) vaikų namų ir buvo apgyvendinta nakvynės namuose. Jai buvo nustatyti socialieji poreikiai. Buvo sureaguota ir kviesta policija kai įkando darbuotojai, buvo pradėję tvarkyti dokumentus ir sutvarkę trumpalaikę globą į (duomenys neskelbtini) globos namus. Ten globoje I. išbuvo pusę metų, paskui sugrįžo ir apsigyveno nakvynės namuose. Matė, kad yra problemų, buvo kalbamasi su seserimi S., kad įvertinti I. veiksnumą. Buvo pradėję tvarkyti dokumentus ir buvo paduota dėl veiksnumo vertinimo ir teismas turėjo būti lapkričio 3 d. Nespėjo sutvarkyti dokumentų į kitą globos įstaigą. Buvo nuotakų kaita, vaikas buvo neišmylėtas, kuriam reikėjo apkabinimo, prisiglaudimo. Tą dieną M. su I. buvo pas ją apie pietus. I. sakė, kad išeis gyventi pas brolį. Klausė, kodėl tu eisi gyventi pas brolį, kad tave prieš kelias dienas parvežė policija ir tu šaukei, kad tave išprievartavo, kodėl nerašei pareiškimo. Iš M. pusės I. buvo pasakyta, jeigu tu parašysi ant manęs pareiškimą, tai aš tave pakasiu, po to jis išbėgo iš kabineto. Nusprendė viską aptarti pirmadienį ir daugiau jos nematė. Tą patį vakarą iš nakvynės namų ją išsivedė brolis, ryte paskambino darbuotoja ir pasakė, kad I. negrįžo. Kadangi ši mergaitė buvo pažeidžiama, tai iš karto pranešė policijai. Darbuotojai sakė, kad prieš kurį laiką I. grįžusi teigė, kad M. ją išprievartavo. Tuo klausimu su I. nekalbėjo, ji tik šypsojosi. I. prašė pinigų, kad reikia susitvarkyti nagus. Žino, kad pinigų atžvilgiu ja pasinaudodavo ne tik M. Kol M. gyveno nakvynės namuose, buvo pykčių, buvo nepasitenkinimo nakvynės namais. Kai jis atvažiuodavo, I. visada reikėjo pinigų. I. buvo sakiusi, kad M. yra paėmęs paskolų su jos dokumentais. Kai buvo renkami dokumentai M. į globos namus ir buvo skirti ne bendro tipo, o su proto negalia namai, tai mano, kad problemų jis turėjo. Kai M. atėjo su I., tai matėsi, kad santykiai įtempti, iš M. pusės kažkoks nepasitenkinimas, lyg tai reikalavimas, kad tu turi eiti, o I. blaškėsi kaip drugelis. Dėl ėjimo jai reikėjo kito žmogaus nuomonės.

Liudytoja G. S. parodė, kad įvykių metu dirbo socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. I. K. pažinojo. Jos brolį M. yra mačiusi vieną kartą. Tą paskutinę savaitę, trečiadienį I. buvo nerami, skundėsi, norėjo kito kambario, norėjo eiti tvarkytis nagus. Ketvirtadienį ji negrįžo, o penktadienį pradėjo skambinėti, ieškoti. Skambino I. ir niekas nekėlė, paskui sesėms, skambino M. ir klausė, ar I. buvo pas jį. M. pasakė, kad ne, jos nematė. Mergaitė turėjo specialiuosius poreikius, buvo permaininga, kalbinant visada šypsojosi. Buvo psichikos sveikatos sutrikimai ir buvo ruošiamasi tvarkyti dėl neveiksnumo. Iš nakvynės namų I. išėjo apie 17 val., tai buvo užfiksuota žurnale. Ji yra klausiusi I., ar kažkas yra įvykę tarp jos ir M., bet ji nieko neatsakė, tik šypsojosi. Kai norėjo pranešti apie dingimą, ėjo pažiūrėti kokiais rūbais ji išėjusi, kas likę jos spintelėje. Buvo rastas lapas, kad policijai praneštas kažkoks įvykis. Lapą ji matė, bet jo nedetalizavo. Buvo parašyta apie išprievartavimą. Lapas buvo jos spintelėje. Nepamena, ar pareigūnai tą lapą išėmė. Lapas buvo spausdintas. Kompiuteriu ar spausdinimo mašinėle I. nesinaudojo, rašyti ji mokėjo.

Liudytojas D. L. parodė, kad M. V. buvo jo kaimynas, jie maždaug 3-4 mėnesius gyveno viename bendrabučio tipo patalpos bloke, turėjo atskirus kambarius, o kriauklė ir tualetas buvo bendri. Jų santykiai buvo normalūs, kaimyniški. Pas M. lankydavosi seserys I. ir E., jokių konfliktų tarp jų nematė. 2022-10-26 apie 17.30 jis grįžo iš darbo, maždaug po 20 min. pas jį atėjo M. ir I., abu buvo patenkinti, I. kaip visuomet šypsojosi. M. paprašė leisti pas jį parūkyti, nes savo bute buvo pasidaręs remontą ir nerūkydavo. Jam leidus, M. su I. surūkė po cigaretę ir išėjo. Maždaug po pusvalandžio jis užmigo, girdėjo, kad M. kambaryje veikia televizorius. Jokio triukšmo ar kažkokių pašalinių garsų negirdėjo, tokiu atveju būtų tikrai atsibudęs, nes jautriai miega, o siena tarp jų kambarių nestora ir girdisi, ką kaimynas daro. Ryte išėjo į darbą, nieko įtartino nepastebėjo.

Iš policijos registro duomenų matyti, kad 2022-10-28 paskelbta I. K., kaip dingusios be žinios, paieška (t. 1, b. l. 9-12, 27-30).

Iš policijos registro duomenų matyti, kad 2022-10-18 I. K. pranešė policijai, neva ją išprievartavo brolis M. V., tačiau atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kad su broliu susipyko ir todėl jį apkalbėjo, pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 493 str. 2 d. (t. 1, b. l. 31-33).

Iš 2022-10-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti objektai – plaktukas, rūbai bei kiti daiktai, kuriuos apšvietus dirbtiniu apšvietimu Crime-Lite 82S, matomos neaiškios kilmės dėmės (t. 1, b. l. 34-46).

Iš 2022-10-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje. Apžiūros protokole užfiksuota, kad pravažiavus miško keliuku rastas sukastas, nesusigulėjęs smėlis. Atkasus smėlį, rastas moteriškos lyties lavonas. Lavonas su megztiniu, apatinė kūno dalis nuoga. Po lavonu rastas didelis medžiaginis krepšys. Krepšyje rasta striukė. Atkastoje duobėje taip pat rastos mėlynos džinsinės kelnės, sportiniai batai, liemenėlė, suplėšytos kelnaitės, ausinės ir kojinės (t. 1, b. l. 47-61).

Iš 2022-10-31 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomos įvykio vietos, esančios bute (duomenys neskelbtini), apžiūros metu šiukšlių kibire rasta SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62-68).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad šiai SIM kortelei priskirtas abonento numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi I. K. (t. 1, b. l. 70).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 180/2022 (10) konstatuota, kad I. K. mirė nuo kaklo suspaudimo ir sumušimo, lydimo odos nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų kakle, pasmakrėje, kraujosruvų pasmakrės, dešinio pažandžio, kaklo raumenyse, stemplėje, gerklose, antgerklyje, balso stygose, skeveldrinių paliežuvio kaulo, skydinės kremzlės, trachėjos lūžimų, stemplės plyšimų, sukėlus asfiksiją, kurį nurodo skydinės kremzlės, trachėjos lūžgaliai, kraujas kvėpavimo takuose, plaučiuose, ūmios asfiksinės mirties požymiai. Mirtis įvyko galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti spaudžiant kaklą galimai rankų pirštais bei suduodant kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu mažiausiai 5 smūgius ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, padaryti labai greitai, kelių – keliolikos sekundžių ar minučių laikotarpyje iki mirties, po jų padarymo nukentėjusioji, iki netekdama sąmonės, galėjo būti kokio tai laipsnio aktyvume. Nužudytosios skysčiuose etilo alkoholio nerasta. Tepinėliuose su makšties turiniu ir tiesiosios žarnos turiniu rasta sperma. Kraujyje rasta atitinkami kiekiai ar pėdsakai antidepresantų, antipsichotinių ir antiepilepsinių preparatų, neuroleptikų (t. 1, b. l. 87-91).

Iš 2022-11-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai – plastikinis indelis, striukė, džinsinės kelnės, sportinis krepšys, sportiniai bateliai, liemenėlė, kelnaitės, ausinės, kojinės (rasti I. K. lavono radimo vietoje). Apžiūros protokole užfiksuota, kad visi daiktai sutepti sudžiūvusiu smėliu. Ant striukės, džinsinių kelnių, sportinio krepšio ir sportinių batelių aptiktos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 1, b. l. 166-175).

Iš 2022-11-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti VTMT Jurbarko skyriaus specialisto pateikti I. K. daiktai. Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti geltonos spalvos marškinėliai, džemperis, plaukams surišti skirtos gumytės, auskarai ir apyrankė. Marškinėliai ir džemperis gausiai sutepti raudonos spalvos, į kraują panašiu skysčiu (t. 1, b. l. 181-186).

Iš 2022-10-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) stovintis dviratis. Apžiūros protokole užfiksuota, kad dviračio rėmas yra juodos spalvos, ant rėmo yra užrašas GALAXY (t. 2, b. l. 1-5).

Specialisto išvadoje Nr. S 631/2022(01) konstatuota, kad tamponėliuose su I. K. tiesiosios žarnos ir makšties turiniu rasta spermos, kurios DNR profilis sutampa su M. V. DNR profiliu. Ant plaktuko koto žmogaus kraujo nerasta, bet atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas mišrus DNR profilis, kuris galimai sutampa su I. K. ir M. V. DNR profiliu (t. 2, b. l. 22-39).

Iš 2022-11-09 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininkas pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (t. 2, b. l. 58).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininko pateikti vaizdo įrašai. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022-10-26 17 val. 30 min. laiptais į viršų užlipa vyriškis ir mergina (M. V. ir I. K.). Vyriškis 18 val. 50 min. nulipa į apačią ir sugrįžta 19 val. Vyriškis 19 val. 14 min. nešdamas didelį juodos spalvos krepšį išeina į laiptinę. 19 val. 15 min. vyriškis prieina prie dviračio, uždeda krepšį ir 19 val. 17 min. stumdamas dviratį nuveža uždėtą krepšį (t. 2, b. l. 59-89).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-1/2023 konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu M. V. galėjo (gali) visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl konstatuotų mišrių ir kitų asmenybės sutrikimų, lengvo protinio atsilikimo, kitų elgesio sutrikimų jam nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (t. 2, b. l. 153-160).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1243/2022 (03) konstatuota, kad M. V. galimai aplinkybėse nurodytu laiku vienu trauminiu poveikiu padarytas odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje (t. 3, b. l. 82-83).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų body cam vaizdo įrašai, jiems bendraujant su M. V.. Šiuose įrašuose užfiksuota, kad M. V. parodo pareigūnams vietą, kurioje užkasė sesers lavoną, taip pat pasakoja, kaip ją nužudė. M. V. taip pat aiškina pareigūnams, jog pasikvietė seserį pasikalbėti norėdamas išsiaiškinti, kodėl sesuo melagingai jį apkalbėjo dėl išžaginimo, klausė jos, iš kur nakvynės namų direktorė žino, sesuo prisipažino, kad pasakė nakvynės namų valdžiai, bet sakėsi pareiškimo policijai neparašiusi (t. 4, b. l. 32-38).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo M. V. kaltę tyčia nužudžius savo seserį I. K..

Analizuojant ir tarpusavyje gretinant aukščiau aptartus įrodymus matyti, jog 2022-10-26 vakare M. V., rankomis spausdamas I. K. kaklą ir suduodamas daugybinius smūgius plaktuku jai į galvos ir kaklo sritį, dėl ko nukentėjusioji netrukus mirė įvykio vietoje, tyčia nužudė I. K., po to, patikrinęs pulsą ir įsitikinęs, kad nukentėjusioji nebegyva, įkišo ją į krepšį, dviračiu nuvežė į mišką ir užkasė. Abejonių, kad kaltinamojo pavartotas smurtas buvo tiesioginė I. K. mirties priežastis, nekyla, nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji galėjo būti nužudyta kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, kaltinamasis pats nurodė pareigūnams lavono užkasimo vietą, jo parodymai apie naudoto prieš seserį fizinio smurto pobūdį ir apimtį visiškai patvirtinami teismo medicinos specialisto išvada. Akivaizdu, jog rankomis spausdamas nukentėjusiosios kaklą, o po to smūgiuodamas jai plaktuku į galvos ir kaklo sritį, kol nukentėjusioji nustojo rodyti gyvybės požymius, kaltininkas suprato, kad dėl tokių smurtinių jo veiksmų ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bet ir bus atimta jos gyvybė, ir to siekė. Tokį kaltininko siekį patvirtina ir tolesni objektyvūs jo veiksmai – įsitikinimas, kad nukentėjusiosios pulsas neapčiuopiamas ir ji neberodo gyvybės požymių, lavono įkišimas į maišą, nuvežimas į atokią vietą miške ir užkasimas, net nemėginant kviesti greitąją medicininę pagalbą ar kitokiu būdu gelbėti nukentėjusiosios gyvybę. Dėl paminėtų aplinkybių teismas laiko, kad kaltinamasis nužudė I. K. veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo veika vertintina kaip tyčinis artimo giminaičio (sesers) nužudymas ir kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaltinamojo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

M. V. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. tuo, jog 2022 m. spalio 26 d. tiksliau nenustatytu laiku tarp 17.30 val. ir 19.14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja I. K. prieš jos valią bei tenkinti lytinę aistrą prieš jos valią analiniu būdu, sudavė nukentėjusiajai smūgius į galvą, jėga numovė jai kelnes ir kelnaites, įvedė savo varpą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. K. prieš jos valią, taip pat įvedė savo varpą jai į tiesiąją žarną ir tenkino lytinę aistrą analiniu būdu, t. y. panaudodamas fizinį smurtą išžagino bei seksualiai prievartavo I. K.. Atitinkamai jis buvo kaltinamas ir pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. tuo, jog savo seserį I. K. nužudė, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus, tai yra I. K. išžaginimą ir seksualinį prievartavimą.

Teismo įsitikinimu, šie M. V. inkriminuoti kaltinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Kaltinamojo M. V. parodymai dėl jo turėtų lytinių santykių su seserimi I. K. proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino niekuomet – nei prieš nužudymą, nei kada nors anksčiau – nėra turėjęs su I. lytinių santykių. Tuo tarpu apklausiamas teisme parodė, jog su seserim I. ne kartą yra turėjęs lytinių santykių, kurie vykdavo jos prašymu ir iniciatyva, lytinius santykius turėjo ir prieš nužudymą, tačiau jie vyko abipusiu sutarimu, geruoju, jokios prievartos nebuvo. Teismo vertinimu, nepaisant kaltinamojo parodymų nenuoseklumo, byloje surinkti įrodymai nepaneigia kaltinamojo teisme iškeltos versijos apie jo prieš nužudymą turėtus lytinius santykius su seserimi abipusiu sutarimu ir nepatvirtina prievartinių lytinių santykių fakto.

Specialistų išvadomis nustatyta, kad tepinėliuose su I. K. tiesiosios žarnos ir makšties turiniu rasta spermos, kurios DNR profilis sutampa su M. V. DNR profiliu. Taigi specialistų išvados patvirtina tik faktą, jog kaltinamasis lytiškai santykiavo su I. K. vaginaliniu ir analiniu būdu, ko jis ir pats neneigė apklausiamas teismo, tačiau neduoda atsakymo į klausimą, ar tai vyko prievarta, ar abipusiu kaltinamojo ir nukentėjusiosios sutarimu. Kita vertus, vertinant kaltinamojo parodymų nenuoseklumą – iš pradžių kategoriškai neigęs kada nors turėjęs su seserimi lytinius santykius, po to ėmė tvirtinti lytinius santykius su ja turėdavęs sistemingai, remiantis specialistų išvadomis negalima kategoriškai paneigti ir pakankamai realios prielaidos apie galimą kaltinamojo lytinį santykiavimą su seserimi vaginaliniu ir oraliniu būdu iš karto po jos nužudymo, t. y. tenkinant lytinę aistrą jau su sesers lavonu. Tokios prielaidos realumą pagrindžia ir aplinkybė, jog kaltinamasis dar 2011 metais buvo teistas už kitos, tuo metu dar mažametės, savo sesers E. K. sistemingą žaginimą ir seksualinį prievartavimą, kas objektyviai patvirtina kaltinamojo moralinių nuostatų, galinčių sulaikyti nuo bet kokio pobūdžio seksualinių iškrypimų, neturėjimą.

Iš liudytojų (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro darbuotojų, taip pat nukentėjusiosios G. K. parodymų matyti, kad I. K. nuo vaikystės turėjo protinę negalią, sutrikusį intelektą, buvo pradėtos teisinės procedūros dėl jos neveiksnumo pripažinimo, taip pat kad I. palaikė glaudžius ryšius su broliu M. V. Nukentėjusioji G. K. taip pat parodė, kad iš sesers S. sužinojusi, jog I. jai pasakojo, kad M. ją jau kurį laiką seksualiai prievartauja. Iš policijos registro duomenų matyti, kad 2022-10-18 I. K. pranešė policijai, neva ją išprievartavo brolis M. V., tačiau atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kad su broliu susipyko ir todėl jį apkalbėjo, pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 493 str. 2 d. už melagingą policijos iškvietimą. Liudytojos (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro darbuotojos taip pat nurodė iš pokalbių su I. supratusios, kad jokios seksualinės prievartos iš brolio nurodytą dieną ji nepatyrė ir išsikvietė policiją tik norėdama, kad naktį būtų parvežta namo. Įvertinus liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus apie I. protinę negalią, jos nuolatinį bendravimo ir dėmesio siekį, artimą bendravimą su broliu M. V. ir tuo pačiu jos pasakojimus seseriai S. apie brolio seksualinio pobūdžio veiksmus, pranešimą policijai, nors ir nepasitvirtinusį, apie išprievartavimą, pasakymą liudytojai S. S. ,,vis tiek tą M. pasodinsiu į kaliūzę“ galima spręsti, kad jie, nors ir netiesiogiai, iš esmės patvirtina kaltinamojo versiją apie jo sistemingus lytinius santykius su seserimi I., kurie, nors kaltinamajam galimai ir pasinaudojant sesers negalėjimu pilnai suvokti savo veiksmų esmės dėl turimos psichinės negalios, vyko abipusiu sutarimu, nenaudojant fizinės prievartos (niekas iš apklaustų asmenų nenurodė, jog ant I. kūno būtų matę kokių nors sužalojimų ar kad ji būtų minėjusi apie iš brolio patirtą fizinį smurtą).

Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti su kaltinimo teiginiu, jog kaltinamasis, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja I. K. prieš jos valią bei tenkinti lytinę aistrą prieš jos valią analiniu būdu, sudavė nukentėjusiajai smūgius į galvą, jėga numovė jai kelnes ir kelnaites. Kaip minėta, net ir esant pakankamam pagrindui manyti apie nuolatinius, pakankamai ilgą laikotarpį besitęsusius kaltinamojo ir I. K. lytinius santykius, byloje nėra jokių duomenų apie galimą kada nors pasitaikiusį fizinio smurto naudojimą iš kaltinamojo pusės siekiant lytinio bendravimo. Liudytojas D. L. parodė, kad 2022-10-26 po darbo pas jį atėjo M. ir I. parūkyti, abu buvo patenkinti, I. kaip visuomet šypsojosi, jiems išėjus, jokio triukšmo ar kažkokių pašalinių garsų negirdėjo, tokiu atveju būtų tikrai atsibudęs, nes jautriai miega, o siena tarp jų kambarių nestora ir girdisi, ką kaimynas daro. Akivaizdu, jog jeigu kaltinamasis, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, būtų sudavęs jai smūgius į galvą, jėga movęs kelnes ir kelnaites, atitinkamo pobūdžio triukšmą, grumtynių garsus, nukentėjusiosios pagalbos šauksmą kaimynas D. L. būtų girdėjęs. Kita vertus, visai realu, jog D. L. negirdėjo, kaip vyko nužudymas, nes kaltinamojo parodymais ir juos patvirtinančia specialisto išvada nustatyta, jog kaltinamasis smaugdamas visų pirma apsvaigino auką, o po to jau apsvaigintą nukentėjusiąją pribaigė plaktuko smūgiais, kas, aukai nebesipriešinant, galėjo vykti ir nekeliant didesnio triukšmo.

Pažymėtina ir tai, jog teismo medicinos specialistų išvadose nukentėjusiajai nenustatyta jokių kūno sužalojimų išoriniuose ir vidiniuose lytiniuose organuose, išeinamojoje angoje, tiesiojoje žarnoje, kraujosruvų ar kitų sužalojimų rankose, padarytų galimai jėga laikant rankas, kurie paprastai būna būdingi prievartiniams lytiniams santykiams panaudojant fizinį smurtą, lygiai kaip ir nenustatyta kūno sužalojimų kaltinamajam, kurie paprastai padaromi, kuomet auka yra prievartaujama panaudojant fizinį smurtą – odos nubrozdinimų nagais ar kraujosruvų veide, rankose ir pan. Greta kūno sužalojimų, kurie yra inkriminuoti kaltinamajam kaip padaryti nužudymo metu, nukentėjusiajai yra konstatuoti ir poodinės kraujosruvos kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, padaryti kietais bukais daiktais (rankomis, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan.), trimis smūgiais ar trauminiais poveikiais (Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 180/2022 (10) 3.2 punktas). Tačiau šių sužalojimų padarymas kaltinamajam apskritai nėra inkriminuotas, kita vertus, specialisto išvada nėra pakankamai informatyvi, kad leistų atriboti šiuos sužalojimus nuo kitų sužalojimų, kurie buvo padaryti nužudymo metu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nužudydamas I. K., kaltinamasis rankomis suspaudė jos kaklą ir plaktuku sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvą bei kaklą. Akivaizdu, jog odos nubrozdinimas dešiniame skruoste galėjo būti padarytas, kaltininkui rankomis smaugiant nukentėjusiąją, o poodinės kraujosruvos kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose – plaktuku smūgiuojant į galvą, t. y. kaltininkui naudojant fizinį smurtą, kuriuo buvo atimta nukentėjusiosios gyvybė. Jokių objektyvių duomenų, kad šie sužalojimai buvo padaryti dar iki pradedant nužudymą, suduodant smūgius į galvą ne nužudymo, o prievartinio lytinio santykiavimo tikslu, byloje nėra. Tai, kad atkastoje duobėje šalia nukentėjusiosios lavono, kurio apatinė dalis buvo be drabužių, taip pat rastos mėlynos džinsinės kelnės, sportiniai batai, liemenėlė, suplėšytos kelnaitės, ausinės ir kojinės, savaime irgi nepatvirtina prievartinių lytinių santykių buvimo. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai neleidžia paneigti ir prielaidos, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiaujama jau po nužudymo, tik tada ją nurengiant ir galimai tuo metu suplėšant kelnaites, nenustatyta, ar nukentėjusioji nusirengė pati, ar ją nurengė kaltinamasis ir ar tai buvo daroma prievarta, ar nukentėjusiajai sutinkant, galiausiai nepaneigta, jog kelnaitės galėjo būti suplėšytos ir per skubėjimą savanoriškų lytinių santykių metu.

Taigi byloje nenustatyta, kad prieš nužudymą kaltinamasis lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą analiniu būdu su nukentėjusiąja I. K. prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą, o kaltinamojo versija, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu – nepaneigta. Išžaginimu ar seksualiniu prievartavimu grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle M. V. nėra kaltinamas. Taip pat nepaneigta ir prielaida dėl galimo kaltinamojo lytinio santykiavimo su seserimi vaginaliniu ir oraliniu būdu iš karto po jos nužudymo, t. y. tenkinant lytinę aistrą jau su sesers lavonu, kas kaltinamajam taip pat nėra inkriminuota. Tuo būdu, nesant pakankamai patikimų įrodymų, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis kaltinamasis M. V. išžagino ir seksualiai prievartavo I. K., o po to ją nužudė siekdamas nuslėpti šiuos nusikaltimus, kaltinamasis M. V. dėl kaltinimų pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 129 str. 2 d. 11 p. išteisinamas jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis iš esmės nesugebėjo nurodyti motyvo, kodėl nužudė savo seserį, teigdamas prisimenantis tik tiek, kad besikalbant sesuo jį ,,kažkuo užsiutino“. Tačiau iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus policijos pareigūnų body cam vaizdo įrašus, jiems bendraujant su M. V. užfiksuota, kad M. V. aiškina pareigūnams, jog pasikvietė seserį pasikalbėti norėdamas išsiaiškinti, kodėl sesuo melagingai jį apkalbėjo dėl išžaginimo, klausė jos, iš kur nakvynės namų direktorė žino, sesuo prisipažino, kad pasakė nakvynės namų valdžiai, bet sakėsi pareiškimo policijai neparašiusi (t. 4, b. l. 32-38). Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. V. taip pat nurodė, kad I. ,,visiems gadindavo gyvenimus. Kaltina nekaltai, kalba to, ko nėra“ (t. 3, b. l. 41-42). Kaip minėta, 2022-10-18 I. K. pranešė policijai, neva ją išprievartavo brolis M. V., tačiau atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kad su broliu susipyko ir todėl jį apkalbėjo, pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 493 str. 2 d. už melagingą policijos iškvietimą. Liudytojos (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro darbuotojos taip pat nurodė iš pokalbių su I. supratusios, kad jokios seksualinės prievartos iš brolio nurodytą dieną ji nepatyrė ir išsikvietė policiją tik norėdama, kad naktį būtų parvežta namo. Liudytoja R. U., (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro direktorė, taip pat parodė, kad nužudymo dieną M. su I. buvo pas ją apie pietus. I. sakė, kad išeis gyventi pas brolį. Klausė, kodėl tu eisi gyventi pas brolį, kad tave prieš kelias dienas parvežė policija ir tu šaukei, kad tave išprievartavo, kodėl nerašei pareiškimo. Iš M. pusės I. buvo pasakyta, jeigu tu parašysi ant manęs pareiškimą, tai aš tave pakasiu, po to jis išbėgo iš kabineto. Šie bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pakankamai jautriai reagavo į sesers kaltinimus dėl išprievartavimo, kurie, nebūdami patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, ir tapo pagrindine kilusio žodinio konflikto tarp brolio ir sesers priežastimi, kurio pasekoje pykčio apimtas kaltinamasis nužudė savo seserį. Jokių kitų konflikto priežasčių tarp brolio ir sesers byloje nenustatyta, kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų, jie nuolat bendraudavo, prieš nužudymą sesuo į brolio butą atėjo savo noru, abu buvo draugiškai nusiteikę, o kaltinime nurodytas nužudymo motyvas siekiant nuslėpti kitus nusikaltimus jau yra paneigtas ankstesnėje nuosprendžio dalyje.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Nors kaltinamasis nurodo nežinantis ir negalintis nurodyti sesers nužudymo motyvų, sunkiai prisimenantis nusikaltimo aplinkybes ir prašo papildomai tirti jo psichinės sveikatos būklę motyvuodamas tuo, kad ,,protingas žmogus taip nesielgtų ir nežudytų“, stacionarinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės atlikimo metu išsamiai ištirta jo psichinės sveikatos būklė, atsižvelgiant ir į pakankamai racionalų kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, neduoda jokio pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu. Autoritetingos, aukštą profesinę kvalifikaciją ir didelę darbo patirtį turinčių ekspertų komisijos surašytame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-1/2023 konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu M. V. galėjo (gali) visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl konstatuotų mišrių ir kitų asmenybės sutrikimų, lengvo protinio atsilikimo, kitų elgesio sutrikimų jam nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių, šie sutrikimai veikos padarymo ir ekspertizės atlikimo metu esmingai neįtakojo kaltinamojo gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Jokio pamatuoto pagrindo BK 17 str. 1 d. ar BK 18 str. 1 d. nuostatų taikymui byloje nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis, nors ir iš esmės pripažino savo kaltę, nebuvo teismui iki galo nuoširdus, duodamas parodymus, motyvuodamas ,,nežinojimu“ nenurodė dalies esminių reikšmingų bylos aplinkybių, kurios būtų padėjusios išaiškinti nusikaltimą, savo veiksmus vertina nekritiškai ir nesigaili nusikaltęs, nesijaučia sesers nužudymu padaręs ir neturtinę žalą, todėl nėra jokio pamatuoto pagrindo pripažinti esant (BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis M. V. yra dar pakankamai jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, nusikalto, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 122-123), sistemingai daro nusikaltimus, teisiamas jau šeštą kartą. (4 t., b. l. 123-125). Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl menkaverčio preteksto brutaliai nužudė savo seserį, su kuria ilgą laiką palaikė artimus tarpusavio santykius, o po nužudymo, slėpdamas nusikaltimo pėdsakus, ciniškai užkasė sesers lavoną nuošalioje vietoje miške. Įvertinus šias, taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusioji G. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 28-29). Nurodo, kad tokiu dydžiu vertina dėl sesers netekties patirtą neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu išgyvenimu ir sukrėtimu, netikrumu dėl ateities ir baime dėl savo pačios gyvybės, kas verčia patirti nuolatinį diskomfortą, dėl ko labai suprastėjo jos sveikata, atsirado depresija, širdies permušimai, ėmė kamuoti nemiga, naktiniai košmarai, sulaukė pažeminimo iš visuomenės, pablogėjo jos reputacija. Su seserimi palaikė ryšį, nes ji buvo tokio pat amžiaus, kaip ir jos dukra, iki metų amžiaus ją augino, po to dažnai lankydavo vaikų namuose.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai G. K. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo M. V. veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta jų sesers gyvybė. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji dėl sesers netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Kita vertus, nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius, kad dėl patirtų išgyvenimų labai suprastėjo jos sveikata, atsirado depresija, širdies permušimai, ėmė kamuoti nemiga, naktiniai košmarai (duomenų apie lankymąsi pas gydytojus, vaistų vartojimą ir pan.). Deklaratyviais teisėjų kolegija laiko ir nukentėjusiosios teiginius, kad dėl to, jog jos brolis nužudė seserį, ji sulaukė pažeminimo iš visuomenės, pablogėjo jos reputacija – jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nukentėjusioji nepateikė ir nenurodė, tuo tarpu bendražmogiškosios nuostatos leidžia pagrįstai manyti, kad panašioje situacijoje asmuo iš aplinkinių ir visuomenės visų pirma turėtų sulaukti užuojautos ir palaikymo, o ne neigiamo pobūdžio vertinimų. Pažymėtina ir tai, kad remiantis apklaustų asmenų parodymais, nukentėjusiosios santykiai su seserimi I. nebuvo tokie glaudūs, kaip velionės santykiai su kitomis seserimis ir broliu. Kaip nurodė ir pati nukentėjusioji, I. glaudžiai bendravo ir palaikė nuolatinius ryšius su broliu ir seserimi E., apie savo reikalus daug artimiau, nei su ja, bendravo ir su seserimi S., tuo tarpu su ja nebuvo visiškai atvira ir daugelio savo asmeninio gyvenimo dalykų nepasakojo. Apie glaudžius I. ryšius su broliu, seserimis E. ir S. nurodė ir liudytojai (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro darbuotojai. Įvertinus visas šias aplinkybes, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko teisingu ir sąžiningu G. K. nustatyti ženkliai mažesnį nei jos prašomas neturtinės žalos atlyginimą, prašomą priteisti sumą mažinant iki 5000 eurų. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto, lėšų ir pajamų, turi psichinės sveikatos sutrikimų, yra nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, todėl akivaizdu, jog net ir tokio dydžio pinigų sumos išieškojimas ir kaltinamojo, kuris, be kita ko, nesutinka su pareikštu ieškiniu, bus vargu ar rezultatyvus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kedai, supakuoti į paketą Nr. 005981; rankšluostis, supakuotas į paketą Nr. 005992; pilkos treninginės kelnės, supakuotos į paketą Nr. 005998; pilkos kojinės, supakuotos į paketą Nr. 005993; pilkos trumpikės, supakuotos į paketą Nr. 005997; rankšluostis, supakuotas į paketą Nr. 005996; tamsios treninginės kelnės, supakuotos į paketą Nr. 005999; plaktukas, supakuotas į paketą Nr. 005991; biologinės kilmės nuoplova, supakuota į paketą Nr. 005994; biologinės kilmės pėdsako nuoplova, supakuota į paketą Nr. 005995; prožektorius, supakuotas į paketą Nr. 006810; plastikinis indelis, supakuotas į paketą Nr. 005982; striukė, supakuota į paketą Nr. 005983; krepšys, supakuotas į paketą Nr. 005985; džinsinės kelnės, supakuotos į paketą Nr. 005984; kedai, supakuoti į paketą Nr. 005986; liemenėlė, supakuota į paketą Nr. 005987; kelnaitės, supakuotos į paketą Nr. 005988; ausinės, supakuotos į paketą Nr. 005989; kojinės, supakuotos į paketą Nr. 005990; "Labas" SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), įdėta į popierinį voką; gumutė plaukams rišti, supakuota į paketą Nr. 000150; geltoni trumpomis rankovėmis marškinėliai, supakuoti į paketą Nr. 000151; rusvos spalvos džemperis, supakuotas į paketą Nr. 000152; geltonos spalvos papuošalai; striukė ir kepurė, supakuoti į paketą Nr. 000158 – sunaikintini,

vokas su 2 CD laikmenomis paliktinas saugojimui prie bylos.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 60-64). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam M. V. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje, todėl iš jo valstybės naudai prašoma priteisti 841,38 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismui taip pat buvo pateikta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 55-57), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai G. K. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai prašoma priteisti 120 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-51-788/2021, 2K-67-697/2021). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, kadangi kaltinamasis viso proceso metu buvo suimtas, o už jai inkriminuotą nusikaltimą gali būti skiriamas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 str. 1 d. 5 p., 7 p.) Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo taip pat būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamajam yra nustatyti pakankamai rimti psichinės sveikatos sutrikimai, kolegijos vertinimu galintys turėti įtakos jo gebėjimui savarankiškai pasinaudoti savo teise į gynybą, taigi yra iškilęs aikštėn ir BPK 51 str. 1 d. 2 p. nurodytas atvejis, kuomet tokios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos. Be to, kaltinamasis neturi jokio turto, yra nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, iš jo priteisiama pakankamai didelė civilinio ieškinio suma, taigi pagal savo turtinę padėtį jis nebūtų pajėgus atlyginti prašomų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios kelionės išlaidos 12 eurų 52 ct.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu šešiolikai metų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022-10-29. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

M. V. dėl kaltinimų pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 129 str. 2 d. 11 p. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo M. V. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo G. K.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. V. 12 eurų 52 ct. proceso išlaidų valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kedus, supakuotus į paketą Nr. 005981; rankšluostį, supakuotą į paketą Nr. 005992; pilkas treningines kelnes, supakuotas į paketą Nr. 005998; pilkas kojines, supakuotas į paketą Nr. 005993; pilkas trumpikes, supakuotas į paketą Nr. 005997; rankšluostį, supakuotą į paketą Nr. 005996; tamsias treningines kelnes, supakuotas į paketą Nr. 005999; plaktuką, supakuotą į paketą Nr. 005991; biologinės kilmės nuoplovą, supakuotą į paketą Nr. 005994; biologinės kilmės pėdsako nuoplovą, supakuotą į paketą Nr. 005995; prožektorių, supakuotą į paketą Nr. 006810; plastikinį indelį, supakuotą į paketą Nr. 005982; striukę, supakuotą į paketą Nr. 005983; krepšį, supakuotą į paketą Nr. 005985; džinsines kelnes, supakuotas į paketą Nr. 005984; kedus, supakuotus į paketą Nr. 005986; liemenėlę, supakuotą į paketą Nr. 005987; kelnaites, supakuotas į paketą Nr. 005988; ausines, supakuotas į paketą Nr. 005989; kojines, supakuotas į paketą Nr. 005990; "Labas" SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtą į popierinį voką; gumutę plaukams rišti, supakuotą į paketą Nr. 000150; geltonus trumpomis rankovėmis marškinėlius, supakuotus į paketą Nr. 000151; rusvos spalvos džemperį, supakuotą į paketą Nr. 000152; geltonos spalvos papuošalus; striukę ir kepurę, supakuotus į paketą Nr. 000158 – sunaikinti,

voką su 2 CD laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. V. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.