Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 204,63 Eur skolos, 73,18 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-07 priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 204,63 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-04-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,10 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas byloje nustatė, kad 2005-02-15 UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 3.11604186372152, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui, atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas, suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Atsakovas su UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė. 2009-03-31 ieškovė ir UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises į 706,56 Lt (204,63 Eur) atsakovo skolą. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovės reikalavimus būtų įvykdęs.Teismas sprendimą už akių dalyje dėl 5 procentų palūkanų už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2016-04-18 motyvavo tuo, kad duomenų, kad už sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminis kreditorius skaičiavo atsakovui palūkanas – byloje nėra. Reikalavimo teisė į atsakovo skolą ieškovei perduoda 2009-03-31. Ieškovė su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, tačiau 2009-05-04 pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti ne tik 706,56 Lt, t.y. 204,63 Eur skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (193,39 Lt) bei delspinigius (127,18 Lt). Todėl teismas padarė išvadą, kad palūkanos atsakovui nuo 2009-03-31 nebuvo skaičiuojamos. Teismas tenkino ieškinio dalį dėl 204,63 Eur skolos ir procesinių palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas priteisti 73,18 Eur palūkanų. Apeliaciniame skunde nurodo, kad LDCK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos preziumuojamos, kaip sutarčių nevykdymo teisinės pasekmės, todėl jos laikytinos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais, skolininkui laiku neįvykdžius savo prievolės. Apeliantės nurodo, kad 5 procentų palūkanos įtvirtintos įstatyme neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo sutartinius tarp šalių susiklosčiusius santykius, konstatuodamas, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo prikimo – pardavimo sutartis, nors sutartis yra paslaugų pirkimo – pardavimo, kadangi buvo sudaryta GSM paslaugų teikimo sutartis, kurios sutarties objektas yra mobiliojo ryšio paslaugos, t.y. nesukuriamas materialus objektas. Taigi šiai sutarčiai negali būti pritaikytas LRCK 6.360 str. 5 d., kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti palūkanas, kaip minimalius kreditoriaus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjama klausimas dėl palūkanų priteisimo LRCK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl skolininko delsimo įvykdyti prievolę kreditoriui.Ieškovė byloje pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 204,63 Eur skolos, 73,18 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-02-15 UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 3.11604186372152, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui, atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas, suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Atsakovas su UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė. 2009-03-31 ieškovė ir UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises į 706,56 Lt (204,63 Eur) atsakovo skolą. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovas iki šiol įsipareigojimų neįvykdė.Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies - priteisė skolą ir procesines palūkanas.Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo priteisti palūkanas už netinkamą sutarties vykdymą, t.y. ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad šios palūkanos yra preziumuojamos, kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai už netinkamai vykdomus skolininko sutartinius įsipareigojimus. Nurodo, kad 5 procentų palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo, sąžiningumo principams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl be pagrindo nepriteisė 5 procentų palūkanų. Sutiktina su tokia apeliantės pozicija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 73,18 Eur palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2016-04-018, taip pat yra tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų bei konstatavo, kad dėl palūkanų mokėjimo dydžio šalys nesitarė, ir 2009-05-04 pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti atsakovui 204,63 Eur skolą, skolos išieškojimo išlaidas 56 Eur, delspinigius – 36,83 Eur. Be to pirmosios instancijos teismas sprendimą nepriteisti palūkanų motyvavo ir tuo, kad LRCK 6.360 straipsnio 5 dalis numato, kad vartojimo pirkimo – pardavimo santykiuose, pirkėjas, sudaręs pirkimo sutartį ir praleidęs mokėjimo terminą, palūkanų nemoka. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti negalima, kadangi įstatymas numato, kad LRCK 6.210 straipsnio nuostata dėl 5 procentų palūkanų priteisimo gali pasinaudoti kreditorius, jei tai nebuvo sutarta sutartyje, todėl naujasis kreditorius, pasinaudodamas įstatyme numatyta teise, neįgijo daugiau nei kad turėjo pradinis kreditorius. Nagrinėjamu atveju GSM paslaugų teikimo sutartyje nenumatyta vartotojo atsakomybė mokėti palūkanas, todėl kreditorė, pasinaudodama įstatymo numatyta teise reikalauti palūkanų priteisimo už laiku neįvykdytą prievolę įstatymo nepažeidė. Be to pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendimą nepriteisti 5 procentų dydžio palūkanas už ne laiku vykdomą prievolę sumokėti skolą kvalifikavo kaip pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi tiek lingvistinis Tele 2 mobiliojo / fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties tekstas, tiek ir sutarties prasmė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis, o ne vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, todėl nepagrįstas motyvas, kad praleidus mokėjimo terminą esant pirkimo – pardavimo sutarčiai, palūkanos nemokamos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad minėtoje Tele 2 paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su skolininku, nurodyta, jog jei klientas laiku neapmoka sąskaitos, klientas Tele 2 pareikalavus, privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Tai patvirtina ir 2009-05-04 pranešimas dėl reikalavimo perleidimo, juo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti atsakovui 204,63 Eur skolą, skolos išieškojimo išlaidas 56 Eur, delspinigius – 36,83 Eur. Tačiau šioje byloje matyti, jog iš esmės kreditorė reikalauja sumokėti tik skolą ir įstatymo numatytas palūkanas, o ne delspinigius ir skolos išieškojimo išlaidas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo numatytų palūkanų priteisimas galėtų pažeisti skolininko kaip vartotojo teises nei įvertinus įstatyminį reglamentavimą, nei sutartinius šalių įsipareigojimus, o palūkanų dydis taip pat nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 73,18 Eur palūkanų ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai (LRCPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus visiškai, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė prašė priteisti 15 Eur žyminio mokesčio, taigi ieškovės ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas priteisti ieškovei 15 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė prašo priteisti 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėti už apeliacinio skundo pateikimą teismui.Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinį skundą visiškai, yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, viso sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant šitaip:

ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas SEB bankas, iš atsakovo A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 204,63 Eur skolos, 73,18 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-04-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme iš atsakovo A. P..

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo A. P..