Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1627-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-19
Bylos Nr.
2A-1627-577/2011
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00127-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič (pran.), Loreta Lipnickienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
M. B.
Ieškovas
T. B.
Kategorijos
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1627-577/2011Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00127-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.1.; 75.8.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. (B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo bei neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei T. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei turto padalijimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 1986-06-28 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje tarp jos ir atsakovo M. B. įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. 2519, dėl sutuoktinio kaltės; priteisti iš atsakovo jos naudai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatus: ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (duomenys neskelbtini), ir nutraukus santuoką 713/1000 dalių šio nekilnojamojo turto priteisti ieškovei, o 286/1000 dalis priteisti atsakovui; taip pat prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,1947 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nutraukus santuoką ieškovei priteisti 713/1000 dalių, o atsakovui – 286/1000 dalis šio žemės sklypo; nutraukus santuoką, lengvuosius automobilius Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmeniniu turtu bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b.l. 84-90).

Atsakovas priešieškiniu prašė jo ir ieškovės T. B. sudarytą santuoką, įregistruotą 1986-06-28 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2519, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti jam transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės), o ieškovei priteisti 250 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią ½ dalį minėtos transporto priemonės; taip pat prašo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su ieškove santuokinio gyvenimo negyvena daugiau nei metai laiko ir jų santykiai yra visiškai nutrūkę, bendro ūkio neveda, sutuoktinio gyvenimo negyvena. Pažymi, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), su priklausiniais - ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) bei kitais kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), ir visas nurodytas nekilnojamasis turtas yra nedalintinas. Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės), yra nevažiuojantis, tačiau šis turtas yra dalintinas šalims per pusę, t.y. automobilį jam priteisiant natūra, o atsakovei – kompensuojant 250 Lt (1 t. b.l. 1-3).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2011-12-30 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką tarp T. B. ir M. B., įregistruotą 1986-06-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2519, nutraukė dėl atsakovo M. B. kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei T. B. paliko santuokinę pavardę – B., atsakovui paliko pavardę – Boris. Pripažino atsakovo M. B. nuosavybe transporto priemones – automobilius Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusprendė laikyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatus: ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius ((duomenys neskelbtini) ir 0,1947 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), – kuri nutraukus santuoką šalims dalintina lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam. Iš atsakovo M. B. ieškovės T. B. naudai priteisė 5000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, jog santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2009-03-26. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 145,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo į valstybės pajamas priteisė 12,76 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1390,74 Lt. Iš ieškovės į valstybės pajamas priteisė 523,00 Lt atidėto žyminio mokesčio dalį ir 45,24 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso 568,24 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą iš dalies ir:

1. T. B. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos iš M. B. priteisimo atmesti visiškai;

2. T. B. ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatų: ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (duomenys neskelbtini) ir 0,1947 ha ploto žemes sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra jungtine nuosavybe atmesti;

3. T. B. ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatų: ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (duomenys neskelbtini) ir 0,1947 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp sutuoktinių atmesti visiškai;

4. T. B. ieškinio reikalavimą dėl transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovui M. B. atmesti.

5. Pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme metu, paskirstymą, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo patenkintų reikalavimų apimtį, ir priteisti iš ieškovės valstybės naudai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

6. Likusią Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas vienas yra kaltas dėl santuokos iširimo, priteisė iš jo ieškovės naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovė negerbė ir nesirūpino atsakovu; nepaisant to, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, jis gydėsi nuo šios priklausomybės, o ieškovė nebuvo jam lojali, rūpestinga. Be to, santuoka tarp jų iširo beveik prieš aštuonerius metus, tačiau nei vienas iš sutuoktinių dėl santuokos nutraukimo nesikreipė į teismą. Kadangi ieškovė pati savo veiksmais nesielgė taip, kad pašalintų aplinkybes, kurios sukėlė jai neturtinę žalą, jos pažeistai teisei apginti pakanka teismo konstatuoto fakto, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Pirmos instancijos teismas gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatus: ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (duomenys neskelbtini) ir 0,1947 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažino šeimos turtu ir padalino lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, tačiau, vadovaujantis LR CK nuostatomis teismas, konstatavęs, jog atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas turi šeimos turtui būdingų požymių, privalėjo konstatuoti, jog nutraukus santuoką, šio turto šeimos turtui taikytinas režimas baigiasi. Įstatymas nenumato galimybės dalinti tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo metu šeimos turto, todėl mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.85, 3.86 str. str. nuostatas. Be to, gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatus: ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (duomenys neskelbtini) atsakovas įgijo iki santuokos sudarymo, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo gyvenamąjį namą su ūkiniais bei kiemo statiniais padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, nes šis turtas nėra bendra jungtinė nuosavybė. Pažymi, jog gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai per visą santuokos laikotarpį nebuvo pagerinti. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo pagal 1997-01-07 pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 1 punkte įvardinta, jog žemės sklypas įgyjamas atsakovo asmeninės nuosavybės teise, tačiau pirmos instancijos teismas šio įrodymo absoliučiai nevertino, dėl jo teismo sprendime nepasisakė.

Pirmos instancijos teismas pripažino atsakovo nuosavybe transporto priemones – du automobilius Mercedes Benz, kurių vieno valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kito valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodo, jog pagal 2009-02-09 VĮ „Regitra“ pažymą Nr. 1.6- S3-549 atsakovui priklauso viena transporto priemonė – Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra netinkamai nurodomas turtas, kuris po santuokos nutraukimo yra paliekamas atsakovui, kadangi atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonė Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai šis turtas neturėtų būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad santuoka yra nutraukta dėl atsakovo kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė. Nustačius atsakovo psichologinio smurto naudojimą prieš ieškovę, kuris, akivaizdu, lėmė ieškovės emocinį skausmą ir pažeminimą ir šalių gyvenimas tapo negalimas, sukėlė atsakovei neturtinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, taip pat atsakovo turtinę padėtį, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino nuo 100000 Lt iki 5000 Lt, tačiau atsakovo visai atleisti nuo civilinės atsakomybės negalima, kadangi tokiu būdu pastarajam būtų suteiktas pranašumas vien dėl jo vedamo asocialaus gyvenimo būdo. Taip pat nurodo, kad atsakovas iki santuokos sudarymo buvo įsigijęs gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno visą laiką nuo santuokos sudarymo (1986-06-28). Šalys bendromis lėšomis 25 metus namą su priklausiniais prižiūrėjo, remontavo, išlaikė, taip pat suformavo namų valdą ir išpirko žemės sklypą aplink gyvenamąjį namą ir po juo. Žemės sklypą 0,1947 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), šeima išpirko santuokos metu. Ieškovė namu rūpinosi daugiau nei 20 metų, o ekspertas teisme patvirtino, kad jei namu nebūtų rūpinamasi, tai jis iš esmės nebūtų išlikęs kaip daiktas arba būtų likę tik jo bevertės liekanos, todėl namas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pagal šios nuosavybės teisines sąlygas padalintas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog iš ieškovės teismui pateiktų turto įvertinimo dokumentų galima matyti, kad šeimai nuolat gyvenant nurodytame name ir naudojantis šalia esančiais statiniais, pastatų būklė nuo 1998-12-31 iki 2010-09-30 buvo pagerinta apie 4,712 karto. Atsižvelgiant į tai, teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė turto teisinį režimą ir turtą padalino nutraukdamas santuoką, todėl ir šioje dalyje keisti teismo sprendimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str., 324 str. 3 d.), patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Ši byla nagrinėjama atsakovo M. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentus bei motyvus, išklausiusi posėdyje dalyvavusių asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas neskundžia sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės bei palikti santuokines pavardes. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas teismas turi būti aktyvus, Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmos instancijos sprendimą šioje dalyje, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą dėl šalių sudarytos santuokos iširimo priežasčių bei pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Esant nurodytam, sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, priteisė iš jo ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvada, jog ieškovei priteistina neturtinė žala dėl santuokos iširimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo įstatymo ir teismų praktikoje suformuotais šios žalos dydžio nustatymo kriterijais, nevertino ieškovės požiūrio į atsakovą, kuris nebuvo šeimoje gerbiamas, ieškovė nebuvo jam lojali ir rūpestinga, taip pat teismas nevertino, kad santuoka faktiškai iširo prieš aštuonerius metus; neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, kuris yra bedarbis, gyvena iš atsitiktinių uždarbių; mano, jog nagrinėjamu atveju ieškovės pažeistai teisei apginti pakanka teismo konstatuoto fakto, jog santuoka tarp sutuoktinių iširo dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija tokiems apelianto argumentams iš esmės pritaria, kadangi pirmosios instancijos teismo išvada dėl neturtinės žalos (jos dydžio) padaryta nenustačius visų reikšmingų bylai aplinkybių; teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, iš esmės netyrė įrodymų ir nepasisakė dėl atsakovo turtinės padėties, nevertino kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo CK 3.70 str. 2 d., CK 6.250 str. pagrindais (pvz., santuokos trukmės; kada faktiškai santuoka iširo, ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, perduodant šį ieškovės reikalavimą bei jo pagrįstumą nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatus: ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (duomenys neskelbtini) ir 0,1947 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pripažino šeimos turtu ir padalino lygiomis dalimis tarp sutuoktinių. Apeliantas, nesutikdamas su nurodyta teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalinimo, netinkamai taikė CK 3.85 str., 3.86 str., 3.89 str., 3.90 str. nuostatas. Teisėjų kolegija tokiems apelianto argumentams iš esmės pritaria. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nereiškė jokio reikalavimo dėl turto pripažinimo šeimos turtu, o ieškovės reikalavimas buvo pareikštas dėl ginčo turto pripažinimo bedrąja jungtine nuosavybe. Pirmos instancijos teismas, sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažinęs ginčo turtą šeimos turtu, tai siejo su turto pagerinimu bei jo pripažinimu bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog pagal CK 3.86 str. 1 d. nuostatas šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Pažymėtina, jog šeimos turtu pripažįstamas CK 3.84 str. 2 d. nurodytas turtas neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra šeimos turtas, privalėjo nutraukus santuoką pasisakyti dėl šeimos turto teisinio režimo pabaigos, bet ne sieti šių aplinkybių su turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl teisėjų kolegija turi pagrindą spręsti, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teises normas.

Iš pirmos instancijos teismo motyvų galima spręsti, kad ginčo namą su ūkiniais pastatais teismas pripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl ieškovės lėšomis padaryto minėto turto pagerinimo. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis LR CK 3.90 str. 1 d., kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-126/2006). Be to, turto pagerinimas iš esmės yra vertinamasis kriterijus ir pagal teismų susiklosčiusią praktiką pagerinimas pripažįstamas esminiu, kai atliekamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan. Nagrinėjamu atveju nei viena aukščiau nurodytų sąlygų nebuvo nustatyta bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu; pirmos instancijos teismas neanalizavo šių faktinių aplinkybių, jų nenustatė ir netyrė.

Taip pat pagrįsti apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir joje padarytas išvadas, kuriose išsakyta pozicija dėl turto vertės bei dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės kitimo laikotarpiu nuo 1998-12-31 iki 2010-09-30. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neaišku dėl kokių priežasčių turto vertės nustatymo pažymoje darytą išvadą siejo su tuo, kiek kartų ginčo turtas buvo pagerintas. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl žemės sklypo, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos nuostatos, kad žemės sklypas įgyjamas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo kitų sklypo įgijimo aplinkybių, pvz., kieno lėšomis jis buvo įgytas, kieno ir kokiems poreikiams tenkinti ir t.t.. Be to, visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas priteisė dvi transporto priemones atsakovui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006; kt.).

CK 3.88 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 dalies 1 punktas); preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis); turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, būtina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009). Turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999; 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009). Tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog, pažeisdamas procesinės teisės normas ir neištirdamas visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė procesinės teisės normų reikalavimus, neatskleidė bylos esmės ir šis procesinės teisės normų pažeidimas turėjo lemiamos įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo bei šalių santuokoje įgyto turto padalijimo priėmimui, kadangi dėl to buvo netinkamai pritaikytos ir materialinės teisės normos. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus negalima aptartu klausimu bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, sprendimas dalyje naikinamas ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.), kartu perduodant iš naujo nagrinėti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą pakeisti:

panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo, iš dalies patenkinti reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės bei palikti santuokines pavardes, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičKolegijos teisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis