- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2-605-810/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00411-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- R. C., A. C., N. R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. R. P., R. C., A. C., A. C. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai N. R. P., R. C., A. C., A. C. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė pastatus: gyvenamąjį namą 70,69 kv. m. ploto, ūkinį pastatą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) iki J. C. mirties (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdama faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. R. P., R. C., A. C. ir A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. C. mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdami faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą. Patikslintą pareiškimą grindžia tuo, kad pareiškėjų tėvai (tėvas J. C. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. C. – (duomenys neskelbtini) santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame abu kartu, taip pat ir pareiškėjai, iki sudarė savo šeimas, ir gyveno. Mirus motinai A. C. sužinojo, kad šis namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jis neegzistuoja dokumentuose, iš kurių matytųsi, kad tai pareiškėjų tėvų gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Pareiškėjų tėvui J. C. Kaišiadorių miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas savo sprendimu 1968 m. rugsėjo 2 d. išskyrė 600 m² žemės sklypą gyvenamojo namo statybai ir įpareigojo sudaryti užstatymo teisės sutartį ir patvirtinti pas notarą iki 1968-12-11. 1968-11-11 J. C. pasirašė minėtą sutartį ir įsipareigojo pradėti per vienerius metus namo statytą ir per 3 metus užbaigti ir priduoti. Visi pastatai yra inventorizuoti, sudaryta namų valdos techninės apskaitos byla, įregistruoti pakeitimai 1979-02-03, 1985-01-17, tačiau dėl kokių priežasčių nėra nekilnojamojo turto registre duomenų apie nuosavybę, nežino. Motina A. C. 1992-09-02 yra sumokėjusi valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Abu pareiškėjų tėvai, gyvendami santuokoje, pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ir valdė juos kaip savo, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Mirus J. C. (duomenys neskelbtini), motina A. C. priėmė palikimą po vyro mirties, pradėdama faktiškai valdyti jo dalį per įstatymo nustatytą terminą. Po motinos A. C. mirties visą likusį turtą, t.y. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais paveldėjo visi pareiškėjai, kurie tvarko ir prižiūri namą bei aplinką. Kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo nuosavybę ir palikimo priėmimą, o kitų būdų gauti šiuos dokumentus nėra, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kurie reikalingi nustatyti dėl turto, likusio po pareiškėjų tėvų mirties, paveldėjimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. C. paaiškino, kad atsisako reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdama faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą, kadangi po patikslinto pareiškimo pateikimo teismui, atsirado dokumentai, įrodantys, kad motina priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Kitus patikslinto pareiškimo reikalavimus palaiko, prašo patikslintą pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. C. paaiškino, kad atsisako reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), kitus patikslinto pareiškimo reikalavimus palaiko, prašo patikslintą pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. C. paaiškino, kad atsisako reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), kitus patikslinto pareiškimo reikalavimus palaiko, prašo patikslintą pareiškimą tenkinti.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja N. R. P. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėją atstovauja adv. Laimutė Leonavičienė.
Teismo posėdžio metu N. R. P. ir R. C. atstovė adv. Laimutė Leonavičienė nurodė, kad atsisako reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti, kitus patikslinto pareiškimo reikalavimus palaiko, prašo patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog įrodžius, kad yra visos sąlygos nustatyti, kad A. C. ir J. C. nuosavybės teise valdė pastatus ir įrodžius faktinį valdymą, neprieštaraus, jog pareiškėjams būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai.
Civilinė byla dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdama faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą nutrauktina, kitoje dalyje patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjai savo reikalavimo dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdama faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą atsisakė, kadangi po patikslinto pareiškimo pateikimo teismui dienos atsirado dokumentai, įrodantys, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdama faktiškai valdyti. Šis pareiškėjų patikslinto pareiškimo dalies atsisakymas, kaip neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 1-2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė pastatus: gyvenamąjį namą 70,69 kv. m. ploto, ūkinį pastatą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) iki J. C. mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010).
CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Antai, kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
Pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p. teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Pateikti į bylą giminystės ryšį liudijantys įrodymai (b.l. 25,26,27,28,29,30) tvirtina, kad pareiškėjai N. R. P., R. C., A. C., A. C. yra A. C. ir J. C. vaikai, tai yra jų įpėdiniai pagal įstatymą, todėl juridinio fakto nustatymas, jei jis įrodytas, pareiškėjams sukels teisines pasekmes ir yra galimas (CPK 444 str. 1 d.).
Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas, o kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi juridinis faktas nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su, šiuo atveju, bylos dalyku, egzistuoja (CPK 179 str 1 d.).
LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinti dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25. Šio nutarimo 3.2. punkte nustatyta, kad įsigyti seni statiniai, jeigu jie įsigyti laikotarpyje nuo 1949-04-14 iki 1991-07-25 Registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įsigyta nuosavybės teisė, ir pažymą apie šios sutarties įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Nutarimo 8 p. nustatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš išvardytų šio sąrašo 3.2 punkte dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo (2010-05-12 nutarimo Nr. 526 redakcija).
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad namas, kuriame jie gimė ir užaugo, namų valdos techninės apskaitos byloje buvo registruotas jų tėvo vardu, šis pastatas yra inventorizuotas, tačiau nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie nuosavybę, taip pat dokumentų apie individualios statybos objektų priėmimo aktus, tėvas ir motina mirė ir pareiškėjai nebegali gauti šių dokumentų.
Pareiškėjai paaiškino, kad tėvai gyvenamąją namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini)., pasistatė Kaišiadorių miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui išskyrus žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Šias aplinkybes tvirtina 1968 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo išrašas Dėl sklypo išskyrimo gyvenamojo namo statybai pil. C. J., M., iš kurio matyti, kad Kaišiadorių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendė išskirti 600 m² žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, įpareigoti J. C. sudaryti užstatymo teisės sutartį ir patvirtinti pas notarą iki 1968 m. gruodžio 11 d. (b.l. 15). Už šį 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), A. C. 1992 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo 25,65 Lt vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2012-11-22 pažyma) (b.l. 18). Užstatymo teisės sutartis, pagal kurią statytojas J. C. buvo įpareigotas pradėti statybą per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos ir vykdyti statybos darbus taip, kad iki 1971 m. lapkričio 11 d. statyba būtų baigta, notaro buvo patvirtinta 1968 m. lapkričio 11 d. (b.l. 12-14). Iš teismui pateiktos Kaišiadorių rajono architekto 1968 m. leidimų išdavimo individualiai statybai registracijos knygos įrašo kopijos matyti, kad J. C. 1968 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas leidimas gyvenamo namo ir ūkio pastato statybai (b.l. 10). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo išduota pažyma (b.l. 9) tvirtina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-17 duomenimis, statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, 1985-01-17 atlikti gyvenamojo namo, ūkio pastatų 2I1 p ir 3G1p bei kiemo statinių kadastriniai matavimai; statiniams suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), taigi juridiškai savininko pastatai neturi. Pagal 1964-07-07 redakcijos CK, 1969 metais buvo skiriamos valstybinės, kolūkinės kooperatinės, profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų bei asmeninės nuosavybės formos. Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 633 nurodoma, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), statiniai priklauso asmeninės nuosavybės fondui, savininkas J. C.. Kitų savininkų nei vienuose dokumentuose užfiksuota nėra, taigi pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybės objektu. Pastatų inventorizacija atlikta 1973-06-27 metais. Inventorizuotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) 1968 m. statybos ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) 1875 m. statybos (b.l. 95, 96, 99). Namų knyga dėl įrašymo piliečių, gyvenančių name (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad 1974-03-22 į namų knygą buvo įrašyti J. C., A. C., A. C., A. C.. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai -J. C. ir A. C. kaimynai B. B. bei V. J. G. patvirtino, jog žino, kad J. C. ir A. C. pasistatė gyvenamąjį namą su ūkinius pastatu (duomenys neskelbtini), kur apie 1973-1974 metus kartu su šeima persikėlė gyventi. Taigi šių įrodymų visuma tvirtina, kad pareiškėjų šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini) savininkų teisėmis ir pareiškėjų tėvai pastatus valdė kaip savininkai. Tai tvirtina ir Gyventojo registro tarnybos išduotos pažymos apie asmens duomenis, iš kurių matyti, A. C. ir J. C. nuo 1975-05-22 gyvenamąją vietą deklaravo būtent šiuo adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra įstatyme numatytų kliūčių pareiškėjų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui, jog J. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė pastatus: gyvenamąjį namą 70,69 kv. m. ploto, ūkinį pastatą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), nustatyti.
Teismas šioje byloje įrodymų pakankamumo klausimą sprendžia vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, kuris leidžia teismui pagrįstai daryti tokią išvadą, kadangi pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
Šalies argumentai
Pareiškėjai taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. R. P., R. C., A. C. ir A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. C. mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdami faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą.
Pareiškėjų R. C., A. C., A. C., jų atstovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina A. C. (b.l. 24), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad A. C. būtų sudariusi testamentą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 str. 2 d.). Iš bylos rašytinės bylos medžiagos matyti, kad po A. C. mirties įstatyminiais įpėdiniais liko jos vaikai: pareiškėjai R. C., A. C., A. C., N. R. P. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., b.l. 26, 27, 28, 29, 30). Pareiškėjų tėvas, A. C. sutuoktinis, J. C. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Įstatyminiai įpėdiniai po A. C. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po A. C. mirties likusio jos turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš nurodytų įstatyminių įpėdinių neįformino. Pateiktame teismui patikslintame pareiškime ir duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėjai R. C., A. C., A. C. nurodė, kad jie motinos palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą – gyvenamąją namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini)- valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – naudojimusi visais motinos daiktais, likusio ūkio prižiūrėjimu, pastatų remontavimu, daržų sodinimų, pievų šienavimu, taip pat mokėjimu mokesčių už nekilnojamąjį turtą. Įvertinus byloje pareiškėjų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai N. R. P., R. C., A. C. ir A. C. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos A. C. palikimą, t.y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo motinos palikimu, ir kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). CK 5.50 str. 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai N. R. P., R. C., A. C. ir A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos A. C. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjams atsisakius reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukus, pareiškėjams grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto reiškiant minėtą reikalavimą (CPK 87 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-267, 268-270, 444 straipsniais, teismas
n u s prendžia:
priimti pareiškėjų N. R. P., R. C., A. C. ir A. C. atsisakymą nuo patikslinto pareiškimo dalies nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. C. mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdama faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė pastatus: gyvenamąjį namą 70,69 kv. m. ploto, ūkinį pastatą ir garažą, esančius(duomenys neskelbtini) iki J. C. mirties (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), šį palikimą pradėdami faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
Grąžinti pareiškėjams N. R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto 2013-03-22 R. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) įmokos mokėjimo kvitu per kredito įstaigą Swedbank AB.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.