- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- AN2-521-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01723-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimo D. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis:
1.1. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) direktoriumi, neužtikrino bendrovės tvarkos, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie A. K. ir V. S. įdarbinimą buvo pranešta 2019 m. liepos 11 d., nors pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį jie bendrovėje dirbo nuo 2019 m. sausio 2 d. Tuo D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
1.2. Be to, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ fizinis asmuo M. K. 2019 metais suteikė paskolas grynais pinigais: sausio 21 d. - 10000 Eur (Pinigų priėmimo kvitas serija 19 Nr. 01 21-1); birželio 7 d. - 11000 Eur (Pinigų priėmimo kvitas serija 19 Nr. 0607-1); birželio 12 d. - 11000 Eur (Pinigų priėmimo kvitas serija 19 Nr. 0612-1); liepos 1 d. - 5000 Eur (Pinigų priėmimo kvitas serija 19 Nr. 0701-1); rugsėjo 9 d. - 7000 Eur (Pinigų priėmimo kvitas serija 19 Nr. 0909-1); rugsėjo 20 d. - 8000 Eur (Pinigų priėmimo kvitas serija 19 Nr. 0920-1). M. Kulvietytei buvo grąžinta paskolos dalis: rugpjūčio 5 d. - 3500 Eur (Pinigų Išmokėjimo kvitas serija 19 Nr. 08-05-1), lapkričio 22 d. - 7000 Eur (Pinigų išmokėjimo kvitas serija 19 Nr. 11-22-1). Nustatyta, kad bendrovėje nepildoma Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų apskaitos knyga. Tuo D. G. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) viršininko G019-05-10 įsakymo Nr. VA-39 9 punkto reikalavimus.
1.3. Be to, bendrovė apie gautas ir grąžintas paskolas VMI nepranešė, t. y. ataskaitos FR0711 iki 2020 m. balandžio 15 d. nepateikė. Tuo D. G. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 „Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR07101 formos ir jos priedų FR0711 A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklės“ 4 punkto reikalavimus.
1.4. Be to nustatyta, kad bendrovės atskaitingi asmenys iš banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paima grynuosius pinigus, pvz.: 2019 m. birželio 4 d. paimta 600 Eur, 2020-04-02 paimta 800 Eur, tačiau bendrovėje kasos knyga nepildoma, kasos pajamų ir išlaidų orderiai neišrašomi. Tuo D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 3, 4 ir 16 punktų reikalavimus.
1.5. Be to nustatyta, kad bendrovė 2020 m. kovo 23 d. buvo išsinuomojusi sandėliavimo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tų pačių metų gegužės mėnesį laikė prekes sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apie šias veiklos vykdymo vietas mokesčių mokėtojų registrui per nustatytą laiką (5 darbo dienas) nepranešė. Tuo D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1059 „Mokesčių mokėtojų registro nuostatai“ 65 punkto reikalavimus.
1.6. Be to nustatyta, kad D. S. už 2020 m. kovo mėnesio Priskaitymo-išskaitymo žiniaraštį išmokėtinas darbo užmokestis yra 30,85 Eur, D. G.-14,26 Eur; už balandžio mėnesį D. S. išmokėtinas darbo užmokestis yra 30,85 Eur, D. G.-11,37 Eur. Tačiau nei vienam iš jų darbo užmokestis iki sekančio mėnesio dešimtos darbo dienos nebuvo išmokėtas. Tuo D. G. pažeidė DK 146 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarimu D. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį bei 205 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda. Administracinio nusižengimo teisena D. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukta nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
3. Institucijos atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarimo dalį, kurioje konstatuotas 95 straipsnio 1 dalies (nelegalaus darbo) numatyto nusižengimo nebuvimas ir prašo ją pakeisti: pripažinti D. G. padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir už šio nusižengimo padarymą paskirti jam 2000 Eur baudą.
3.1. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G., sudaręs darbo sutartis su A. K. ir V. S., žinodamas apie pareigą informuoti VSDF, kaip bendrovės vadovas, savo tiesioginių funkcijų neatliko.
3.2. Institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tai tik formalaus pobūdžio pažeidimas, nesukėlęs pasekmių. Priešingai, nubaustasis turėjo ir galėjo suprasti jam kilsiančias pasekmes nepranešdamas VSDF apie draudiminio laikotarpio pradžią. AVMI nurodo, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas arba pavėluotas pranešimas VSDF teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
3.3. Be to, inspekcijos atstovo teigimu, nubaustasis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 11 d. mokėjo už A. K. ir V. S. VSDF įmokas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nubaustasis prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį D. G. nutraukimo, prašoma bylos aplinkybes įvertinti priešingai, patraukti jį administracinėn atsakomybėn bei paskirti administracinę nuobaudą aptariamo straipsnio sankcijos ribose. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo, neteisingai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias asmens įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba 2) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. atliko bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. 304693124) operatyvų patikrinimą ir 2020 m. rugsėjo 8 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (7.45) FR1042-3100, kurioje nurodė, jog A. K., bendrovėje dirbęs laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 29 d., buvo sudaręs neterminuotą darbo sutartį, gavo pajamas, tačiau darbdavys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) pranešimą apie jo įdarbinimą pateikė tik 2019 m. liepos 11 d. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. bendrovėje pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo V. S., kuris iš darbdavio gavo pajamų, tačiau apie jo įdarbinimą nustatytu laiku VSDFV nebuvo pranešta.
10. Kauno apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad administracinių nusižengimų teisena nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad aptariami asmenys nedirbo nelegaliai, tą, anot teismo, patvirtina rašytiniai įrodymai, faktinės aplinkybės, dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio pažeidimas nėra pavojingas ir nedaro žalos visuomenei.
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro priešingą išvadą nei apylinkės teismo priimtame nutarime. Vertinant nelegalaus darbo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat ir tai, ko įstatymų leidėjas siekia bausdamas asmenis už šio administracinio nusižengimo padarymą, būtina analizuoti konkrečioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).
12. Kaip minėta, nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir nurodyta kaip alternatyvi esant tam tikriems jos požymiams. Nagrinėjimu atveju nekyla ginčas, ar apskritai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. bei V. S. siejo darbo santykiai, egzistavo darbuotojų pavaldumas darbdaviui, šiuo atveju svarbu tai, kad draudėjas nustatytu laiku ir turėdamas pareigą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų A. K. ir V. S. priėmimą į darbą (vienas iš alternatyvių nelegalaus darbo požymių) ir ši situaciją tęsėsi daugiau kaip pusę metų, tai yra nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 11 d., ją nutraukus tik inspekcijos atliekamo operatyvaus patikrinimo metu. Dėl šios priežasties, net ir pervedus įmokas už darbuotojus, apie kuriuos nebuvo pranešta, į SODRA sąskaitą, tokie mokėjimai yra traktuojami tik kaip bendrovės sumokėtas avansas, bet ne mokesčiai už konkretiems asmenims išmokėtą darbo užmokestį. Darbdavio ir darbuotojo santykiai susiformuoja jiems sudarius darbo sutartį, tačiau ją sudarius, darbdavys šį faktą nustatyta tvarka privalo pranešti SODRA. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų duomenų matyti, kad bendrovė ir jos atsakingi asmenys neatliko jiems įstatymo nustatytos pareigos, t. y. apie asmenų įdarbinimą nepranešė, nors tarp šalių susiklostė darbo santykiai. Šią aplinkybę patvirtina darbdavio organizuota darbo laiko apskaita. Iš byloje esančių žiniaraščių matyti, jog minėti darbuotojai po darbo sutarčių sudarymo faktiškai atliko darbo funkcijas, gavo pajamas, nors draudėjas socialinio draudimo įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV neinformavo.
13. Pažymėtina, kad nelegalus darbas sukuria dvejopas neigiamas pasekmes. Pirma, nukenčia darbuotojo socialinės apsaugos interesas, antra, valstybė nustatytu laiku negauna pajamų mokesčių pavidalu. Tai yra tik pateikus pranešimą apie asmens įdarbinimą, darbuotojas laikomas apdraustuoju, o bendrovei kyla piniginė prievolė mokėti įmokas (mokesčius) nuo draudžiamųjų pajamų už einamąjį laikotarpį. Apeliacinės instancijos vertimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šiuo atveju pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir nepavojingas, neteisingai interpretuoja suklosčiusias faktines aplinkybes, kadangi, vertinant vien įmokų pervedimo VSDFV faktą, sudarius darbo sutartį ir tinkamai nepranešus apie asmens įdarbinimą, mokesčiai nebuvo laiku mokami (užskaitomi už konkrečius asmenis), o asmenų įdarbinimo faktas daugiau kaip pusę metų tinkamai iformintas nebuvo. Dėl nepranešimo apie asmenų įdarbinimą įmokos nebuvo užskaitytos kaip už juos sumokėti mokesčiai, jos laikytinos kaip VSDFV pervesti avansai (permokos), kurios, be kita ko, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir nepranešimo apie įdarbinimo faktą nepaaiškėjus, galėtų būti užskaitomos vietoje kitų bendrovės turimų mokestinių įsipareigojimų. Toks aiškinimas kildinamas iš sisteminio teisės aktų, kaip pavyzdžiui, darbo kodekso ir valstybinio socialinio draudimo įstatymo reglamentavimo. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, teigti, kad minėti asmenys nedirbo nelegaliai ir buvo nustatyti tik formalūs teisės aktų pažeidimai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
14. Teismo vertinimu, nubaustajam sudarant darbo sutartis su asmenimis turėjo būti žinoma, kad jam, kaip draudėjui, kyla pozityvi pareiga pačiam pateikti pranešimus Sodrai apie įdarbintus asmenis arba įpareigoti tai padaryti atsakingus asmenis, to nepadarius, kyla ANK 95 straipsnyje numatytos pasekmės. Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė už šį nusižengimą asmeniui gali kilti tiek veikiant tyčia, tiek ir neatsargiai. Kaip teisingai pastebėjo apeliacinį skundą pateikusi institucija, nubaustasis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 11 d. tinkamai, o ne pavėluotai dėl nepateikto pranešimo, mokėjo už A. K. ir V. S. įmokas (mokesčius) aptariamu bylai aktualiu laikotarpiui, kas šiuo atveju suponuoja teisės aktų pažeidimą, kuris nėra formalus, ir sukelia nelegalaus darbo pasekmes – įdarbintųjų socialinės apsaugos pažeidimą bei mokestinių prievolių tinkamą neįvykdymą.
Dėl D. G. skirtinos nuobaudos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
16. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Byloje nustatyta, kad A. K. bei V. S. nelegaliai dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą – daugiau kaip pusę metų (2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 11 d.). Taigi šiuo atveju D. G. padarytas nusižengimas negali būti vertinamas kaip išimtinai formalus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis administracine tvarka nebaustas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, privalomi mokėti mokesčiai nuo minėtų asmenų pajamų buvo apskaičiuojami, tačiau, nepranešus apie jų įdarbinimą, įmokas pervedant į SODRA sąskaitą, jos buvo traktuojamos kaip avansiniai mokėjimai, kas suponuoja labiau neatsargią, nei tyčinę D. G. kaltės formą. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas nėra sistemingo pobūdžio ar pasikartojantis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. G. skirtina mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis ir lygi minimaliam dydžiui bauda – 1 000 Eur. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos D. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukimo bei nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi D. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda, ir dėl skundo priimti naują sprendimą – D. G. pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir administracinių nusižengimų, kuriuos D. G. pripažintas padariusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimu, padarymą paskirti galutinę nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkiausią iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Kitą Kauno apylinkės teisko Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.