Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 232,85 EUR skolos, 92,62 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2004-03-26 UAB „Tele2“ ir atsakovas R. R. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 3.11600302391322, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui pagal šioje sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už šias paslaugas. Atsakovas už suteiktas paslaugas su UAB „Tele2“ tinkamai neatsiskaitė. Ieškovė paaiškino, kad 2009-03-31 UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ ieškovei atlygintinai perleido visas reikalavimo teises į 232,85 EUR atsakovo skolą. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus ieškovei, tačiau atsakovas į ieškovės raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Ieškovės teigimu, atsakovas ieškovei yra skolingas 232,85 EUR skolos ir 92,62 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2017-02-01, jos apskaičiuotos vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-08 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo R. R. 232,85 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-03-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad 2004-03-26 UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už suteiktas paslaugas. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas dėl 232,85 EUR skolos priteisimo yra pagrįstas. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 92,62 EUR palūkanų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo nuo 2009-03-31 iki 2017-02-01, t. y. beveik už aštuonerius metus. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad už sutarties sąlygų nevykdymą pirminis kreditorius skaičiavo atsakovui palūkanas. Ieškovė su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio nesitarė, o 2009-05-04 pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti ne tik skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (220,05 Lt) bei delspinigius (144,72 Lt). Kadangi reikalavimo dėl palūkanų mokėjimo atsakovui nebuvo pateikta, teismas padarė išvadą, kad palūkanos atsakovui nuo 2009-03-31 nebuvo skaičiuojamos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014-06-13), apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, numatė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis). Įvertinęs tai, kad prašydama priteisti palūkanas ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, teismas šią ieškinio dalį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017-05-08 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 92,62 EUR palūkanų priteisimo, ir šią ieškinio dalį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir dėl to nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Ieškovės reikalaujamos palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, kurių kreditorius turi teisę reikalauti visais atvejais, kai skolininkas laiku neįvykdo savo prievolės. Pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą su visomis prievolei įvykdyti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis. Kadangi šiuo atveju ieškovė nereikalavo priteisti ir palūkanų, ir mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 7.5 punkte numatytų netesybų, laikytina, kad delspinigių suma yra įskaityta į reikalaujamų priteisti palūkanų dydį, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2004-03-26 UAB „Tele2“ ir atsakovas R. R. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 3.11600302391322, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Šios sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos, UAB „Tele2“ pareikalavus, klientas privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos. Byloje nustatyta, kad atsakovas su UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė. 2009-03-31 ieškovė ir UAB „Tele2“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į 232,85 EUR atsakovo skolą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009-05-04 pranešimu dėl reikalavimo perleidimo ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą bei pareikalavo sumokėti 232,85 EUR (804 Lt) skolos sumą, 63,73 EUR (220,05 Lt) skolos išieškojimo išlaidų ir 41,91 EUR (144,72 Lt) delspinigių. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 232,85 EUR skolos ir 92,62 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2017-02-01, jos apskaičiuotos vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pagal 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš atsakovo tokia apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę laiku atsiskaityti už suteiktas mobiliojo korinio ryšio paslaugas, jis privalo mokėti ieškovei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas. Sutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir ji gali būti įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2017-02-01 ieškovės apskaičiuotas 92,62 EUR dydžio palūkanas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, savo sprendimą grindė tuo, jog ieškovė su atsakovu nebuvo susitarusi dėl palūkanų skaičiavimo ir jų dydžio, todėl palūkanos nuo 2009-03-31 atsakovui nebuvo skaičiuojamos. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2004-03-26 mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartyje šalys buvo susitarusios tik dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių mokėjimo, jeigu atsakovas netinkamai vykdys prievolę atsiskaityti už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas (sutarties 7.5 punktas). Nors minėtoje sutartyje nebuvo susitarta dėl nuostolių kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia kreditoriaus teisės reikalauti palūkanų priteisimo įstatymo numatytu pagrindu. Tokią išvadą leidžia daryti CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi prievolę mokėti palūkanas dėl termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo ir šių palūkanų dydį gali nustatyti ne tik šalių susitarimas, bet ir įstatymas, šiuo atveju – CK 6.210 straipsnio 1 dalis. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą nemokėti palūkanų dėl netinkamai vykdomos prievolės, todėl darytina išvada, jog yra nustatytos visos sąlygos priteisti ieškovės prašomą palūkanų sumą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl ieškovės teisės į palūkanų priteisimą yra laikomasi ir Klaipėdos apygardos teismo praktikoje (2017-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-32-163/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė šioje byloje nereikalauja priteisti iš atsakovo palūkanų ir papildomai mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 7.5 punkte numatytų netesybų, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl dvigubos atsakomybės skolininkui taikymo. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 92,62 EUR palūkanų priteisimo, todėl ši palūkanų suma priteistina ieškovei iš atsakovo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jog CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios nuo 2001-07-01 iki 2014-06-13), apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, numatė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis) ir dėl to ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.360 straipsnio 5 dalyje numatytas teisinis reguliavimas buvo taikomas vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį sudariusiam fiziniam asmeniui. CK 6.350 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir UAB „Tele2“ sudarė ne vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, o atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos, galiojusios nuo 2001-07-01 iki 2014-06-13, apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, šioje byloje netaikytinos.Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad ieškovė prašė palūkanų už beveik 8 metus, nors CK 1.125 straipsnio 5 dalies 9 punktas numato sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti. Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šioje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nereikalavo taikyti ieškinio senaties ieškovės reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, motyvuodamas ieškinio senaties termino pasibaigimu.Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, pakeisti – priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo 92,62 EUR palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 15 EUR žyminis mokestis. Kadangi apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės reikalavimai yra tenkinami visiškai, apeliantei priteistina visa pirmosios instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 15 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą už akių.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo R. R. 92,62 EUR palūkanų.

Padidinti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo R. R. priteistą 10,80 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą iki 15 EUR.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo R. R. 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.