Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-1204/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-05
Bylos Nr.
1-84-1204/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19122-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Kaltinamasis
H. I.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-1204/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19122-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 5 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei (dalyvaujant nuotolinio ryšio priemonėmis),kaltinamajam H. I. ir jo gynėjui Mindaugui Jonaičiui,

nukentėjusios nepilnametės atstovui pagal įstatymą R. L. ir atstovei pagal pavedimą advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 4 mėn., įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio;

2) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 4 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 70 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.

3) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu H. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartį. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis H. I. 2023 m. gegužės 24 d., apie 10.55 val., ant gatvės, prie (duomenys neskelbtini), tyčia, pribėgo prie nukentėjusiosios nepilnametės V. L. ir iš nugaros pusės apkabinęs dešine ranka jai už kaklo ją smaugė, ir taip nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką 2023 m. gegužės 26 d., apie 15.00 val., tyčia prie (duomenys neskelbtini) tilto, esančio (duomenys neskelbtini), vieną kartą kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai nepilnametei V. L. į kairės pusės skruostą bei ant galvos užpylė sidrą, dėl ko jai graužė akis, taip nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimą kairiame skruoste.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. I. parodė, kad apie pirmą įvykį, tikslios datos neprisimena, jis ėjo su J., A. G., M. G.. Buvo išgėrę nemažai alkoholio. Jis pamatė V., priėjo, apsikabino, jie pasibučiavo į lūpas. J. su A. G. nuėjo toliau, o jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę nupirkti daugiau alkoholio. Grįžus iš parduotuvės G. dar kalbėjosi su V., o jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini). G. atėjo po 10-15 minučių. Jie su V. draugavo, susitikdavo kiekvieną dieną, ji ateidavo prie jo kompanijos. Bendravo apie 4-5 mėnesius. Atsakydamas į klausimus, jis nurodė nežinantis kodėl V., kai jis ją apsikabino, pagalvojo, kad ją smaugė, gal jai padarė kažkas įtaką, kad ji taip galvotų. Jis jos nesmaugė. M. G. jį atitraukė, kad jis paimtų 5 eurus ir eitų nupirkti alaus. Matė, kad ant V. kaklo buvo žymės, nes gal jis per smarkiai apsikabino. Jis ją paglostė, atsiprašė. Dėl antro įvykio, jis įvyko einant nuo stadiono, žaliojoje atkarpoje. Jis buvo ant diskogolfo pakylos, turėjo nusipirkęs 0,5 l degtinės butelį ir sidro. Jie su V. buvo susitarę susitikti, ji ėjo namo, o jis laukė draugų. Ji liepė jam nustoti gerti, nes jie išsiskirs, nebesutars. Jis liepė jai jo atsiprašyti, bet jį ant jo supylė pusę butelio sidro. Tada jis supylė sidrą ant jos. Ji pradėjo jį tempti už plaukų ir jis, nežino kaire ar dešine ranka, ją nustūmė, kad ji nepeštų plaukų. Ji negriuvo, nesusižalojo, gal jis pataikė jai, jis to nežino, nematė, nes žiūrėjo į žemę. Po viso to jis kontakto su ja neieškojo, neskambino. Jei kažkoks draugas buvo, per kurį jis skambino, tai norėtų įtraukti jį į teismo posėdį. Iš esmės pripažįsta, kad galėjo suduoti, bet ne iš kumščio. Po visko V. pradėjo verkti, pasakė, kad jai neberašytų ir išėjo namo. Nežinojo, kad V. gulėjo ligoninėje. Dėl civilinių ieškinių nesutinka, nes nori įrodymų. Sutiktų atlyginti 200-300 Eur, už neturtinę žalą V. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, viskas dėl neatsargumo. Po pirmo epizodo, jie su V. vėl vakare susirašinėjo.

Teismo nustatytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis H. I. parodė, kad V. nesmaugė. V. sudavė tik norėdamas atitraukti jos ranką nuo savo plaukų, kuriuos ji laikė. Ji ėjo pro (duomenys neskelbtini) mokyklą. Buvo parašęs V., kad ji išeitų į lauką. V. išėjo į lauką ant gatvės. Jis apkabino V. ir su ja pasibučiavo. Kalbėjosi. Pabuvo truputį. Po to, atsisveikinant, jis ją apsikabino iš nugaros pusės už kaklo ir ilgiau palaikė ranką uždėjęs ant kaklo. V. nesmaugė. Dėl ko V. taip apsikabino, pasakyti negali. V. L. neverkė, nesakė, kad jis ją paleistų, nešaukė, kad jai skauda. V. nuėjo į mokyklą, o jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Išsiskyrė taikiai. Po to, tą patį vakarą buvo susitikę lauke. Jeigu jis būtų nuskriaudęs V., tai mano, kad ji nebūtų su juo ėjusi į lauką ir susitikusi. Dėl ko ji kaltina, kad jis taip padarė, pasakyti negali. Tuo metu, kai susitiko su V. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, ėjo kartu su E., pavardės nežino, kur gyvena nežino, 20 - 23 metų amžiaus, šviesių plaukų. Tas E. yra iš Šiaulių miesto ir jis buvo tuo metu atvažiavęs. Tas E. ėjo ir nuėjo, neatsisuko eidamas ir nestovėjo, nežiūrėjo, ką jis darė su V.. E. nuėjo link (duomenys neskelbtini). Jis po to, taip pat, nuėjo link E., link (duomenys neskelbtini). E. nematė kaip jis apsikabino V.. Daugiau nieko aplinkui, kai jis susitiko V., nebuvo. V. atėjo viena. Gali būti, kad tai vyko 2023 m. gegužės 23 d., apie 11 val., tačiau kiek tiksliai buvo tuo metu valandų, tikrai nepasakys. Daugiau apie tą smaugimą nieko pasakyti negali. Kitą dieną su V. susitarė susitikti lauke ir susitiko. Tai galėjo būti 2023 m. gegužės 26 d., apie 15.00 val. Susitikę buvo dviese. Jis turėjo degtinės ir sidro. Gėrė degtinę ir sidrą. V. taip pat atsigėrė. Ką ji atsigėrė – nežino, nes pati kažką turėjo kuprinėje. Jo turėto sidro ir degtinės negėrė ir jis V. nedavė. Buvo dviese. Buvo prie (duomenys neskelbtini) tilto, kuris gali būti, kad yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Tas tiltas yra einant nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos ir juo einant galima nueiti link stadiono. Bebūnat V. jį paėmė už plaukų ir pradėjo sakyti, kad jis nebegertų. Jis tada V. pasakė, kad paleistų jo plaukus. Jis, norėdamas, kad V. paleistų jo plaukus, su savo ranka nustūmė V. ranką ir stumdamas V. ranką galėjo suduoti V. į kairės pusės skruostą. Tai padarė netyčia, ne specialiai, o norėdamas, kad V. paleistų jo plaukus. Jis sėdėjo, o V. stovėdama paėmė jam už plaukų. Kai V. jam paėmė už plaukų, jis atsistojo ir nustūmė V. ranką. V. nenugriuvo, atsisėdo šalia jo. Su delnu suduodamas V. į kairės pusės skruostą gal ir galėjo jai sukelti fizinį skausmą. V. nesakė, kad jai skaudėjo, neverkė, nerėkė. V. paėmė „skarbonkę“ sidro ir jį apipylė tuo sidru. Jis tada taip pat ja apšlakstė sidru. V. pasakė, kad jis nustotų gerti ir būtų su ja arba ji išeina. Jis pasiliko toje vietoje kur ir buvo, o V. išėjo. Jie buvo dviese ir daugiau tuo kartu su jais jokių pašalinių asmenų nebuvo. Pabuvusi V., kaip jau sakė, išėjo. Išeidama parodė „faką“. Po to, prie jo atėjo du pažįstami A. ir T.. V., eidama į namus, su jais prasilenkė. Prieš tai V. jam sakė, kad jai parašė kažkuris iš tų vaikinų. Kas parašė T. ar A., V. nesakė, tik pasakė, kad parašė, paklausiant kur jis yra. V. pasakė, kad parašytų kur yra ir mano, kad V. parašė tam vaikinui, kuris jai parašė. Todėl jie ir atėjo į tą vietą, kur jis buvo. Jis negali pasakyti to A. ir T. pavardžių, nes jų nežino. Numerių neturi, kur jie gyvena nežino. Kiek žino jie yra iš (duomenys neskelbtini) miesto. Jie yra jo ūgio, sudėjimo. T. šviesesnių plaukų, o A. tamsesnių plaukų. Daugiau jų apibūdinti negali. Jų nebuvo, kai jis V. sudavė ranka į skruostą ir jie tikrai nieko nematė, nes jie atėjo, kai V. buvo nuėjusi nuo jo ir ėjo į namus, o jie ėjo link jo. V. linkusi išsigalvoti ir meluoti, kaip pavyzdžiui ji yra sakiusi, kad jai už mėnesio 18, tai jeigu taip nėra, tai ji meluoja. Dėl ko ji taip daro, negali pasakyti. Po to įvykusio įvykio jis su V. buvo susitikęs pirmadienį. Susitikę bendravo. V. nesakė, kad ji pasiskundė ir dėl to jos tėvai parašė pareiškimą. Jie nedraugauja, bet elgiasi kaip pora. V. rašė, kad serga, aukšta temperatūra. Apie tai, kad ji ligoninėje yra nerašė ir nesakė. Kai V. laikė jam už plaukų paėmusi su ranka, jam skaudėjo, tačiau jis jokio pareiškimo nežada rašyti. Jam paaiškinta pareiškimo parašymo tvarka. Jis V. jokių nusiskundimų neturi, o jeigu turės, tai tada pats asmeniškai ir kreipsis į policiją. Pripažįsta iš dalies dėl to, kad jis nustumdamas V. ranką galėjo suduoti, tačiau tai nebuvo specialiai suduota. Pripažįsta, kad jai galėjo sukelti fizinį skausmą, stumdamas V. ranką ir suduodamas V. į kairės pusės skruostą. Dėl to, ką padarė, gailisi. (2 t., b. l. 62-66). Įtariamasis H. I. papildomai parodė, kad atsisako kažką pasakoti ir komentuoti savo kaltę. Kalbės teisme (2 t., b. l. 74-76).

Nukentėjusioji V. L., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jai 16 metų. Ji pažįsta H. I.. Jų nesieja giminystės ryšiai. Nepamena datų, bet buvo praeito mėnesio antradienį ar trečiadienį. Ji buvo mokykloje (mokosi (duomenys neskelbtini)) ir su klasioke išėjo pasivaikščioti. Staiga prie mokyklos atsirado H. I.. Jis buvo su pažįstamais. Jie pasakė, kad gražiai pakalbam ir viskas išsispręs. Ji buvo H. I. pasakiusi, kad nebenori su juo bendrauti, kai pamatė, kaip jis elgiasi. Jie buvo draugai, bet norėjo būti mergina ir vaikinas. Draugai žinojo, kad ji nebenori su juo bendrauti. Jis pribėgo ir su atbula dešine ranka griebė už kaklo ir su alkūne smaugė. Spaudimas buvo vidutinio stiprumo, laikė 10-15 sekundžių. Jai labai skaudėjo kaklą, buvo raudona. Draugė išėjo, o jo draugas, jos pažįstamas M. G., ją apgynė, sakė: „nelįsk prie jos“. Prieš smaugimą H. I. jai nieko nesakė, o smaugdamas sakė: „va, čia ir pasibaigs, užmušiu“. H. atsistojo prieš ją, per vidurį – M., kad netrenktų, nes buvo pakėlęs kumštį, paklausė: „ar bijai?“. Jai buvo šokas, panika, nes H. už ją vyresnis, dvigubai stipresnis, galvojo, kad kažką blogo padarys. Kadangi H. yra visiškai nekontroliuojamas, nevaldomas, žinojo, kad gali būti taip, kaip jis sako. Jis buvo išgėręs, nes smirdėjo alkoholiu. Nebuvo visiškai girtas, nesimatė, bet alkoholis jautėsi. M. pasakė: „eik čia“. H. atsisuko ir pasakė: „mes dar susitiksime, aš tave užmušiu“. Ji neatmetė to, kad gali būti iš tikrųjų. Ji papasakojo kuratorei A. G., paklausė, ar buvo kameros. Viskas vyko prie pagrindinio mokyklos įėjimo, ant gatvės. Bijojo, kad važiuos mašina, nes jie stovėjo ant kelio važiuojamosios dalies. Kuratorė sakė, kad pasižiūrės, ar kameros siekia tą vietą, sakė, kad tiksliai nežino ir pasižiūrės. Ta vieta – pagrindinė gatvė prie mokyklos įėjimo, yra šaligatvis, buvo gatvės dešinėje pusėje, arčiau mokyklos. Kuratorė sakė, kad buvo raudona (rodo į kaklą). Raudonumas išsilaikė gal 15 minučių. H. yra nevaldomas, turėjęs reikalų su policija, dažniausiai dėl muštynių, bet, kai jie bendravo, viena mergaitė sakė, kad jis yra jai grasinęs. Ji suprato, kad gali būti blogai. Tuo momentu ji tikėjo, kad H. gali kažką jai padaryti. Ankščiau H. prieš ją nesmurtavo, negrasino. Buvo H., J., jos vyras ir M. G.. J. H. pažįstama, vyresnė, jai gal 30 metų. Smaugimo metu jie buvo visi ir galėjo matyti tą smaugimą. Jie tiesiog stovėjo. Dėl kito epizodo – buvo gegužės mėnesio penktadienis, ta pati savaitė (po trijų - keturių dienų). Ji ėjo namo po renginio ir prie tilto H. buvo su dviem draugais. Ji ėjo viena. H. pamatė ją ir pradėjo eiti link jos. Buvo išgėręs, laikė sidro skardinę. Priėjęs pasakė: „kodėl nenori bendrauti?“. Ji pasakė, kad nenori. Jis sakė: „aš užmušiu“, buvo agresyvus. Tuomet trenkė jai į veidą kairės rankos delnu, į kairės pusės žandikaulį. Jai nukrito akiniai. H. pasakė: „pasibaigs tavo mandrumai“. Smūgis buvo vienas. Jai skaudėjo. Akiniai liko sveiki. H. galbūt norėjo jai atkeršyti, kad ji nenori su juo bendrauti. Draugai buvo šalia, juokėsi. Ji pasakė: „kas yra, aš nenoriu su tavimi bendrauti“. H. kažką dar sakė. Ji paklausė: „kas?“. Jis priėjo prie jos ir visą skardinės skystį užpylė jai ant galvos ir pasakė: „va kas“. Jai buvo šokas, jautėsi blogai. Ji pagalvojo, kad H. ją gali nuskandinti. Kitų fizinių veiksmų nebuvo. Jie išsiskyrė. Jai buvo didelis stresas, apsiverkė. Jai griaužė akis ir skaudėjo galvą. Parėjusi papasakojo tėvams ir su jais nuvyko į policiją. Nuvažiavus į Šiaulių Vaiko ir moters kliniką, jai pasidarė bloga, vėmė. Nustatė smegenų sukrėtimą. Po įvykio H. su ja susisiekti nebandė. Per „Facebook“ skambino kažkoks R., bet kalbėjo kitas – E., H. draugas. Ji gulėjo ligoninėje, bijojo atsiliepti. Paklausė: „kas esi?“. R. parašė „atsiliepk ir sužinosi“. Jis skambino su kamera. Kalbėjo E.. Sakė: „gal nori atvaryti išgerti?“. Girdėjo šalia H. balsą. Su H. po įvykio nebendravo. Antro epizodo metu jai buvo apgadinti rūbai alkoholiu. Marškinėliai yra policijoje. Rūbų žalos nevertina, jie išsiplaus. Ligoninėje vartojo antibiotikus, statė lašines. Jaunuolius iš matymo žino, bet nežino vardų. Po smūgio į veidą žymių neliko, ji nenugriuvo. Nėra didelės baimės H., bet yra baimė, kad gali kažką padaryti. Pirmą kartą ėjo su klasioke Ž. G. (1 t., b. l. 129–131);

Liudytoja A. G.-Š. teisiamojo posėdžio metu (dalyvaujant nuotolinio ryšio priemonėmis) nurodė, kad dirba gimnazijoje. Panašiu metu, prieš metus, V. L. atėjo pas ją, labai susijaudinusi ir paprašė peržiūrėti gimnazijos kameras, nes ją užpuolė H. I. iš nugaros ir spaudė. Ji pastebėjo pas ją krūtinės srity paraudimą. Liepė eiti į pamokas, o pati nuėjo pažiūrėti ar ką galima pamatyti per kameras. Per kameras nieko nepavyko įžiūrėti. Žinojo, kad H. I. V. L. persekioja telefonu, terorizuoja. A. S. jai skambino ir sakė, kad H. I. buvo dar kartą užpuolęs V. L., einančią iš mokyklos ir dėl to buvo parašytas pareiškimas policijai. Kokie buvo V. L. ir H. I. santykiai, ji tikslai nežino;

Liudytoja A. G.-Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jai yra pavesta kuruoti antrokus. V. L. yra antros B klasės mokinė. V. L. yra bendraujanti, turi draugų mokykloje. Daugiau bendrauja su Ž. G.. V. L. atvirauja tik su tais asmenimis, kuriais ji labiausiai pasitiki. Bendraujant su V. L., ji buvo prasitarusi, kad turi vyresnių draugų. Kas tie vyresni draugai, kokio jie amžiaus, V. nėra sakiusi. Gal ir yra minėjusi tų draugų vardus, bet nepamena, nes turi ne vieną kuruojamą vaiką. V. buvo prasitarusi, kad su H. I. bendravo, bet nori tuos santykius nutraukti, nes H. I. ją persekioja, rašinėja ir nori su ja susitikti. H. I. ji užblokuoja susirašinėjimo programose, tačiau, pasak V., jis ją susiranda ir nepalieka ramybėje. Kaip suprato, ir V. įmotė A. S. bei jos tėtis nebuvo patenkinti, kad ji bendrauja ir draugauja su H. I.. Kas susiję su įvykusiu įvykiu prie gimnazijos, gali pasakyti, kad 2023 metais, gegužės mėnesio pabaigoje, galėjo būti nuo 22 iki 26 dienos, būnant mokykloje, po ilgosios pertraukos, apie 11.00 val., atėjo V. L.. Ji buvo labai susijaudinusi, giliai kvėpavo, lyg jai truktų oro, neišsiverkusi, tvarkingais rūbais. V. L. pasakė, kad jai peršti, degina ar skauda (tiksliai neįvardijo) ir parodė ranka sau prie kaklo. Ta vieta buvo atvira, neuždengta rūbais. Matė, kad V. toje vietoje yra vos vos paraudę. Tai buvo labai nedidelis, nežymus paraudimas. Nebuvo pagrindo dėl to kviesti medikus. Toje vietoje ir matomose kūno vietose nematė jokių įdrėskimų, nubrozdinimų, iš niekur nekraujavo. V. pasakojo, kad per ilgąja pertrauką, kuri prasideda 10.35 val., ir baigiasi 11.05 val., buvo išėjusi į lauką su klasioke Ž. G. ir susitiko Ž. brolį M. G.. Dėl ko jos ten ėjo, ji nežino. V. lyg ir minėjo, kad ją H. I. kvietė pasikalbėti. Iš kažkur atbėgo H. I., kuris šaukė kažką sakydamas, grasindamas. Neprisimena ar V. sakė ką šaukė H. I.. Tada H. I. V. iš nugaros pusės su ranka sugriebė už kaklo ir ją smaugė. V. sakė, kad labai išsigando ir paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Jis atsakė, kad dėl to, kad ji su juo nebendrauja. Pasak V., jeigu ne Ž. brolis, kuris pamatęs puolė ginti, H. I. ją būtų labiau sužalojęs ar užgavęs. V. prašė norinti, kad būtų atsuktos ir peržiūrėtos kameros. V. buvo išsigandusi ir neįvardijo pasakodama, kad jai skauda, tik sakė, kad peršti, degina ir rodė kaklo krūtinės sritį. Iš V. suprato, kad viskas vyko prie paradinių vartelių, einant šaligatviu link kapinių. V. liepė eiti į pamoką, o pati nuėjo pas budėtoją pasižiūrėti ar mokyklos kameros, fiksuoja V. nurodytą vietą. Budėtojos visą laiką stebi vaizdo fiksavimo kameromis rodomą vaizdą ir jos sakė nieko nemačiusios, kad kažkas būtų vykę. Be to, pamatė, kad mokyklos kameros nefiksuoja vaizdo vykstančio gatvėje, kadangi užstoja sužaliavę – sulapoję medžiai. Budėtojos paminėjo, kad kameros nefiksuoja gatvės. V. pas ją atėjo po pamokos ir ji jai nurodė, kad nesimato per kameras, kas vyksta ant gatvės. V. buvo nurimusi. Ji V. liepė apie tai būtinai pasipasakoti savo tėvams, kad jie žinotų ir, kad tėvai imtųsi dėl tokių vykstančių dalykų kažkokių priemonių, netgi kreiptųsi į policiją. Apie kitą įvykį nieko pasakyti negali, nes apie tai su V. nekalbėjo. Apie V. užpuolimą jai paskambinusi pasakė jos įmotė A. S.. A. S. minėjo, kad V. einančia per tiltus, kurioje vietoje nesakė, užpuolė H. I., apipylė alumi ir lyg tais minėjo, kad sudavė. Taip pat, A. S. minėjo, kad V. negalės eiti į mokyklą, nes nesaugu ir nėra kas nuveža, nes abu su V. tėvu yra dirbantys. Žino, kad V. po įvykio gulėjo ligoninėje. A. S. minėjo, kad dėl šio įvykio parašė pareiškimą (1 t., b. l. 172–174);

Liudytoja J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra H. I. draugė, pažįstama, bendrauja apie metus laiko. Datos neprisimena, buvo rytas ir ji ėjo kartu su H. I., M., A. G. link (duomenys neskelbtini). Einant pro (duomenys neskelbtini) mokyklą, pamatė ją, vardo nežino (pastaba – teismas priminė vardą – V.), ėjo kalbėdama telefonu ir ji užklausė apie kalbas, nes V. buvo paskleidusi kalbas, kad ji su A. G. naudojosi M. G. kortele. Ji paneigė, kad taip kalbėjo. A. G. ją pašaukė ir ji su juo nuėjo link (duomenys neskelbtini) ir viskas taip pasibaigė. Nieko nematė, nes nesidairė. M. su H. liko gale. Po kiek laiko, gal 10-15 minučių, atėjo H., paskui M., tiksliai nepamena. Visi žinojo, kad V. ir H. draugavo kokius du mėnesius. Nematė, kad H. I. buvo apipylęs V. alkoholiu, bet yra apie tai girdėjusi.

Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta H. I., jis jos pažįstamas. Šiais metais, mėnesio ir dienos nepamena, kartu su A. G., M. G., H. I. ėjo link (duomenys neskelbtini). Buvo apie pietus. Einant pro (duomenys neskelbtini) gimnaziją, pamatė, kad link mokyklos pagrindinio įėjimo, iš kitos pusės link pagrindinio įėjimo, ateina kalbėdama telefonu V.. Su kuo kalbėjo telefonu, nežino. H. su ja nekalbėjo telefonu. Niekas iš jų nekalbėjo telefonu. Pavardės V. nežino, tik žino, kad ji yra H. I. draugė ar pažįstama. Ji ėjo pirma su A., o už jos ėjo H., jos vadinamas H., ir M.. Ji eidama kažką pasakė V.. V. nebuvo ir nėra jos draugė, tik kaip jau sakė, žinojo, kad ji lyg ir draugauja su H.. Ką ji pasakė V., dabar nepasakys tiksliai, kažką apie tai, kad ji pati prisidaro problemų kalbėdama. Ji sustojusi nebuvo, pasakė keletą žodžių eidama V. ir kartu su A. ėjo link (duomenys neskelbtini), sustoję nebuvo. Eidama nesisukiojo, nebuvo atsisukusi ir nematė ką daro H. ir M.. Eidama negirdėjo jokių riksmų, šauksmų, verksmų ar pagalbos prašymo. Ėjo ir nuėjo. Po to, prie (duomenys neskelbtini) atėjo H. ir M.. Jie atėjo ne už ilgo, tačiau po kiek laiko jie atėjo prie jos ir A., neprisimena. Ji nematė, ką darė H. ir M. susitikę V.. Jie atėję jai nesakė, kas įvyko prie mokyklos, o ji neklausė. V. nebuvo atėjusi prie (duomenys neskelbtini). Po to, kai ji V. matė, daugiau V. nebuvo sutikusi ir su ja nešnekėjo. Kas vyko prie mokyklos tarp H. ir V., jeigu kas nors vyko, ji nieko nematė ir nieko pasakyti negali. Ji nematė prie mokyklos, kad H. būtų smaugęs V., nes kaip jau minėjo sustojusi nebuvo, ėjo kartu su A. ir nuėjo. Nematė, kad H. būtų buvęs ją apsikabinęs. Ji nieko nematė, kas ten vyko, jeigu vyko. Daugiau apie įvykusį įvykį prie (duomenys neskelbtini) nieko pasakyti negali. Pats H. jai yra sakęs apie tai, kad kažkada apipylė V. alkoholiu. Jai H. sakė, kad apipylė degtine, nes jį sunervino. H. nesisakė, kad V. jis būtų sudavęs. Tiek ji ir težino iš jo pasakojimo, o ar taip buvo, pasakyti negali, nes pati to nematė. Kur visa tai vyko, tikrai nepasakys, nes jai H. nesakė, o ji H. neklausė, nesigilino. Yra buvę, kad jai būnant kartu su H. ir kitais, ateidavo V., tačiau niekada nėra mačiusi, kad H. būtų skriaudęs, smurtavęs prieš V. (1 t., b. l. 184–187);

Liudytojas M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra H. I. draugas. Apie įvykį nieko neatsimena, nes praėjo daug laiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsina liudytojo M. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas M. G. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pripažino, kad buvo vartojęs alkoholio. H. I. buvo griebęs ar apsikabinęs V. už kaklo, nežino, neįsivaizduoja. Matė, kad buvo suėmęs ir jis jį patraukė. Neatsimena ką jis pats kalbėjo su V.. Jis H. I. nebijo. Neatsimena kada dabar kalbėjo su H. I., gal prieš 2-3 dienas, telefonu. Kalbėjo apie nieką. H. I. jo neprašė pakeisti parodymų.

Liudytojas M. G. ikiteisminio posėdžio metu parodė, kad pažįsta H. I.. Jis nėra jo draugas, su juo nebendrauja. H. I. yra tik pažįstamas. 2023 m. gegužės mėnesį, dienos ir laiko nepamena, gal prieš pietus, ar po pietų, jis kartu su J., pavardės nežino, A. G. ir H. I. ėjo pro (duomenys neskelbtini), link maudyklos. Visi buvo pavartoję alkoholio, prieš tai gėrė kartu. Einant pro gimnaziją, H. I. pamatė V., pavardės nežino. V. stovėjo ant šaligatvio, prie gimnazijos. Jiems einant, H. I. nubėgo pirmas prie V. ir griebė jai už kaklo. Smulkiau nepapasakos, nes nepamena. Kai H. I. ją suėmė už kaklo, ji nepargriuvo, stovėjo. Iš kokios pusės H. I. V. suėmė už kaklo, nepamena. V. buvo viena ir kitų asmenų aplinkui nebuvo. Jis tai pamatęs, priėjo prie jų, ir H. I. atitraukė nuo V.. Ar V. verkė ir ką sakė, pasakyti negali. H. I. atitrauktas nuėjo tolyn nuo V.. Jis pasiliko prie V., su ja pakalbėjo, tik neprisimena ką, nes buvo išgėręs. Neprisimena ar V. verkė. Nepamena, ar jai matėsi kažkokios tai žymės ant kaklo. Pati V. lyg ir nerodė, ir nesakė, kad jai skauda arba jis to nepamena. Po to, V. nuėjo į mokyklą, o jis ėjo link maudyklos. Jo sesers Ž. G. su V. nebuvo. V. buvo viena. Dėl ko V. stovėjo ant šaligatvio prie gimnazijos, pasakyti negali, gal jie buvo prieš tai susitarę susitikti, nes žino lyg jie draugavo. Negali pasakyti, ar J. su A. buvo sustoję prie V., ar jie ėjo ir praėjo pro šalį, nes jis pasiliko kalbėtis su V. vienas, kai nuo jos atitraukė H. I., ir vienas nuėjo po pokalbio su V. link maudyklos. Jis nėra daugiau matęs kartu H. I. ir V., ir nėra matęs, kad ją H. I. bandytų nuskriausti ar skriaustų (1 t., b. l. 150–153);

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad H. I. žino iš matymo. Apie įvykį prie mokyklos sužinojo iš kuratorės A. G.-Š., kad H. I. ją užpuolė ir smaugė. V. pasakojo, kad eidama iš mokyklos su drauge sutiko H. I.. Jis buvo ne vienas ir ją užpuolė. Viskas prasidėjo dėl to, kad jie su V. tėčiu prieštaravo, jog V. draugautų su H. I., nes jis vartoja alkoholį, narkotikus, bijojo jo įtakos V.. H. I. kvietė V. pasivaikščioti, V. nesutiko ir taip prasidėjo. Mano, kad V. galėjo kažkiek susitikinėti su H. I., bet nemano, kad draugavo, kaip mergina su vaikinu. Smaugimo žymių po pirmo įvykio nepastebėjo. Apie kitą įvykį: jie su vyru buvo namie, kai iš mokyklos, po renginio, parėjo V.. Jos marškinėliai ir plaukai buvo šlapi, ji verkė. Pasakė, kad prie pakabinimo tilto buvo H. I. su kažkokiu vaikinu. Jis nepraleido praeiti, nors ji prašė. Tada jis apipylė ją alkoholiu ir trenkė. Jie važiavo su policija iki to tilto, o paskui išvažiavo į Šiaulių ligoninę, nes V. skaudėjo galvą ir ji pradėjo vemti. Ligoninėje praleido tris paras, nes buvo smegenų sutrenkimas. Po įvykio ilgą laiką lankėsi pas psichologą. Nepamena kurioje veido pusėje matėsi paraudimas, ant skruosto. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad H. I. prieš V. smurtavo, nes ji apie pirmą įvyki pasisakė. H. I. nurodė: „kad skundeisi“. Pažymėjo, kad po įvykio H. I. ieškojo ryšio su V.. Būnant ligoninėje kažkas V. skambino į „messenger“ ir kvietė į lauką, nes, matomai, jie nežinojo, kad ji ligoninėje.

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m., nuo gegužės mėnesio pradžios iki 19 d., jos nepilnametė dukra V. L. draugavo su H. I.. Nuo gegužės 19 d. nustojo bendrauti. Šiandiena, apie 15.30 val., iš (duomenys neskelbtini) į namus grįžo verkdama dukra V. L.. Paklausus, atsakė, kad jai perėjus nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos pakabinamą tiltą, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, pamatė, kad nuo stadiono pusės eina H. I. su dar dviem jaunuoliais, kurių dukra nepažino. Priėjęs H. I. jos dukros paklausė, kur ji eina. Dukra atsakė, kad namo. H. I. liepė jos dukrai pabūti, tačiau, jai nesutikus, H. I. supylė sidro skardinę dukrai ant galvos bei vieną kartą delnu sudavė dukrai į kairės pusės skruostą, bei pasakė, kad dabar gali skųstis kam nori. Dukros plaukai bei rūbai buvo šlapi. Dėl nepilnametės dukros juntamo skausmo galvoje, V. nuvežė į VšĮ Šiaulių Respublikinę ligonę Moters ir vaiko klinikas apžiūrai. Po medikų apžiūros, dukra, dėl patirto fizinio smurto, galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, buvo paguldyta stebėjimui. Prašo H. I. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Kiek žino, dukra ir šiuo metu jaučią skausmą galvos srityje. Pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 23 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), H. I. V. L. buvo sukėlęs fizinį skausmą. Kiek žino, H. iš nugaros apkabinęs ranka jos dukrą kažkiek laiko smaugė, tačiau tikslių aplinkybių šiuo metu nurodyti negali, nes reikia klausti pačios dukros. Smaugimo žymių nepastebėjo ir dukra jai jų nerodė. Dėl minėto įvykio į policiją bei medikus nesikreipė, nes nepilnametė dukra bijojo, kad po kreipimosi nepaliktų jai dar blogiau. Civilinį ieškinį H. I. pateiks vėliau, nes nežino, kiek kainuos dukros gydymas ir kelionės išlaidos į Šiaulių miestą. Kokio gamintojo buvo sidras – nežino (1 t., b. l. 11–22);

Nukentėjusiosios nepilnametės V. L. atstovas pagal įstatymą R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. L. yra jo dukra. Jis sutinka duoti parodymus. H. I. ir jo dukra bandė draugauti, palaikyti santykius. Sužinojęs, kad H. I. veda neteisingą gyvenimo būdą, vartoja alkoholį, narkotikus, jis uždraudė. Dukra jo paklausė ir nutraukė santykius. Dėl to ji buvo užpulta prie mokyklos. Antras epizodas – dukra ėjo iš mokyklos, o H. I. su kompanija „baliavojo“, kažką šventė. H. I. ją sustabdė, agresyviai paklausė kodėl ji su juo nebendrauja, smogė į veidą ir apipylė alkoholiu. Jis su žmona buvo namie, kai V. parėjo verkdama, plaukai ir „bliuskutė“ buvo šlapi, apipilti alkoholiu. Kairysis žandas buvo paraudęs. Ji pasakė, kad tai padarė H. I.. Jie kreipėsi į policiją, su pareigūnais nuvyko į įvykio vietą, bet ten nieko nebebuvo. Policijos pareigūnai pasiūlė vykti į gydymo įstaigą. Pakeliui į Šiaulių ligoninę V. pradėjo pykinti, skaudėjo galvą. Ligoninėje ją pasiliko tolimesniam stebėjimui. Po pirmo įvykio jis sužalojimų pas V. nepastebėjo. V. papasakojo, kad ją smaugė. Mano, kad tarp V. ir H. I. mezgėsi kažkokie artimesni santykiai. Po įvykio iš H. I. aplinkos kažkas skambino V., kad ji išeitų į lauką kažką pasiaiškinti, bet V. gulėjo ligoninėje. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad V. apie pirmą įvykį pasakojo, kad H. I. buvo neblaivus ir ją smaugė, išgelbėjo M. G.. Prašo 200 Eur turtinės žalos už vaistus, kelionės išlaidos į ligoninę, marškinėlių sugadinimą. 1000 Eur neturtinės žalos, dėl dukters depresinės būsenos, konsultacijos pas psichologę, ji labai išgyveno įvykį, buvo pašlijęs mokslas. Kasdien matyti savo vaiką depresijos būsenoje labai sunku. Visa tai buvo nuo patirto šoko. Į gydymo įstaigą kreipėsi „2 valandų bėgyje“ nuo įvykio.

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dukra V. L. gyvena su juo, jo sugyventine A. S. ir jos vaikais. Nors jie nėra vedęs, tačiau sugyventinė A. S. rūpinasi V.. V. nėra plepi mergaitė, norint kažką sužinoti, reikia ją pakalbinti ilgiau. Apie tai, kad V. turi draugą (ne kaip porą) H., žinojo. Iki to įvykio prie mokyklos, kai dukra buvo smaugta, jų tarpusavio santykiai su H. I. buvo geri, dukra nėra sakiusi, kad ją būtų skriaudęs ar kaip nors kitaip prieš ją būtų panaudojęs fizinį smurtą. Sužinojęs H. gyvenimo būdą, uždraudė V. su juo bendrauti. Sužinojo iš kitų asmenų, kurių neįvardins, kad H. galimai vartoja narkotikus, alkoholį ir, norėdamas apsaugoti savo dukrą nuo viso šito, uždraudė su juo bendrauti. Dukra H. užblokavo internetinėse svetainėse ir su juo nebebendravo. Gal dėl to H., pavardės nežino, norėjo atkeršyti dukrai ir prie mokyklos ją smaugė. Apie tai, kad dukrą H. smaugė prie mokyklos, sužinojo iš sugyventinės A., nes jai pasisakė dukra. V. pati jam po to, kai jis sužinojo iš A. apie tai, kad ji buvo smaugta prie mokyklos, pasisakė. V. sakė, kad smaugė dėl to, kad ji su juo nebebendrauja, užblokavo „Messenger“. V. sakė, kad, kai ją H. smaugė, jai skaudėjo. V. minėjo, kad, kai jie susitiko prie mokyklos, H. puolė prie jos ir smaugė, klausdamas, kodėl ji su juo nebendrauja. Smulkiau dukra daugiau apie tai nieko nepasakojo. Niekam nepranešė apie tai, nes galvojo, kad tai nepasikartos. Apie tai sužinojo iki įvykio, kurio metu H. dukrą apipylė alkoholiu ir sudavė į veidą. Jam būnant namuose, į namus grįžo verkdama V.. Tai buvo šiais metais gegužės mėnesio pabaigoje, dienos nepamena. Dukra grįžo į namus verkdama apie 14-16 valandą. Dukros paklausė, kas jai nutiko ir ji pasakė, kad ją H. apipylė alkoholiu ir trenkė per veidą. Matė, kad dukros kairės pusė žandas yra raudonas. Nepastebėjo, kad žandas būtų nubrozdintas ar įdrėkstas. Jos plaukai bei „baltinukai“ buvo šlapi, sklido alkoholio kvapas. Dukra pasakė, kad ją apipylė sidru. Dukra minėjo, kad viskas vyko prie tilto, kuris yra einant nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos, link upės. Tas tiltas siūbuojantis. Dukros rūbai buvo sveiki, nesuplėšyti, tik sušlapę. Iš dukros suprato, kad H. buvo ne vienas, tačiau kas tie kiti, V. nesakė, o jis pats nežino. Jis dėl šio įvykio nutarė pranešti policijai. Policijos pastatas buvo užrakintas, todėl skambino 112 numeriu ir pranešė apie įvykį. Laukiant policijos ekipažo, dukros paklausė kaip ji jaučiasi. V. atsakė, kad skauda galvą. Sulaukus policijos, važiavo į „priėmimą“, esantį Pakruojo mieste. Nuvykus dukros niekas neapžiūrėjo ir pasiūlė važiuoti į Šiaulius. Dukra buvo paguldyta stebėjimui į ligoninę. Iki šios dienos V. nėra sakiusi, kas tie asmenys, kurie buvo kartu su H. prie tilto. V., kaip jau minėjo, grįžusi verkdama sakė, kad ją alkoholiu apipylė ir sudavė per veidą H., o tie kiti „nei prie ko“. Pasak V., kiti, kiek jų – nežino, nei tuoj po to įvykio, nei iki šios dienos, jai nieko nedarė. V. minėjo tik H.. Po paskutinio įvykio H. dukrą paliko ramybėje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, jis kaip atstovas pagal įstatymą, yra pateikęs dukros V. L. vardu civilinį ieškinį 1000 eurų neturtinei žalai. Iki šios dienos civilinis ieškinys nėra atlygintas. Taip pat, jam buvo padaryta turtinė žala, tai yra teko pirkti vaistus V., už kuriuos sumokėjo 30 eurų. Vaistai nuo skausmo, nerimui ir stresui mažinti. Pavadinimų nežino, kvitų išsisaugojęs neturi ir pateikti negali, nes nežinojo, kad reikia juos saugoti. Vaistai buvo išrašyti nereceptiniai. Taip pat, jam kainavo kelionė į Šiaulius Priėmimo skyrių ir namo bei lankymas ligoninėje keletą dienų. Kelionės išlaidos yra 100 eurų, nes tiek išleido kurui. Kvitų neturi, nes nežinojo, kad juos reikia išsaugoti. Buvo apipilti dukros V. „baltinukai“, kurie nebuvo suplėšyti, tačiau po apipylimo alkoholiu atsirado dėmės. „Baltinukus“ vertina 50 eurų. Taip pat, V. vežė į Šiaulių mieste vykusią apklausą ir grįžo atgal, kas sudaro 20 eurų kelionės išlaidos kurui. Iš viso jam padaryta 200 eurų turtinė žala, kuri iki šios dienos nėra atlyginta. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje jį, kaip nukentėjusiosios dukros V. L. atstovą pagal įstatymą, pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 177–181);

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo parodė, kad šiais metais, mėnesio ir dienos, nes nepamena, jis kartu su J. N., M. G. ir H. I. ėjo pro (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Laiko neprisimena. Kas vyko prie gimnazijos nematė, nes jis su J. nesustojo ir nuėjo link maudyklos, jų vadinamos (duomenys neskelbtini). H. I. ir M. G. buvo sustoję prie mokyklos įėjimo, ant gatvės. Dėl ko jie sustojo, nežino. Ar skambino, kuris iš jų kam nors, ar rašė, negali pasakyti. Gal jie sustojo parūkyti. Einant pro tą vietą, nematė, kad H. I. būtų ką nors daręs kokiai nors merginai, o M. būtų nustūmė jį nuo merginos. Jei kas ir vyko, jis nebuvo atsisukęs. Jis buvo neblaivus, ir gal ne viską pamena. Po to, H. I. ir M. G. atėjo prie (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 166–169);

Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19122-23, kad 2023 m. gegužės 26 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), H. I. sumušė blaivią nepilnametę V. L.. Nukentėjusioji dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, paguldyta stebėjimui į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Vaikų chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 1–5);

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kad A. S. pranešė apie tai, jog 2023 m. gegužės 26 d., apie 15.30 val., į namus grižo verkdama nepilnametė dukra V. L.,. Dukra V. L. pasakė, kad šiandiena, apie 15.00 val., netoli (duomenys neskelbtini) tilto, H. I. ant galvos užpylė alkoholinio gėrimo – sidro bei vieną kartą iš delno sudavė V. į kairės pusės skruostą. Taip H. I. jos dukrai sukėlė fizinį skausmą. V. L. dėl patirto fizinio smurto, galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, paguldyta stebėjimui į VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę Vaikų chirurgijos skyrių. Prašo H. I. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Nepilnametė dukra namo ėjo viena, tačiau su H. I. kartu buvo du jaunuoliai, kurių dukra nepažino (1 t., b. l. 12–22);

2023 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokolas, kad buvo apžiūrėti medžiaginiai, trumpomis rankovėmis marškinėliai, kurie pateikti 2023 m. gegužės 26 d., surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Marškinėlius pateikė A. S.. Marškinėliai supakuoti į popierinį rudos spalvos voką, ant kurio yra užklijuotas paaiškinamasis užrašas bei A. S. parašas. Kitoje voko pusėje yra uždėta plomba S 17770 (1 t., b. l. 36–39). Vokas nepažeistas. Marškinėliai yra medžiaginiai, languoti, raudonos-baltos-juodos spalvos, trumpomis rankovėmis, kurios susegamos sagutėmis, susagstomi per priekį rudos spalvos sagomis. Marškinėliai – M dydžio. Marškinėliai yra sausi ir nuo jų joks specifinis kvapas nesklinda, sveiki, nesuplėšyti (1 t., b. l. 40–42, 43–46). Perduoti saugoti 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 47–48);

Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, kad informacija gauta 2023 m. gegužės 26 d., 16.04 val. Pranešėjas R. L.. Pranešime užfiksuota: „Šiandien, einant iš pamokų, prie (duomenys neskelbtini) buvo užpulta pranešėjo 16 m. dukra. Du asmenys apipylė merginą alkoholiniais gėrimais ir trenkė per veidą. Vienas asmuo pažįstamas. Šiuo metu vyras su dukra yra prie policijos komisariato, nori rašyti pareiškimą. GMP nereikia“. Iš Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos skyriaus 19.20 val. gautas slaugytojos telefoninis pranešimas, kad į nurodytą įstaigą 17.40 val., pati kreipėsi V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas. Guldoma į Vaikų chirurgijos centrą. Teigia, kad buvo sumušta pažįstamo H. I. prie (duomenys neskelbtini). Surinkta medžiaga, gautas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 49–53);

2023 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro įrašas, kuris iš Policijos registruojamų įvykių registro perkeltas į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-19122-23, dokumentų įkėlimas. Bendrojo pagalbos centro įrašo pavadinimas – „BPC skambu io rad as (ID95353923892, skambu io prad ia_2023-05-26 16_01_26).mp3“. Įrašo trukmė yra 00:49. Įraše pranešama apie tai, kad eidama iš mokyklos buvo užpulta nepilnametė, nori rašyti pareiškimą. Nepilnametė buvo apipilta alkoholiu ir suduota per veidą. Pranešėjas R. L. (1 t., b. l. 54–56);

2023 m. rugpjūčio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti kūno („Body“) kamerų užfiksuoti įrašai, kurie perkelti į integruotą baudžiamojo proceso sistemą prie dokumentų įkėlimo, policijos registruojamų įvykių registro išrašas dokumentų priedai. Įrašo pavadinimas „PSS-20230526-200727UTC+0300“, trukmė 30:00. Įraše policijos komisariato patalpos ir A. S.. Pareigūnas V. A. užduoda klausimus A. S.. A. S. nurodė, kad V. sakė, jog antradienį H. I. slankiojo su kažkokia J. ir dar kažkokiu, kurio V. nepažino, prie mokyklos (duomenys neskelbtini). V. ėjo su klasioke pertraukos metu pasivaikščioti. Prie V. priėjo H. ir per alkūnę smaugė ją (parodo ranka sulenkdama per alkūnę ir plaštaką uždėdama sau ant peties). A. S. nurodo, kad ieškojo H. I. ir norėjo su juo pasišnekėti, tačiau jo nerado. V. nurodė, kad bijo eiti iš mokyklos, nes bijo H. I.. A. S. nurodė, kad šiandien V. H. I. trenkė delnu per veidą. V. stovėjo priešais jį ir jis jai trenkė į žandą. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) tilto. V. nustatytas smegenų sukrėtimas. V. H. I. bijojo jau nuo antradienio. V. marškiniai sulieti alkoholiu, dvokia. V. sakė, kad apliejo sidru. V. grįžo į namus verkdama, ir nurodė, kad ją užpuolė H., trenkė ir apipylė sidru. Viskas įvyko apie 15 val. A. S. paaiškino įsivaizduojanti, kad alkoholį užpylė ant galvos, nes visi rūbai ir veidas šlapi. V. sakė, kad ėjo namo, kai ją pamatė H. I., priėjo, paklausė kur eina. Ji atsakė, kad namo. Jis paprašė jos dar pabūti. paskui trenkė, pradėjo pilti sidrą. Ji paklausė ką jis daro. Jis pabaigė pilti sidrą, numetė „skarbonkę“ ir pasakė, kad jau baigė. Kai ją apipylė sidru ir numetė „skarbonkę“, ji suprato, kad jai leido eiti namo. Kitų asmenų V. neįvardijo. Telefonu įvykio nefilmavo. Viską matė klasiokė ir jos brolis. V. H. I. visur užblokavo, kad jis jai negalėtų parašyti ir jam tai nepatinka. Įrašo apžiūra baigta. Peržiūrimas kūno kameros įrašas „PSS-20230526-210728UTC+0300“, trukmė – 16:15. Įraše komisariato patalpos ir A. S.. Pareigūnas V. A. atlieka apklausą, užduoda klausimus. A. S. nurodė, kad V. parėjo šlapiais plaukais, rūbai supilti. Rūbai yra mašinoje, ji gali juos atnešti. Nuo rūbų sklinda alkoholio kvapas (1 t., b. l. 57–60);

2023 m. birželio 20 d. raštas iš (duomenys neskelbtini), kad gimnazijos teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja vaizdą tik gimnazijos teritorijoje. Fiksuoto vaizdo už pagrindinio išėjimo į (duomenys neskelbtini)gatvę neturi (1 t., b. l. 63) ;

2023 gegužės 29 d. raštas iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, kad V. L. stacionarizuota į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrą 2023 m. gegužės 26 d., 17.43 val. Nustatyta ligos diagnozė: galvos ir veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Objektyvios apžiūros metu stebėtas veido kairės pusės patinimas (1 t., b. l. 66);

Specialisto išvada Nr. G 848/2023(04), kad V. L. nustatytas nubrozdinimas kairiame skruoste, kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki 2023 m. gegužės 26 d., 18.20 val., ją paguldant į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 74);

2023 m. birželio 2 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa, kad V. L. papasakojo, jog penktadienį (2023 m. gegužės 26 d.) po pamokų, išėjo iš mokyklos ir norėjo eiti namo, tačiau netoliese stovėję trys vaikinai neleido jai praeiti. Vienas iš vaikinų — H. I., jai yra gerai pažįstamas, nes anksčiau artimai bendravo, tačiau tėvai uždraudė, todėl laikėsi nuo H. I. atokiai. Vaikinai užstojo jai kelią, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais „debilė, kiaunė, kekšė“. H. I. stipriai suspaudė jos ranką. Ji prašė paleisti. Vėliau H. I. trenkė ranka jai per galvą ir skruostą, jautė skausmą. Po kiek laiko vaikinai leido jai eiti, tačiau H. I. pašaukė ją, pasivijo ir ant galvos užpylė sidrą. Su tėčiu ir mama (taip vadina A. S.) nuvyko į policiją parašyti pareiškimą. Vyko į kliniką, nustatytas smegenų sukrėtimas. Šiuo metu pagal gydytojų rekomendacijas į ugdymo įstaigą neina. Jaučia nerimą, įtampą, šiek tiek bijo, kad toks įvykis nepasikartotų. Psichologinės pagalbos nenori, teigia, kad jai nereikia, išsipasakoja sesei. Fiziškai jaučiasi geriau. Kitų dviejų, buvusių su H. I., asmenų, nepažįsta. V. L. sakė, kad H. I. ir prieš tai, tą pačią savaitę prieš ją smurtavo, tačiau į policiją nesikreipė. Santykiai šeimoje geri, su tėvo sugyventine A. sutaria (1 t., b. l. 95–105);

2023 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinis pranešimas, kad H. I. 2023 m. gegužės 26 d., apie 15.00 val., tyčia prie (duomenys neskelbtini), vieną kartą kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai nepilnametei V. L. į kairės pusės skruostą bei ant galvos užpylė sidrą, dėl ko jai graužė akis ir taip nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimą kairiame skruoste. Įtariamasis H. I. nurodė, kad prieš tai nurodytoje vietoje buvo A. ir T., tačiau jie, pasak H. I., nematė kaip jis sudavė V.. H. I. negalėjo nurodyti šių asmenų pavardžių, telefono numerių ir kur jie gyvena. Iš H. I. pateiktos informacijos apie A. ir T. nėra galimybės nustatyti jų tapatybių. Be to, tikslu nusistatyti asmenis vardais A. ir T. buvo telefonu bendrauta su A. S. ir nepilnamete V. L.. Jos asmenų A. ir T., pagal joms įvardintus požymius nenurodė, nes tokių asmenų nepažįsta (1 t., b. l. 106–107);

2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu V. Ž. leista dalyvauti procese kaip Šiaulių teritorinės ligonių kasos įgaliotai atstovei (1 t., b. l. 84–86), o Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 87–89);

2023 m. birželio 6 d. nutarimu R. L. leista dalyvauti procese kaip nepilnametės nukentėjusiosios V. L. atstovui pagal įstatymą (1 t., b. l. 108–110), o 2023 m. birželio 12 d. nutarimu advokatei Nainai Lanzbergienei leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiosios V. L. įgaliotai atstovei (1 t., b. l. 111–112, 113). 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimais V. L. (1 t., b. l. 138–140) ir R. L. pripažinti civiliniais ieškovais (1 t., b. l. 141–143);

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad H. I. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia, pribėgęs prie nukentėjusiosios nepilnametės V. L. ir iš nugaros pusės apkabinęs dešine ranka jai už kaklo ją smaugė, ir taip nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia vieną kartą kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai nepilnametei V. L. į kairės pusės skruostą bei ant galvos užpylė sidrą, dėl ko jai graužė akis, taip nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimą kairiame skruoste. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Kaltinamasis H. I. kaltinimus dėl nukentėjusios smaugimo neigia, nepripažįsta. Kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nesutampa. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad per pirmą įvykį ėjo su 20-23 metų amžiaus, E., atvykusiu iš Šiaulių. Šiuos jo parodymus paneigė tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai J. N., M. G., tiek ikiteisminio tyrimo metu A. G., kurie parodė, kad tuo metu buvo kartu su kaltinamuoju. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad ėjo su minėtais trimis liudytojais, kai susitiko nukentėjusiąją. Kaltinamasis H. I. parodė, kad susitikęs V. L., su ja apsikabino, jie pasibučiavo, tačiau jis ją per stipriai suspaudė ir galimai dėl to jai atsirado paraudimas. Šiuo jo parodymus paneigia tiek nukentėjusioji, tiek liudytojo M. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai šis parodė, jog kaltinamasis griebė nukentėjusiajai už kaklo, todėl jis jį nuo nukentėjusiosios atitraukė. Kaltinamasis H. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog M. G. jį atitraukė, nes davė jam 5 eurus, jog nupirktų jam alaus. Nei ikiteisminio tyrimo metu liudiję liudytojai, nei teisiamojo posėdžio metu, nenurodė, jog H. I. būtų ilgesniam laikui pradingęs, o vėliau grįžęs su alumi. J. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susitikę V. L., H. I. ir M. G. nuo jų atsiliko, tačiau netrukus atėjo pas juos prie (duomenys neskelbtini). Todėl kaltinamojo nauja versija dėl ko jis M. G. buvo atitrauktas nuo nukentėjusiosios, vertintina, kaip gynybinė ir nesutampanti su kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis H. I. teisiamojo posėdžio metu tik iš dalies pripažino padaręs kaltinamąją veiką, t. y. pripažino, kad dėl neatsargumo galėjo sukelti V. L. fizinį skausmą, suduodamas jai į veido sritį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad 2024 m. gegužės 26 d., buvo susitaręs susitikti su V. L.. Teismas nelinkęs tikėti tokiais kaltinamojo parodymai, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusioji, dar prieš įvykį prie gimnazijos, vengė ir nebendravo su kaltinamuoju. Kad kaltinamasis duoda klaidinančius parodymus matyti iš to, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog po incidento prie gimnazijos dar tą dieną buvo susitikęs su nukentėjusiąja, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bendravo telefonu. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina, kaip siekį įteigti, jog jie su nukentėjusiąja bendravo draugiškai, todėl fizinis skausmas prie tilto, jai buvo sukeltas netyčia, dėl neatsargumo. Kaip jau minėta, teismas nelinkęs tikėti kaltinamojo duotų parodymų teisingumu, nes jo parodymai buvo nenuoseklūs, keitėsi. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji jau kurį laiką nebendravo su kaltinamuoju, jo vengė, būtent dėl jo smaugimo prie mokyklos. Nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampantys su byloje esančia rašytine medžiaga bei liudytojų parodymais, tad teismas pagrindo jais nesivadovauti neturi.

Po pirmojo įvykio prie gimnazijos, nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Tai, kad 2023 m. gegužės 26 d. nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus patvirtina byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 74), kuriose nurodyta, kad V. L. nustatytas nubrozdinimas kairiame skruoste. Nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir nėra būdingas griuviminei traumai. Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smaugdamas ir suduodamas V. L., neabejotinai suvokė, kad gali ją sužaloti ir to siekė.

Byloje esanti rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo H. I. atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 straipsnis) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių.

Skirdamas bausmę kaltinamajam H. I., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamojo H. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai)

Kaltinamasis H. I. teisiamas ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 5–10), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 20–44), nors teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba kurjeriu, duomenų, kad dirbtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registre nėra, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, todėl atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą (BK 41, 50, 54, 63 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką iki Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, neatimant kaltinamajam H. I. galimybės padaryti teigiamas išvadas iš šio baudžiamojo proceso, nenutraukiant jo turimų socialinių ryšių, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam H. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (2 t. b. l. 77-78, 79-80).

Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimo H. I. turtui, tačiau sumažinant apribojamo turto vertę iki – 1056,04 Eur, palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių šioje byloje atlyginimo (1 t,. b. l. 14–15).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – marškinėliai trumpomis rankovėmis, grąžintini nukentėjusiajai V. L. (1 t., b. l. 144–146, 147).

3 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais, palikti prie bylos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, medžiaginius marškinėlius trumpomis rankovėmis (1 t., b. l. 47–48) grąžinti V. L..

Civiliniai ieškiniai

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios V. L. atstovas pagal įstatymą pareiškė kaltinamajam H. I. 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala nepilnametei V. L. atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusios sveikatą, jai tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Tuo pačiu, kaip parodė atstovas pagal įstatymą bei liudytoja A. S. dėl patirto streso nepilnametė nukentėjusioji lankėsi pas psichologą. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusios patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo turi būti priteista 500 Eur suma.

Tai pat nukentėjusiosios V. L. atstovas pagal įstatymą pareiškė kaltinamajam H. I. 200 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios atstovas nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiajai buvo perkami vaistai, patirtos išlaidos dėl važinėjimo į gydymo įstaigą bei sugadinti marškinėliai. Savo patirtų išlaidų atstovas pagal įstatymą negalėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais (pirkinių kvitais), nes kaip nurodė, nežinojo, kad juos reikia išsaugoti. Nepaisant to, kad rašytiniai įrodymai nepateikti, tačiau sutiktina, jog nepilnametę nukentėjusiąją paguldžius gydymui į kito miesto – Šiaulių gydymo įstaigą, jos tėvai ją ten ne tik nuvežė, parvežė, tačiau bei lankė ir dėl to buvo privesti mokėti už kelionę, be to vežiojo pas tyrėją į apklausas, ko nebūtų tekę daryti, jei ne nusikalstami kaltinamojo veiksmai sukėlę tokias pasekmes. Marškinėliai nukentėjusiajai grąžinti, todėl teismas atsižvelgdamas į visą tai kas išdėstyta, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais prašomą priteisti turtinę žalą mažina iki 100 Eur.

Kaltinamajam pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 77–78) 205,05 Eur žalai, patirtai dėl nukentėjusiosios gydymo Kadangi patirta žala yra patvirtinta rašytiniais rodymais iš kaltinamojo H. I. civilinės ieškovės naudai priteistina 205,05 Eur žalos patirtos dėl V. L. gydymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė 2024 m. gegužės 24 d. pažymą Nr. APD-2024-05690, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai nepilnametei V. L. 310,16 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, patirtos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė 2024 m. spalio 4 d. pažymą Nr. APD-2023-14396, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam H. I. 250,99 Eur.

Kaltinamasis H. I. nuo 2023-07-24 iki 2023 m. spalio mėnesio atliko arešto bausmę, jam gynėjas buvo būtinas, jį teisme gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo nutartimi paskirtas advokatas, todėl valstybė patyrė išlaidas. Tačiau H. I., atlikęs arešto bausmę, į teismo posėdžius nevyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešdavo, jam buvo paskelbta paieška. Bylos duomenys patvirtina apie 1405,05 Eur sumai taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą H. I. turtui. Dėl šių aplinkybių, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 250,99 Eur išlaidos iš kaltinamojo H. I. priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

H. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7, 10 punktais, H. I. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį,

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam H. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimo H. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių šioje byloje atlyginimo, tačiau sumažinti vertę iki 1056,04 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt šešių eurų ir 4 ct).

Apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medžiaginius marškinėlius trumpomis rankovėmis grąžinti V. L..

3 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais, palikti prie bylos.

Priteisti iš H. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Priteisti iš H. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784026, 205,05 Eur (du šimtus penkis eurus ir 5 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš H. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 561,15 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 15 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Diana Jakubėnė