Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant nuo 6 val. iki 22 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 6 val. iki 22 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir E. P. skirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 metams įpareigojant:

1) nuo 6 val. iki 22 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

2) neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2018 metų kovo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Latvijoje neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą– fenetilaminą, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, nesant standartinio pavyzdžio, nurodydamas pardavėjui nusipirktą psichotropinę medžiagą siųsti savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Pardavėjas šią psichotropinę medžiagą tarptautine pašto siunta išsiuntė nurodytu adresu, o pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno siuntą iš Latvijos į Lietuvos Respubliką, ten 2018 m. kovo 31 d. 11:08 val. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Taip E. P. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropinę medžiagą – fenetilaminą, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, nesant standartinio pavyzdžio.

1.2. Be to, jis neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, šiomis aplinkybėmis: 2018 metų kovo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Latvijoje, nupirkdamas ir nurodydamas pardavėjui savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresą, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – fenetilaminą, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, nesant standartinio pavyzdžio. Po to šią neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą paštu siuntėsi sau į Lietuvos Respubliką pardavėjui nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. kovo 31 d. 11:08 val. muitinio tikrinimo metu ši siunta su psichotropine medžiaga buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Taip E. P. neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropinę medžiagą – fenetilaminą, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, nesant standartinio pavyzdžio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Atsiliepime į Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.

6. Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras neginčija baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų išvadų dėl E. P. padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Prokuroro vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. P. netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį E. P. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir paskirtos bausmės

7. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 273 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio BPK 291 straipsnio reikalavimus, gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. P. kaltintas padaręs dvi nusikalstamas veikas - vieną sunkų nusikaltimą (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Taigi, jis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkias nusikalstamas veikas. Teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamąjį aktą, E. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir sutiko duoti parodymus. Po E. P. apklausos, sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo tvarkos, nuteistasis ir jo gynėjas sutiko su prokuroro siūlymu byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis). Protokoline teismo nutartimi nutarta atlikti baudžiamojoje byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis) – nekviesti liudytojo ir ištirti byloje surinktus įrodymus (t. 3, b. l. 21–22). Tokiu būdu, akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio metu teismui nekilo abejonių dėl bylos aplinkybių (nebuvo kviečiami, apklausiami asmenys ar atliekami kiti veiksmai), proceso dalyviams sutinkant, pereita prie bylos duomenų paskelbimo ir įrodymų tyrimas paskelbtas baigtu. Analizuojamų įrodymų tyrimo tvarka atitiko BPK 273 straipsnio nuostatų reikalavimus, keliamus sutrumpintam įrodymų tyrimui. Tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, matyti ir iš skundžiamo nuosprendžio turinio.

10. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, šiuo konkrečiu atveju E. P. atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nuteistajam buvo paskirta netinkama bausmė.

11. Be kita ko, nors apeliaciniame skunde nėra keliamas BK 48 straipsnio taikymo, skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs teisės taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą, taip pat nustatė ir, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinęs bausmes nuteistajam skirtas už atskiras nusikalstamas veikas bei skirdamas galutinę bausmę su įpareigojimais, pažeidė BK 63 straipsnio 8 dalies nuostatas.

12. BK 63 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad negalima skirti tokios subendrintos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas. Taigi, toks teisinis reglamentavimas suponuoja ir tai, kad, bendrinant nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimo bausmes, negalima paskirti bausmės, nepaskirtos už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo asmuo pripažintas kaltu. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. P. paskirtos ir BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos laisvės apribojimo bausmės turinys yra nuo 6 val. iki 22 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau įpareigojimas – neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pirmosios instancijos teismo paskirtas, subendrinant bausmes, E. P. nebuvo skirtas už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų. Taigi, toks įpareigojimo paskyrimas pripažintinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, prieštaraujančiu BK 63 straipsnio 8 dalies nuostatoms, dėl to nuosprendžio dalis dėl nuteistajam E. P. skirtų įpareigojimų taip pat keistina, tuo pačiu pažymint, kad toks nuosprendžio pakeitimas nuteistojo teisinės padėties neblogina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti.

E. P., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį:

1) nuo 6 val. iki 22 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

2) neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

E. P. skirtą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.