- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-28
- Bylos Nr.
- 3K-3-289/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis, Dangutė Ambrasienė, Egidijus Laužikas
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl senaties termino atnaujinimo, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo ir valstybės įmonės Registrų centro sprendimų panaikinimo, atsakovo įpareigojimo panaikinti teisinę registraciją. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja L. M.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui panaikinti buto (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą 1994 m. rugpjūčio 12 d. Z. O. M. vardu, pareikšti; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. S-2813-2021 ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. liepos 19 d. sprendimą; 3) įpareigoti atsakovą panaikinti buto (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, 1994 m. rugpjūčio 12 d. atliktą Z. O. M. vardu.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 8 d. mirė jo buvusi sutuoktinė Z. O. M. Iki mirties ji gyveno bute (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokoje įgytas turtas nepadalytas. Po buvusios sutuoktinės mirties, tvarkant turtinius reikalus, paaiškėjo, kad butas buvo perregistruotas buvusios sutuoktinės vardu, nors priklausė abiem sutuoktiniams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo VĮ Registrų centrą panaikinti buto (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą 1994 m. rugpjūčio 12 d. Z. O. M. vardu ir panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. S-2813-2021 ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. liepos 19 d. sprendimą; priteisė iš VĮ Registrų centro 236 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui ir 50,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 831 ieškovo šeimai buvo suteiktas 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į butą ieškovo vardu įregistruota 1992 m. lapkričio 26 d. Ieškovo ir Z. O. M. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. balandžio 20 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2260/93, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas. 2007 m. balandžio 18 d. išduotame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buto savininke nurodyta Z. O. M., nuosavybės teisės juridiniu pagrindu nurodytas 1993 m. balandžio 20 d. teismo sprendimas Nr. L-14-LL60; įrašas galioja nuo 1994 m. rugpjūčio 18 d. Iš Kauno miesto apylinkės teismo archyvo pažymos matyti, kad civilinė byla Nr. 2-2260/93 neišsaugota, pasibaigus saugojimo laikui.
Teismas nurodė, kad keičiant vieną nuosavybės teisinę formą (bendrosios jungtinės nuosavybės, kuri buvo įregistruota ieškovo vardu) kita (asmenine Z. O. M. nuosavybe), buvo vadovautasi ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o ištuokos bylą nagrinėjusio teisėjo nepatvirtintu teismo posėdžio protokolo išrašu. Teismas konstatavo, kad teisinė buto registracija Z. O. M. vardu buvo atlikta neteisėtai, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų registravimo instrukcijos 8.8 punkte nustatytų reikalavimų.
Teismas nurodė, kad turtu buvę sutuoktiniai naudojosi bendru sutarimu, ieškovas nebuvo visiškai nutraukęs ryšių su buvusia šeima, prižiūrėjo, tvarkė bendrai užgyventą turtą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovas gavo 2007 m. balandžio 18 d., 2007 m. gegužės 23 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu dėl neteisėtos registracijos Z. O. M. vardu panaikinimo, 2007 m. gegužės 30 d. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl santuokinio turto padalijimo. Teismas laikė, kad apie pažeistas nuosavybės teises ieškovas sužinojo praėjus beveik mėnesiui po buvusios sutuoktinės mirties, t. y. 2007 m. balandžio mėnesį, ir sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Teismas nurodė, kad turto padalijimo byloje, kuri šiuo metu yra sustabdyta, trečiasis asmuo L. M. turės teisę įrodinėti, kad butas, nors ir įgytas santuokos su ieškovu metu, buvo motinos asmeninė, bet ne bendroji su ieškovu nuosavybė, arba siekti, kad turtas būtų padalytas ne lygiomis dalimis; kad įgis teisę prašyti taikyti ieškinio senaties terminą sutuoktinių turtui padalyti, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens L. M. apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 30 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik CK 1.125 straipsniu, kuriame nustatyti ieškinio senaties terminai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių nekilnojamasis turtas tapo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise; kiekvieno jų nuosavybės teisės dalys yra lygios, t. y. kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė po ½ dalį buto (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Ieškovas nekilnojamojo turto neteko prieš savo valią. Teismo sprendimo, kuriuo Z. O. M. būtų pripažintos nuosavybės teisės į visą butą, nebuvo. Ieškovas tik 2007 m. balandžio 18 d. sužinojo, kad pažeistos jo nuosavybės teisės, todėl ieškinio senatis ieškiniui pareikšti nėra pasibaigusi. Teisinė buto registracija Z. O. M. vardu atlikta ne įsiteisėjusio teismo sprendimo, o teismo posėdžio protokolo, kuris nepatvirtintas bylą nagrinėjusio teisėjo, pagrindu; tokia nekilnojamojo turto registracija neatitiko Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Instrukcijos reikalavimų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo L. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimus. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl apeliacinio skundo motyvų teismui nepagrįstai atnaujinus ieškinio senaties terminą. Teismai nepasisakė dėl teisės normų, kurių pagrindu atmetė trečiojo asmens argumentus dėl senaties termino atnaujinimo. Teismai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” išdėstytus išaiškinimus. Teismai nepasisakė dėl Santuokos ir šeimos kodekso normų taikymo. SŠK 23 straipsnio 3 dalyje nenustatyta prievolės, nutraukiant santuoką, išspręsti ir santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Santuokoje įgytą turtą sutuoktiniai galėjo pasidalyti per trejus metus nuo santuokos nutraukimo teismo keliu arba gera valia, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju. Po santuokos nutraukimo Z. O. M. kooperatyvui pateikė prašymą ją priimti į kooperatyvo narius, nes santuokoje įgytą turtą sutuoktiniai pasidalijo gera valia. Butas Z. O. M. vardu buvo įregistruotas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo išduotos pažymos, kuri pagal Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Instrukcijos 8.11 punktą yra nuosavybės teisę įrodantis dokumentas, pagrindu. Teismas neteisingai aiškino Instrukcijos 8.8 punktą.
2. Ginčo butas Z. O. M vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1994 m. rugpjūčio 12 d. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Ieškinio senaties terminas Z. O. M. nuosavybės teisei į ginčo butą ginčyti yra suėjęs.
Teismai nepasisakė dėl argumento, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš santuokos nutraukimo bylos protokolo matyti, kad buvo konstatuota, jog ieškovas persikėlė gyventi į kitą šeimą, nebetvarkė bendro ūkio su Z. O. M. Akivaizdu, kad ieškovas žinojo santuokos nutraukimo pasekmes, jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalijimo terminus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po santuokos nutraukimo ieškovui liko žemės sklypas su namu sodininkų bendrijoje, kurį jis pardavė 1998 m.; garažas, automobilis; kad ieškovas santuokos nutraukimo metu žinojo apie visą turimą santuokoje įgytą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2007).
3. Teismas nepasisakė, kodėl atmetė nekilnojamojo turto registravimo pagrindą – GNSK pažymą. Teismas be motyvų atmetė kaip įrodymą santuokos nutraukimo bylos protokolą. Šis teismo posėdžio protokolo nuorašas yra patvirtintas teismo antspaudu ir posėdžių sekretorės parašu. Teismai neteisingai vertino šį dokumentą.
4. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnį Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši. Ieškovas galėjo ir privalėjo išsiaiškinti buto teisinę padėtį.
5. Teismai nepasisakė, kokiais argumentais remiantis panaikintas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimas ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. liepos 19 d. sprendimas, nenurodytos teisės normos, kurių pagrindu panaikinti šie sprendimai.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti ieškovui 1500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodyti šie teisiniai argumentai:
Teismai ne atnaujino ieškinio senatį, o nustatė, kad ieškinio senatis nėra praleista. Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 10 straipsnį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. 1964 m. Civilinio kodekso 86 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atitinkama teisės norma įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 7.1, 7.3 punktai; nutarimu patvirtintos apžvalgos 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2000; 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2001; 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008). Teismai nustatė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo po buvusios sutuoktinės mirties praėjus maždaug mėnesiui, t. y. galiojant 2000 m. CK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, jeigu ieškinio senatis prasidėjo įsigaliojus 2000 m. CK, taikomi 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal CK 3.129 straipsnį reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senaties terminas netaikomas visiškai. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008).
2. Kasatorė rėmėsi Nekilnojamojo turto įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi. Tačiau, taikant ieškinio senaties terminą, būtina nustatyti, kada asmuo faktiškai suvokė, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Vien viešo registro duomenų buvimas nėra pagrindas teigti, jog asmuo žinojo apie savo teisių ir interesų pažeidimą. Būtų neprotinga teigti, jog asmuo, neturėdamas pagrindo manyti, kad jo teisės yra pažeistos, privalo nuolat sekti viešo registro duomenis, tikrinti, ar jo turtas nėra įregistruotas kito asmens vardu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
3. Teismai pagrįstai 1993 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio protokolo nuorašo civilinėje byloje Nr. L-14-LL60 nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio, kad sutuoktiniai turtą pasidalijo gražiuoju, ir kurio pagrindu galėjo būti atliekama ginčo buto teisinė registracija Z. O. M. vardu.
Šalies argumentai
Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Instrukcijos 8.11 punktą. Tačiau teisinės registracijos dokumentuose kaip Z. O. M. nuosavybės teisės į ginčo butą įregistravimo pagrindas nėra nurodytas kooperatyvo pažymėjimas. Be to, registruojant nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, kooperatyvų pažymėjimai teisinės registracijos pagrindu galėjo būti tik atliekant pirminę teisinę registraciją, t. y. nekilnojamojo turto objektą įregistruojant kaip jo statytojo nuosavybę. Vykstant tolesnei civilinei apyvartai, nekilnojamojo turto teisinė registracija negali būti atliekama kooperatyvų pažymėjimų pagrindu, nes nekilnojamojo turto sandoriai atliekami ne žodine ar paprasta rašytine, bet notarine forma (1964 m. CK 255 straipsnis, 279 straipsnio 2 dalis, 282 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl ieškinio senaties termino
Tiek kasatorė, tiek trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., R. Š., T. S. ir kt. v. G. P. R., J. B., R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Z. v. G. M., L. M., VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K–7–372/2005; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. viešoji įstaiga Respublikinė Kauno psichiatrinė ligoninė, viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-200/2006; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., AB „Lietuvos draudimas“, notarė G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; ir kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertino aplinkybes, turinčias reikšmę ieškinio senaties termino pradžios nustatymui. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vadovaudamasi šia įstatymo norma, teisėjų kolegija patikrino senaties termino taikymą teisės aspektu ir konstatuoja, kad teismai įstatymų normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, taikė tinkamai. Pagal kasacinio skundo argumentus, kasacinis teismas negali paneigti šių teismų išvadų, nes būtų kitaip įvertinti nustatyti faktai bei pateiktas kitoks jų vertinimas. Kasaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas keisti ar papildyti suformuotą teismų praktiką ieškinio senaties termino taikymo klausimais.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorė nurodo, kad teismai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ išdėstytus išaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje reglamentuojami ieškinio senaties terminų taikymo klausimai. Dėl jų pasisakyta ankstesniame skyriuje. Kasatoriaus nurodytas Senato nutarimas yra metodinė medžiaga. Teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama per kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis. Taigi yra nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad neatsižvelgimas į kasatorės nurodytus Senato nutarimo išaiškinimus yra pagrindas pripažinti, jog teismai netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 1994 metais buto teisinės registracijos atlikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Šios instrukcijos 10 punkte nustatyta, kad, registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai pateikia inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Instrukcijos 8 punkte išvardyti pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į pastatus, statinius ir butus. Tokie dokumentai yra ir įsiteisėję teismo ar valstybinio arbitražo sprendimai bei nutartys (Instrukcijos 8. 8 punktas). Instrukcijos 8.11 punktas įvardijo nuosavybės teises pagrindžiančiais dokumentais ir kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimus. Nors apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo išduotos pažymos, tačiau dėl jos teisinės reikšmės pasisakė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodyta, jog kartu su teismo posėdžio protokolu buvo pateikta ir GNSK 1994 m. liepos 11 d. pažyma Nr. 093-001, kurioje nurodyta, kad Z. O. M. yra šio kooperatyvo narė ir jai priklausė butas Nr. 10. Tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. balandžio 18 d. išduotame išraše nurodyta, kad įregistravimo pagrindas yra teismo sprendimas. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo pakeistas buto savininkas, todėl, kad registro duomenyse nebuvo pagrindo jį pakeisti.
Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl buto teisinės registracijos panaikinimo. Pagal pareikštą reikalavimą šiuo atveju negali būti sprendžiami buto teisinio režimo klausimai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad yra nagrinėjama kita byla – dėl turto padalijimo. Šis teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo L. M. turės teisę įrodinėti buto teisinio režimo ir ieškinio senaties taikymo klausimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose motyvai, kuriais vienaip ar kitaip vertinami buto nuosavybės klausimai (bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė), ieškovo dalyvavimas išlaikant ir valdant jį bei kiti klausimai yra vertintini kaip turintys teisinę reikšmę šioje byloje, t. y. nagrinėjamoje dėl registre atlikto įrašo panaikinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje yra advokato surašytas ir pasirašytas ieškovo atsiliepimas į trečiojo asmens kasacinį skundą. 2009 m. gegužės 13 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad advokatė L. U. priėmė 1500 Lt už dokumento surašymą.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Advokatui sumokėta pinigų suma neviršija nustatyto maksimumo, todėl ieškovės prašoma suma iš trečiojo asmens priteistina.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Dėl trečiojo asmens inicijuoto kasacinio proceso kasacinis teismas patyrė 46,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Nepatenkinus kasacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens (kasatorės) į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. M., (duomenys neskelbtini), 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt ieškovui D. M., (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš L. M., (duomenys neskelbtini), 46,75 (keturiasdešimt šešis litus 75 ct) į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.