Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. V. ir pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo G. V. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, pareiškėja – A. V., suinteresuoti asmenys – G. V. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog G. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau sugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. V. atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė nurodė, jog yra susipažinusi su išvada dėl G. V. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, taip pat su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuriuo G. V. pripažintas neveiksniu, pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jog G. V. būklė nėra pasikeitusi, todėl palaiko pareiškėjo pareiškimą ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. V. atstovė A. V. parodė, jog jos sūnus negali gyventi savarankiškai ir jam reikalinga nuolatinė pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1638-753/2015 G. V. pripažintas neveiksniu dėl psichikos sutrikimo (b. l. 57-58).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (Lietuvos Respublikos CK 2.5 str.). Lietuvos Respublikos CK 2.10 str.1 d. nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 str. reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 str. išdėstyto Lietuvos Respublikos CK 2.10 str. 4 d. nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo G. V. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose G. V. yra neveiksnus. Todėl, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo.

Civilinėje byloje Nr. 2-1638-753/2015 esančiu 2015 m. spalio 15-20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-401/2015 G. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas, vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-1638-753/2015, b. l. 37-38).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad G. V. psichinė būklė po 2015 m. spalio 15-20 d. atliktos ekspertizės pagerėjo. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, patvirtino teismo posėdyje apklausta G. V. globėja. Į bylą pateikta 2017 m. lapkričio 20 d. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatyta, kad G. V. nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, neskiria banknoto ir nominalo vertės, negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo. Asmuo negeba tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais, disponuoti bei valdyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. G. V. nesupranta gaunamos informacijos, negali savarankiškai priimti sprendimų ir už juos atsakyti. G. V. nesugeba savarankiškai pasirūpinti savo sveikata, negeba įvertinti savo sveikatos būklės, geba savarankiškai paprašyti pagalbos, apibūdinti savo jauseną, tačiau, kokia liga serga, paaiškinti nesugeba. Gali pats apsirengti ir pavalgyti, tačiau drabužius ir maistą jam reikia paduoti. Reikalinga pagalba vykstant į medicinos įstaigas. Jis negali gyventi savarankiškai ir spręsti iškilusių problemų. Kalbėdamas apie asmeninių neturtinių santykių sritis nesugeba aiškiai ir logiškai dėstyti minčių, pakankamai objektyviai paaiškinti savo sprendimų.

Nors 2017 m. lapkričio 20 d. išvadoje konstatuota, jog G. V. geba priimti kasdieninius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau teismo posėdžio metu apklausta G. V. globėja A. V. patvirtino, jog sūnaus būklė po priimto teismo sprendimo, kuriuo jis buvo pripažintas neveiksniu, nepasikeitė, G. V. negali pats savimi pasirūpinti – jam reikalinga pagalba, paaiškino, jog apsirengti gali ir išvirkščią rūbą, pats paruoštą maistą iš šaldytuvo gali pasiimti, bet maisto negali pasigaminti, sūnaus neleidžia eiti net iš šulinio vandens pasemti – kad neįkristų. Medicinos psichologė R. A. teismo posėdžio metu parodė, jog jai teko du kartus atlikti G. V. intelekto tyrimą ir paaiškino, jog dėl nustatyto sutrikimo jo būsena yra vienoda ir nepakitusi – ji negali pagerėti, nes žmogaus būklė dėl intelekto vidutinio sutrikimo nesikeičia ir ankstesnis teismo sprendimas, kuriuo G. V. pripažintas neveiksniu, neturėtų būti keičiamas. Iš VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro medicininės kortelės paskutinio 2017 m. liepos 26 d. įrašo matyti, kad paciento būklė nepakitusi. Teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nes tam nėra papildomų duomenų ir pagrindo ją paskirti, ir remiasi 2015 m. spalio 15-20 d. atliktos ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 str. 1 d.) duomenimis.

Įvertinus ankstesnės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškimo argumentus, suinteresuoto asmens G. V. atstovės advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės ir globėjos A. V. paaiškinimus, psichologės R. A. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad G. V. negeba savarankiškai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (Lietuvos Respublikos CK 2.10 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Šiuo atveju teismas suinteresuoto asmens nepripažįsta neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (Shtukaturov v. Russia). Šiuo atveju tai būtų sritys, įtvirtintos Aprašo 10.1.6 p. (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir 10.2.3 p. (šeimos santykių sritis), 10.2.4 p. (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.), 10.2.5 p. (darbo teisinių santykių sritis).

Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo pripažįstamas neveiksniu atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (Aprašo 10.1.1, 10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (Aprašo 10.1.5 p.). Neturtinių teisinių santykių srityje tokiu atveju apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan.) (Aprašo 10.2.1 p.) ir sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (Aprašo 10.2.2 p.).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturi būti ribojamos.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CK 2.10 str., Aprašo 10 p.).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (Lietuvos Respublikos CK 2.10 str., 3.240 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad G. V. paskirta globa neatitiktų jo interesų, todėl suinteresuotam asmeniui nustatyta globa lieka nepakeista, jo globėja paliekant A. V. (Lietuvos Respublikos CPK 468-469 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468-469 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo G. V. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, tenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1638-753/2015 ir pripažinti suinteresuotą asmenį G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.