- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-2282-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07364-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.3.2.7.1Darbo sutarties vykdymas
- 1.3.2.7.4Prastova
- 1.3.5.3.4Mokėjimas už prastovos laiką
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12678-996/2019 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir darbo užmokesčio priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) direktorės 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. P-70 „Dėl D. K. darbo krūvio“ ir įpareigoti atsakovą nustatyti jai 36 valandų per savaitę fizikos mokytojos darbo krūvį/laiką;
1.2. priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
1.3. panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) direktorės 2019 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. P-3 „Dėl prastovos skyrimo D. K.“ ir priteisti 594,19 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. spalio 3 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) fizikos mokytojos pareigose pilnu darbo krūviu. 2016–2017 m. m. jos savaitinis darbo krūvis buvo 39,64 valandos su 25 fizikos pamokomis per savaitę, o darbo užmokesčio dydis 1 066,43 Eur. 2017 m. spalio 10 d. ieškovė išėjo vaiko priežiūros atostogų, 2018 m. gruodžio 13 d. informavo atsakovą, kad grįžta iš vaiko priežiūros atostogų ir prašė grąžinti visas esančias 20 fizikos kontaktines pamokas, auklėjamą klasę, 3 konsultacines valandas, namų mokymą, pirmininko pareigas metodiniame būrelyje, projektinius darbus antrose gimnazijos klasėse. Atsakovas ginčijamu 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu nustatė 0,75 etatą, t. y. 27 valandų per savaitę su 14 fizikos pamokų darbo krūviu fizikos mokytojos pareigose. Ieškovei buvo pasiūlytos laboranto pareigos (0,5 etato), tačiau ieškovė jų atsisakė, nes jos nėra lygiavertės, yra mažiau apmokamos. Ieškovė iš vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžo 2018 m. gruodžio 27 d. Atsakovas 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-205 patvirtino ieškovės darbo grafiką su 14 fizikos pamokų per savaitę, tačiau ieškovė su tokiu darbo krūviu nesutiko. Ginčijamu atsakovo 2019 m. sausio 7 d. įsakymu ieškovei už atsisakymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis buvo paskelbta prastova nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. 2019 m. sausio 24 d. ieškovė buvo informuota apie patvirtintą naują pamokų tvarkaraštį, kuriuo, remiantis ginčijamu 2019 m. sausio 23 d. įsakymu, ieškovei nustatytas 27 valandų su 14 fizikos pamokų per savaitę darbo krūvis arba 0,75 etato. 2019 m. vasario 13 d. atsakovas pasiūlė ieškovei eiti fizikos mokytojos pareigas 0,88 etato, mokant 864,01 Eur už 31,52 valandas per savaitę. Ieškovė nurodyto pasiūlymo atsisakė, kadangi gimnazijoje yra 20 fizikos pamokų per savaitę, o tai sudaro 33 valandas per savaitę darbo krūvį arba 0,92 etato. Atsakovas turi galimybę grąžinti ieškovei jos turėtą darbo krūvį, tačiau to nedaro, nes, ieškovei būnant vaiko priežiūros atostogose, buvo priimtas naujas fizikos mokytojas, kuriam, po ieškovės grįžimo į darbą, nustatytas 0,25 etatas arba 6 valandos per savaitę su 6 fizikos pamokomis. Nurodytais veiksmais atsakovas pažeidė Darbo kodekso nuostatas, pagal kurias darbdavys neturi teisės vienašališkai pakeisti darbo sutarties sąlygas ir privalo užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas). Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo, kaip stipresnės šalies, padėtimi ir tinkamai nevykdo pareigos grąžinti ją po vaiko priežiūros atostogų į darbą, todėl atsakovas turi būti įpareigotas nustatyti ieškovei 36 valandų per savaitę fizikos mokytojos darbo krūvį. 2019 m. vasario mėn. ieškovei buvo paskaičiuotas 941,45 Eur darbo užmokestis, nors, atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, padauginus ieškovės darbo užmokestį iki vaiko priežiūros atostogų iš 1,289 koeficiento, darbo užmokestis turėtų būti 1 604,40 Eur, t. y. atsakovas ne tik negrąžino ieškovės į buvusias iki vaiko priežiūros atostogų darbo sąlygas, bet ir moka mažesnį darbo užmokestį. Panaikinus 2019 m. sausio 23 d. įsakymą, kuriuo ieškovei nustatytas 0,75 fizikos mokytojos etatas, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo grąžinti ieškovę į buvusias iki vaiko priežiūros atostogų darbo sąlygas įvykdymo dienos, turi būti priteistas skirtumas tarp ieškovės vidutinio darbo užmokesčio buvusio iki vaiko priežiūros atostogų (2017 m. spalio 10 d.) ir nuo 2019 m. sausio 23 d. mokamo darbo užmokesčio. Ginčijamu 2019 m. sausio 7 d. įsakymu ieškovei prastova paskelbta nepagrįstai, nes laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. gimnazijoje buvo 33 valandos per savaitę ir 20 fizikos pamokų darbo krūvis fizikos mokytojo pareigose arba 0,92 etato. 2019 m. sausio 7 d. įsakyme nurodyta prastovos priežastis – atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis – negali būti laikoma teisėta priežastimi skelbti prastovą. 2019 m. sausio 23 d. pasibaigus paskelbtos prastovos laikotarpiui niekas nepasikeitė, kadangi ieškovė sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis nedavė, tačiau atsakovas prastovos nebetęsė ir 2019 m. sausio 24 d. informavo ją apie patvirtintą naują pamokų tvarkaraštį, su kuriuo (27 valandos su 14 fizikos pamokų darbo krūviu per savaitę) ieškovė jau buvo nesutikusi, ir dėl kurio ieškovei ginčijamu įsakymu būtent ir buvo paskelbta prastova. Dėl neteisėtos prastovos atsakovas neišmokėjo ieškovei 594,19 Eur darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2019 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. DGKS-926 darbo byloje Nr. APS-36-25289 atmetė ieškovės prašymą dėl darbo krūvio, buvusio prieš išeinant atostogų vaikui prižiūrėti, nustatymo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose ieškovės atstovas advokatas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas panaikinti atsakovo 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą, priteisti ieškovei iš atsakovo nuo 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos 16,29 Eur už kiekvieną darbo dieną vidutinį darbo užmokestį, panaikinti atsakovo 2019 m. sausio 7 d. įsakymą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 466,27 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. (Darbo kodekso 45 str., 131 str.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagrindiniam darbui atlikti ieškovė, iki išeinant į tikslines vaiko priežiūros atostogas, turėjo 32,14 valandas, darbo užmokestis buvo 876,66 Eur per mėnesį, papildomas 7,5 valandas sudarė laikas mokytojų metodinės grupės pirmininko pareigoms atlikti ir vadovavimo klasei funkcijai vykdyti. Ieškovė po vaiko priežiūros atostogų grįžo į pasikeitusias darbo apmokėjimo sąlygas: nuo tarifinės valandinio darbo apmokėjimo sistemos buvo pereita prie mėnesinės pareigybės algos–etatinio darbo apmokėjimo, kai visos valandos apmokamos vienodu įkainiu. Ieškovei buvo pasiūlyta 0,75 etato fizikos mokytojo pareigose ir 0,25 etato laboranto pareigose. Tai sudarytų pilną darbo krūvį, tačiau ieškovė su jai skirtu pranešimu apie pasikeitusias apmokėjimo sąlygas nesutiko. Valstybinė darbo inspekcija išaiškino, kad ieškovei nepasirašius sutikimo dėl pasikeitimų, ji negalėjo būti atleista iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu, nes augina vaiką iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei buvo paskelbta prastova iki Darbo ginčų komisijos posėdžio 2019 m. sausio 23 d. 2019 m. sausio 24 d. ieškovė atvyko į darbą ir savo veiksmais parodė, kad dirbti sutinka, todėl prastova buvo nutraukta, ieškovei buvo išsiųstas darbo grafikas (galiojantis nuo 2019 m. sausio 3 d.), nustatytas darbo krūvis 0,75 etato, 14 fizikos pamokų, 27,17 valandų per savaitę, kitam fizikos mokytojui pavesta vesti 6 fizikos pamokas ir atlikti kitas pareigas. Fizikos pamokų skaičius nustatomas pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministras, jis kiekvienais mokslo metais kinta, nes priklauso nuo mokinių ir grupių skaičiaus. Gimnazijoje yra įrengtos 2 fizikos klasės, todėl skiriamas nepilnas finansavimas – 0,9167 etato. Gimnazijoje yra tik keletas mokytojų, kurie dirba pilnu etatu. Laboranto pareigos gimnazijoje yra labai svarbios, reikalingos dėl ugdymo plano išpildymo. Ieškovės darbo užmokestis buvo paskaičiuotas teisingai.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad lygiavertis darbas yra siejamas ne su darbo užmokesčiu, bet su kvalifikacija ir reikšmingumu darbdavio tikslams, todėl ieškovė galėjo būti grąžinama ne į identiškas pareigas, kurias ji ėjo iki vaiko priežiūros atostogų, tačiau savo kompetencija ir reikšmingumu darbdavio tikslams lygiavertes pareigas. Ieškovei būnant vaiko priežiūros atostogose, gimnazijoje sumažėjo mokinių skaičius, todėl sumažėjo ir fizikos pamokų skaičius. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams buvo pereita prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, pasikeitė galiojusi darbo krūvio paskirstymo tvarka. Gimnazija ieškovei sudarė tokias darbo sąlygas, kokias galėjo sudaryti (DK 140 str.).
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams buvo pereita prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kuris nekeičia mokytojo darbo laiko normos, o įgalina mokyklų vadovus sumokėti už visus mokytojo atliekamus darbus, todėl etatinis darbo apmokėjimas nėra pagrindas mažinti mokytojo darbo laiką. Tai galėtų būti daroma tik esant objektyvioms aplinkybėms (mažėjant klasių komplektų skaičiui ir pan.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. DGKS-926 darbo byloje Nr. APS-36-25289 laikyti netekusiu galios.
7. Teismas nustatė, kad šalys 2011 m. rugsėjo 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į (duomenys neskelbtini) fizikos mokytojos pareigas pilnu krūviu. Ieškovė, iki išeidama vaiko priežiūros atostogų 2017 m. spalio 10 d., gimnazijoje darbo sutartimi sulygtose fizikos mokytojos pareigose dirbo, turėdama 25 fizikos pamokas per savaitę, kas su sąsiuvinių taisymais ir pasiruošimu pamokoms iš viso sudarė 32,14 valandų savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojos pareigose. Ieškovei taip pat papildomoms mokytojų metodinės grupės pirmininko pareigoms atlikti ir vadovavimo klasei funkcijai vykdyti buvo skirtos 7,5 valandos per savaitę.
8. Teismas padarė išvadą, kad 32,14 valandų, o ne 36 valandų savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojos pareigose ieškovė, iki išeidama vaiko priežiūros atostogų, laikė jos pilnu krūviu šiose pareigose pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį. Ieškovei grįžus po vaiko priežiūros atostogų 2018 m. gruodžio 27 d., gimnazija iš viso turėjo 20 fizikos pamokų per savaitę (33 valandų savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojo pareigose), iš kurių 6 fizikos pamokos per savaitę (6 valandų darbo krūvis) yra perduotos kitam fizikos mokytojui, kuris buvo priimtas į darbą, kai ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Teismo vertinimu, gimnazija, siekdama užtikrinti nepertraukiamą mokinių ugdymą, atsakingai ir pagrįstai priėmė dar vieną fizikos mokytoją, nes ieškovė turi mažametį vaiką. Priešingu atveju, t. y. nepriėmus kito fizikos mokytojo, sudarytų gimnazijai riziką, ieškovei suteiktais nedarbingumo laikotarpiais dėl mažamečio vaiko ligos, mokiniams neužtikrinti nepertraukiamo ugdymo.
9. Teismas nustatė, kad likusios 14 fizikos pamokos per savaitę (27,17 valandos savaitinio darbo krūvio fizikos mokytojo pareigose) 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo nurodytos tarifikuoti ieškovei, taip pat buvo pasiūlyta pasirašyti susitarimą dėl papildomo darbo, kuriuo pasiūlyta gimnazijoje papildomai prie fizikos mokytojos pareigų eiti 0,25 etatu (10 valandų per savaitę) arba 0,5 etato laborantės pareigas, tačiau ieškovė nesutiko pasirašyti susitarimo dėl papildomo laborantės darbo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia įpareigoti atsakovą nustatyti 36 valandų per savaitę fizikos mokytojos darbo krūvį, nors tokio fizikos mokytojos darbo krūvio gimnazijoje nėra dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus ir pasikeitusios krūvio paskirstymo tvarkos – nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams, buvo pereita prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės pilnas krūvis fizikos mokytojos pareigose buvo 32,14 valandų per savaitę ir prie šių valandų ieškovė taip pat buvo sutikusi dirbti papildomą darbą. Teismas pažymėjo, kad dėl papildomo darbo turi būti tariamasi individualiai, nes darbo sutartimi sulygtas tik fizikos mokytojos darbas ir būtent į tą patį fizikos mokytojos darbą ieškovė grįžusi po vaiko priežiūros atostogų ir buvo grąžinta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas grąžinti jai 36 valandų fizikos mokytojos krūvį per savaitę, kurio gimnazijoje šiuo metu nėra, yra visiškai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad jei šiuo metu gimnazijos turimos 33 valandos per savaitę fizikos mokytojo pareigose būtų skirtos ieškovei, tai neatitiktų šalių susitarimo, galiojusio, taikyto ir neginčyto iki ieškovės išėjimo vaiko priežiūros atostogų.
11. Pagal proporcinę išraišką, taikytą ir ieškovės neginčytą iki jos išėjimo vaiko priežiūros atostogų, aplinkybę, jog šiai dienai gimnazijoje mokinių skaičius yra sumažėjęs, lyginant su tuo metu, kai ieškovė dirbo iki išeidama vaiko priežiūros atostogų, įstatymo pagrindu perėjus prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, teismas, atsižvelgęs į viešąjį interesą, padarė išvadą, kad darbuotoja, grįžusi po vaiko priežiūros atostogų, teisėtai ir pagrįstai buvo grąžinta į fizikos mokytojos pareigas, jai nustatant 27,17 valandų per savaitę fizikos mokytojos pareigose ir siūlant, kaip kad ir anksčiau papildomas (šiuo metu papildomai galimas pasiūlyti laborantės) pareigas (nes šalys neginčijo, kad ieškovės turėta auklėjamoji klasė yra išformuota, o į metodinės grupės pirmininko pareigas darbuotojas turi būti išrinktas), kurios, gimnazijai yra itin reikšmingos tinkamam ugdymui užtikrinti, tačiau pati ieškovė savo valia šių papildomų pareigų atsisakė, taip kartu atsisakydama gauti bendrą didesnį darbo užmokestį ir darbo valandų skaičių. Teismas pažymėjo, kad laboranto pareigoms (0,25 arba 0,5 etato) buvo reikalingas papildomas susitarimas prie darbo sutarties, todėl ieškovei atsisakius jį pasirašyti, atsakovas pagrįstai paliko tik skirtas fizikos mokytojos valandas (0,75 etato). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė po vaiko priežiūros atostogų buvo grąžinta į tas pačias pareigas ir darbo sąlygas, sulygtas darbo sutartimi ir jos vykdytas bei neginčytas iki vaiko priežiūros atostogų.
12. Teismas nustatė, kad dėl nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimų, pagal kuriuos buvo pereita prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, ieškovę, 2018 m. gruodžio 27 d. grįžusią po vaiko priežiūros atostogų, gimnazijos direktorė 2018 m. gruodžio 27 d. pranešimu informavo apie įvykusius pakeitimus, nulemtus teisės aktų nuostatų pasikeitimo, gimnazijai skiriamus asignavimus, pareigybių skaičių, pagal ką jai sudarytas konkretus darbo krūvis ir paprašė ieškovės pateikti sutikimą arba nesutikimą dirbti naujomis teisės aktų pakeitimų, esamos padėties nulemtomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nesutiko dirbti naujomis sąlygomis, darbdavys, įvertinęs tai, kad ieškovė augina mažametį vaiką, t. y. ieškovė negalėjo būti atleista iš darbo DK 45 str. 2 d. pagrindu, pagrįstai priėmė 2019 m. sausio 7 d. įsakymą, skirdamas darbuotojai prastovą ir mokėdamas darbo užmokestį pagal DK 47 str. 3 d. nuostatas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. sausio 24 d. atvyko į darbo vietą ir ėmė vykdyti darbo funkcijas pagal jai sudarytą darbo krūvį 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu, t. y. savo veiksmais išreiškė sutikimą dirbti pagal anksčiau jai pateiktą pranešimą.
13. Teismas nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas ieškovės atlyginimą nuo 2019 m. sausio 23 d., teisingai skaičiavo vidutinį darbo užmokestį, vadovaudamasi 2018 m. spalio–gruodžio mėn. dydžiais. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad jai buvo mokamas mažesnis vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 24 str., 45 str., 47 d., 61 str., 131 str., 140 str., 231 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai: 1) panaikinti Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 13 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-25289; 2) panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. P-70; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinio darbo užmokesčio skirtumą 16,29 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) panaikinti 2019 m. sausio 7 d. atsakovo (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. P-3 ir priteisti ieškovei iš atsakovo 466,27 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys 2011 m. rugsėjo 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl ieškovės fizikos mokytojos gimnazijoje pareigų pilnu krūviu ir ieškovė, iki išeidama vaiko priežiūros atostogų 2017 m. spalio 10 d., fizikos mokytojos pareigose dirbo, turėdama 25 fizikos pamokas per savaitę, o su sąsiuvinių taisymais ir pasiruošimu pamokoms darbo krūvis fizikos mokytojos pareigose iš viso sudarė 32,14 valandas per savaitę. Darbo sutartyje nebuvo susitarta dėl ne viso darbo laiko, todėl laikytina, kad ieškovė dirbo pilnu krūviu, pilną darbo laiko normą (36 valandas per savaitę), priklausančią pedagogams arba pilnu etatu.
14.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepakeitė darbo sutarties sąlygų, kadangi ieškovei, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, buvo nustatytos 27,17 valandos per savaitę fizikos mokytojos pareigose, nors iki vaiko priežiūros atostogų ieškovė tose pačiose pareigose dirbo 32,14 valandas per savaitę. Atsakovas vienašališkai pakeitė ne tik ieškovės darbo valandų skaičių, bet ir darbo užmokesčio dydį, t. y. vietoje 11,25 koeficiento, nustatė 7,41 koeficientą.
14.3. Šalys atskiro susitarimo dėl papildomo darbo nebuvo sudariusios, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė dirbo papildomą darbą (ėjo mokytojų metodinės grupės pirmininko pareigas atlikti ir vadovo klasei) 7,5 valandas per savaitę. Mokytojų metodinės grupės pirmininko pareigos ir vadovavimas klasei yra pedagoginis darbas, todėl ieškovė nemanė, kad tokios funkcijos nepriklauso mokytojo darbui ir laikytina papildomu darbu. Ieškovė, iki vaiko priežiūros atostogų, dirbdama iš viso 39,64 valandas per savaitę, suprato, kad dirba ilgiau nei nustatyta darbo sutartyje.
14.4. Teismas pažeidė ieškovės teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, kadangi nedarbingumo laikotarpiai dėl mažamečių vaikų ligos negali būti pagrindu mažinti darbuotojų, auginančių mažamečius vaikus darbo ir socialines garantijas. Darbdavio pareiga yra taikyti darbo organizavimo formas, kad būtų užtikrintas ugdymo procesas, o ne savo nuožiūra mažinti mokytojų savaitinį darbo krūvį ir atlyginimo koeficientą.
14.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė po vaiko priežiūros atostogų pati atsisakė gauti didesnį darbo užmokestį ir valandų skaičių, nes atsisakė atsakovo jai siūlomų laborantės, kurios yra nelygiavertės (kvalifikacijos, atlyginimo, socialinių garantijų atžvilgiu) pareigų. Ieškovė, turėdama pedagoginį magistro išsilavinimą, siekia dirbti pagal savo turimą kvalifikaciją, kompetenciją ir patirtį. Atsakovas turi pareigą ir galimybes užtikrinti ieškovei lygiavertes darbo sąlygas, kurias ieškovė turėjo iki vaiko priežiūros atostogų.
14.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas tinkamai apskaičiavo ieškovės vidutinį darbo užmokestį nuo 2019 m. sausio 23 d., vadovaudamasis 2018 m. spalio–gruodžio mėn. duomenimis. Ieškovė dirbti pradėjo tik 2018 m. gruodžio mėn., todėl turėtų būti lyginamas iki vaiko priežiūros atostogų (2017 m. spalio 10 d.) mokėtas darbo užmokestis. Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, todėl atsakovas privalėjo perskaičiuoti ieškovės darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto, t. y. ieškovės atlyginimas dėl perskaičiavimo negalėjo sumažėti, tačiau jis sumažėjo nuo 900 Eur iki 600 Eur. Ieškovei nuo 2019 m. sausio 1 d. turėjo būti mokamas ne mažesnis, kaip vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 64,26 Eur neatskaičius mokesčių (39,52 Eur atskaičius mokesčius), tačiau mokamas tik 47,97 Eur neatskaičius mokesčių (32,24 Eur atskaičius mokesčius). Ieškovei turėtų būti priteistas skirtumas tarp jos vidutinio darbo užmokesčio, buvusio iki vaiko priežiūros atostogų (2017 m. spalio 10 d.) ir nuo 2019 m. sausio 23 d. mokamo darbo užmokesčio, t. y. 16,29 Eur neatskaičius mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
14.7. Teismas nepagristai sprendė, kad atsakovas 2019 m. sausio 7 d. įsakymu teisėtai paskelbė prastovą ieškovei nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis pats savaime negali būti laikoma teisėta priežastimi skelbti prastovą. Jei gimnazijoje dėl objektyvių priežasčių, sumažėjusio mokinių skaičiaus, būtų keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, tai ieškovei atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis būtų galima skelbti prastovą, nes atsakovas negalėtų suteikti ieškovei darbo. Gimnazijoje nurodytu laikotarpiu buvo 33 valandų per savaitę ir 20 fizikos pamokų darbo krūvis fizikos mokytojo pareigose, todėl nebuvo jokios objektyvios priežasties skelbti prastovą ieškovei. Teismo išvada, kad darbuotojui, auginančiam vaiką iki trijų metų, skelbti prastovą už atsisakymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis galima, nes jo negalima atleisti iš darbo, diskriminuoja ir pablogina darbuotojų auginančių mažamečius vaikus teisinę padėtį lyginant su darbuotojais neturinčiais vaikų.
14.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei 2019 m. sausio 24 d. atvykus į darbą ir pradėjus vykdyti darbo funkcijas pagal atsakovo jai patvirtintą pamokų tvarkaraštį ji konkliudentiniais veiksmais sutiko su 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Atsakovas pats prastovos nebetęsė, nes 2019 m. sausio 24 d. informavo ieškovę apie patvirtintą naują pamokų tvarkaraštį, kuriame numatė 14 fizikos pamokų per savaitę arba 27,17 valandų darbo krūvį. Ieškovė į darbą atvyko, kadangi priešingu atveju tai būtų laikoma pravaikšta be pateisinamos priežasties. Darbo ginčai vyksta nenutraukiant darbo pareigų vykdymo, o sprendžiant ginčą darbo ginčų komisijoje. Ieškovei už prastovos laikotarpį turėjo būti priskaičiuotas 835,38 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (13x64,26=835,38). Už prastovos laikotarpį ieškovei buvo priskaičiuotas tik 369,11 Eur atlyginimas, todėl papildomai turi būti priskaičiuotas 466,27 Eur neatskaičius mokesčių.
14.9. Teismo posėdžio metu buvo patikslinti ieškovės reikalavimai nebereikalaujant įpareigoti atsakovą nustatyti ieškovei 36 valandų per savaitę fizikos mokytojos darbo krūvį, patikslinant reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį jos darbo užmokestį nuo 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir, vietoje to, prašant priteisti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą 16,29 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patikslinant reikalavimą priteisti ieškovei 594,19 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. į reikalavimą priteisti 466,27 Eur. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti jai 36 valandų fizikos mokytojo krūvį per savaitę yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė iki vaiko priežiūros atostogų dirbo 32,14 valandų per savaitę fizikos mokytojos pareigose, o kad dirbo 7,5 valandas per savaitę papildomą darbą teismas nepagrįstai nustatė tik iš žodinių atsakovo atstovės paaiškinimų teisme, nors jokio susitarimo dėl papildomo darbo nebuvo. Todėl ieškovė tik išnagrinėjus bylą iš esmės galėjo patikslinti savo reikalavimą, nebereikalaujant įpareigoti atsakovą nustatyti 36 valandų per savaitę fizikos mokytojos darbo krūvį ir prašant tik panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą. Taip pat ir reikalavimas priteisti iš vidutinį darbo užmokestį nuo 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir reikalavimas priteisti 594,19 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 23 d. galėjo būti patikslintas tik po teisminio nagrinėjimo, nes atsakovas du kartus tikslino pažymas dėl ieškovės vidutinio darbo užmokesčio buvusio iki vaiko priežiūros atostogų. Kadangi visi teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose ieškovės sukonkretinti ieškinio reikalavimai tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku, o sukonkretinti buvo dėl teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, tai teismo sprendimas turėtų būti priimtas pagal sukonkretintus ieškinio reikalavimus (DK 35 str., 40 str., 43 str., 45 str., 47 str., 61 str., 112 str., 220 str.; Valstybinio socialinio draudimo įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas).
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovė, iki išeidama vaiko priežiūros atostogų, gimnazijoje darbo sutartimi sulygtose fizikos mokytojos pareigose dirbo turėdama 25 fizikos pamokas per savaitę, o su sąsiuvinių taisymais ir pasiruošimu pamokoms iš viso sudarė 32,14 valandų savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojos pareigose. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad ieškovė iki vaiko priežiūros atostogų turėjo ne 36 valandų darbo laiką per savaitę, bet 32,14 valandų. Likusios 7,5 valandos buvo skirtos mokytojų metodinės grupės pirmininko pareigoms atlikti ir vadovavimo klasei funkcijai vykdyti.
Šalies argumentai
15.2. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad buvo grąžinta į nelygiavertes pareigas, nes lygiavertis darbas yra siejamas ne su darbo užmokesčiu ar darbo laiko norma, bet su kvalifikacija ir reikšmingumu darbdavio tikslams. Ieškovė po vaiko priežiūros atostogų buvo grąžinta į fizikos mokytojos pareigas, t. y. identiškas savo kvalifikacija ir reikšmingumu darbdavio tikslams pareigas iki jos turėtas prieš vaiko priežiūros atostogas. Gimnazija ieškovei taip pat siūlė papildomas pareigas, kad nesumažėtų darbo užmokestis. Gimnazija dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės suteikti ieškovei lygiai tokias pat darbo sąlygas, kurios atitiktų ieškovės iki vaiko priežiūros atostogų turimas darbo sąlygas, kadangi sumažėjo mokinių ir fizikos pamokų skaičius, buvo pereita prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo.
15.3. Ieškovei prastova buvo skirta pagrįstai, kadangi ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, gimnazija dėl objektyvių priežasčių negalėjo ieškovei suteikti tokio krūvio, kokio ieškovė pageidavo. Ieškovė už prastovos laikotarpį skaičiuoja ir siekia prisiteisti 835,38 Eur, t. y. pilną darbo užmokestį, kaip už dirbtą laiką, nors faktiškai ieškovė nedirbo.
15.4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pakeitė ieškinio reikalavimus, tačiau rašytinio pareiškimo neteikė. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nebereikalavo nustatyti ieškovei 36 valandų darbo savaitę, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų iš viso nėra aišku, kokio reikalavimo patenkinimo ieškovė tikisi (CPK 141 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės kilo ginčas dėl Darbo kodekse 131 str. 2 d. numatytos darbdavio pareigos užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų (vaiko priežiūros) grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl darbo režimo pakeitimo, padarė išvadą, kad ieškovei grįžus į darbą po tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, ji buvo grąžinta į tas pačias pareigas ir darbo sąlygas, sulygtas darbo sutartimi, ir jos vykdytas bei neginčytas iki vaiko priežiūros atostogų. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, kad jos darbo laikas per savaitę turėtų sudaryti 36 valandas, todėl ieškovė turėjo būti grąžinta į 32,14 valandų per savaitę fizikos mokytojos pareigas, o ne į 27,17 valandas per savaitę, kaip nustatė gimnazija.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2011 m. rugsėjo 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į (duomenys neskelbtini) fizikos mokytojos pareigas pilnu krūviu. Ieškovė, iki išeidama vaiko priežiūros atostogų 2017 m. spalio 10 d., gimnazijoje darbo sutartimi sulygtose fizikos mokytojos pareigose dirbo, turėdama 25 fizikos pamokas per savaitę, kas su sąsiuvinių taisymais ir pasiruošimu pamokoms iš viso sudarė 32,14 valandų savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojos pareigose. Ieškovei taip pat papildomoms mokytojų metodinės grupės pirmininko pareigoms atlikti ir vadovavimo klasei funkcijai vykdyti buvo skirtos 7,5 valandos per savaitę. 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė gimnazijai prašymą nuo 2018 m. gruodžio 27 d. grąžinti ją į pareigas po vaiko priežiūros atostogų. 2018 m. gruodžio 13 d. atsakovo įsakymu Nr. P-70 ieškovei buvo nustatytas 0,75 etatas fizikos mokytojos pareigos (27,17 valandų per savaitę), 5 procentais iki 7,41 koeficiento padidintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. 2018 m. gruodžio 27 d. ieškovei buvo įteiktas atsakovo pranešimas dėl darbo krūvio ir apmokėjimo pasikeitimo. 2019 m. gruodžio 28 d. ieškovei buvo įteiktas atsakovo pasiūlymas papildomai dirbti 0,25 etato laboranto pareigose. 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl iki vaiko priežiūros atostogų buvusio darbo krūvio nustatymo. 2019 m. sausio 4 d. ieškovei buvo įteiktas atsakovo pasiūlymas dirbti 0,8 etato fizikos mokytojos pareigose (28,98 valandų savaitinis darbo krūvis) ir papildomai 0,25 etato (10 darbo valandų savaitės krūvis) arba 0,5 etato (20 darbo valandų savaitės krūvis) laboranto pareigose. 2019 m. sausio 4 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą nuo 2019 m. sausio 7 d. leisti dirbti 0,5 etato laboranto pareigose. 2019 m. sausio 4 d. ieškovė atsisakė dirbti atsakovo nustatytomis pakeistomis darbo sąlygomis. 2019 m. sausio 7 d. atsakovo įsakymu ieškovei už atsisakymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis buvo paskelbta prastova nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. 2019 m. sausio 24 d. ieškovė buvo informuota apie patvirtintą pamokų tvarkaraštį, kuriuo ieškovei nustatytas 27 valandų su 14 fizikos pamokų per savaitę darbo krūvis, t. y. 0,75 etato. 2019 m. vasario 6 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su papildomu prašymu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. P-70 ir įpareigoti atsakovą nustatyti ieškovei vieno etato fizikos mokytojos darbo krūvį, įtraukiant visas esančias 20 fizikos kontaktines pamokas, 3 konsultacines valandas, namų mokymą, pirmininko pareigas metodiniame būrelyje, projektinius darbus antrose gimnazijos klasėse; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2019 m. sausio 23 d. iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) panaikinti 2019 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. P-3 ir įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovei 735,80 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d.; 4) įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovei 169,80 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 4 d. 2019 m. vasario 13 d. ieškovei buvo įteiktas atsakovo pasiūlymas dirbti 0,88 etato fizikos mokytojos pareigose (31,52 valandų per savaitę) ir papildomai 0,25 etato (10 valandų per savaitę) laboranto pareigose. 2019 m. vasario 13 d. sprendimu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija atmetė ieškovės prašymą.
19. Pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d. pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį (DK 45 str. 2 d.).
20. Darbo kodekso 131 str. 2 d. darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Darbo kodekso 140 str. 5 d. nurodyta, kad toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas.
21. Pagal Darbo kodekso 112 str. 3 d. darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašo 4.1 p. nurodyta, kad ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo laiko norma per savaitę nustatoma mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, formaliojo profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas.
22. 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo atsisakyta mokytojų valandinės tarifinės darbo apmokėjimo sistemos ir pereita prie etatinio darbo apmokėjimo. Pagal įstatymą mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), nurodytų įstatymo 5 priedo I skyriuje, pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nustatomi už 36 valandas (kontaktines ir nekontaktines) per savaitę (1 512 val. per mokslo metus), visas mokytojo pareigybės valandas apmokant vienodu įkainiu. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo 10 punkte nurodyta, kad mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandarą nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal įstatymo 5 priedo 7 p. ir 9 p. nustatytą kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporciją per mokslo metus, kvalifikacinę kategoriją, ugdymo (mokymo) programą, dalyką (dalykų grupę, mokymo modulį) ir kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-689 rekomendacijas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros. Pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo 4 p. mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laikas per savaitę yra 36 valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei).
23. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas nekeičia mokytojų darbo laiko normos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, tačiau nei viename iš teisės aktų nenurodyta, kad kiekvienam mokytojui per savaitę privalomai turi būti nustatytas 36 valandų darbo laikas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad su nurodyta aplinkybe dėl darbo laiko normos iš esmės sutinka ir apeliantė, nurodydama, kad jai, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, atsakovas jai turėjo nustatyti 32,14 valandų per savaitę darbo krūvį fizikos mokytojos pareigose, t. y. krūvį, buvusį iki vaiko priežiūros atostogų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atstovas pirmosios instancijos teisme baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, kad ieškovė iki vaiko priežiūros atostogų dirbdavo 32,14 valandas, o dabar 27,17 valandas per savaitę. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės savaitinis darbo krūvis fizikos mokytojos pareigose, įskaitant sąsiuvinių taisymą ir pasiruošimą pamokoms, iki vaiko priežiūros atostogų buvo 32,14 valandos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad likusį (papildomą) ieškovės darbo krūvį, kuris nebuvo numatytas šalių sudarytoje darbo sutartyje, iki vaiko priežiūros atostogų sudarė 7,5 valandų per savaitę darbo krūvis mokytojų metodinės grupės pirmininko pareigose ir vadovavimo klasei funkcijai vykdyti. Pagal atsakovo nuostatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1691, metodinės grupės pirmininkas renkamas dviejų metų kadencijai ir tvirtinamas metodinės tarybos nariu, jeigu metodinė grupė jį deleguoja, t. y. atsakovas neturi įtakos mokytojo išrinkimui į metodinę grupę. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad ieškovės iki vaiko priežiūros atostogų auklėta mokinių klasė buvo išformuota. Vadinasi, apeliantės argumentai, kad ji suprato, jog iki vaiko priežiūros atostogų per savaitę dirbo ilgiau (iš viso 39,64 valandas) nei numatyta darbo sutartyje, yra nepagrįsti, kadangi apeliantė pati pripažino, kad jos darbo krūvis fizikos mokytojos pareigose, įskaitant sąsiuvinių taisymą ir pasiruošimą pamokoms, pagal šalių sudarytą darbo sutartį buvo 32,14 valandos per savaitę.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Darbo kodekso 131 str. 2 d. darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas (DK 140 str. 5 d.). Vadinasi, įstatymas numato, kad darbuotojas po tikslinių atostogų turi būti grąžinamas į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis, bet ne į lygiai tokias pačias darbo sąlygas, kurios buvo iki vaiko priežiūros atostogų, t. y. lygiavertis darbas nėra tiesiogiai siejamas su darbo užmokesčiu ar darbo krūvio (laiko norma), bet su darbuotojo kvalifikacija ir reikšmingumu darbdavio veiklos tikslams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Darbo kodekso 131 str. 2 d. nustatytos darbuotojų garantijos negali būti suabsoliutinamos ir negali paneigti darbdavio teisės atlikti tam tikrus būtinus pakeitimus, kurie neblogina sugrįžtančių iš tikslinių atostogų darbuotojų darbo sutarties sąlygų.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po tikslinių atostogų ieškovės darbo sąlygos buvo pakeistos, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, susijusį su mokytojų darbo apmokėjimu, sumažėjusį mokinių ir fizikos pamokų skaičių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė po vaiko priežiūros atostogų buvo grąžinta į fizikos mokytojos pareigas, kurias ėjo ir iki tikslinių atostogų, taip pat kad gimnazijoje sumažėjo mokinių ir fizikos pamokų skaičius. Atsakovas skundžiamu 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu nustatė ieškovei 0,75 etato arba 27,17 val. per savaitę fizikos mokytojos pareigose darbo krūvį. Atsakovo 2018 m. gruodžio 13 d. pažymos duomenimis 2016–2017 mokslo metais ieškovės savaitinis darbo krūvis, įskaitant papildomas funkcijas, buvo 39,64 valandos, darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1 066,43 Eur. Atsakovo 2019 m. vasario 13 d. pažymos duomenimis 2017 m. spalio 10 d. ieškovės darbo užmokestis fizikos mokytojos pareigose (32,64 val. per savaitę) sudarė 857,36 Eur. 2019 m. sausio 4 d. ieškovei buvo įteiktas atsakovo pasiūlymas dirbti 0,8 etato fizikos mokytojos pareigose (28,98 valandų savaitinis darbo krūvis, 785,46 Eur darbo užmokestis per mėnesį) ir papildomai 0,25 etato (10 darbo valandų savaitės krūvis, 152,30 Eur darbo užmokestis) arba 0,5 etato (20 darbo valandų savaitės krūvis, 304,75 Eur darbo užmokestis per mėnesį) laboranto pareigose. 2019 m. vasario 13 d. ieškovei buvo įteiktas atsakovo pasiūlymas dirbti 0,88 etato fizikos mokytojos pareigose (31,52 valandų per savaitę, 864,01 Eur darbo užmokestis per mėnesį) ir papildomai 0,25 etato (10 valandų per savaitę, 152,30 darbo užmokestis per mėnesį) laboranto pareigose. Vadinasi, po tikslinių atostogų ieškovė buvo grąžinta ne tik į tas pačias fizikos mokytojos pareigas, bet ir, atsižvelgiant į objektyviai pasikeitusias aplinkybes (pasikeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarkai, sumažėjus mokinių ir pamokų gimnazijoje) ir siekiant užtikrinti buvusį darbo užmokestį, ieškovei pasiūlytos papildomos laboranto pareigos. 2019 m. vasario 13 d. atsakovas ieškovei pasiūlė dirbti 0,88 etato (t. y. beveik maksimalų iš turimo 0,92 etato) fizikos mokytojos pareigose (31,52 valandų per savaitę) ir papildomai 0,25 etato (10 valandų per savaitę) laboranto pareigose, t. y. ieškovei buvo pasiūlytas net didesnis darbo krūvis, nei ieškovė turėjo iki tikslinių atostogų, tačiau ieškovė tokio pasiūlymo atsisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra gimnazija, kuri privalo užtikrinti nepertraukiamą mokinių ugdymo procesą. Ieškovei išėjus tikslinių atostogų, gimnazijoje pradėjo dirbti kitas fizikos mokytojas. Po ieškovės grįžimo iš tikslinių atostogų atsakovas jai pasiūlė dirbti 0,88 etato fizikos mokytojos pareigos iš gimnazijos turimo 0,92 etato, t. y. ieškovei pasiūlytas beveik visas atsakovo turimas fizikos mokytojo etatas, tačiau ieškovė pasiūlymo atsisakė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad ieškovė galėtų dirbti gimnazijoje minimaliai pakeistomis darbo sąlygomis, todėl apeliantė nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pažeidė jos teisę į vaiko priežiūros atostogas. Priešingai, atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis ne tik dėjo visas pastangas užtikrinti ieškovės iki tikslinių atostogų turėtas darbo sąlygas, bet ir siekė užtikrinti viešąjį interesą, t. y. užtikrinti nepertraukiamą fizikos mokymąsi gimnazijoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas ieškovė į darbą buvo priimta dirbti pilnu krūviu fizikos mokytojos pareigose, kuris tuo metu gimnazijoje sudarė 25 valandas per savaitę. Vadinasi, po tikslinių atostogų ?ieškovė buvo grąžinta į ne mažiau palankias darbo sąlygas, sulygtas šalių sudaryta darbo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė po tikslinių atostogų buvo grąžinta į ne mažiau palankias darbo sąlygas, nei buvo sulygta darbo sutartyje, apeliantės argumentai, susiję su darbo krūvio nustatymu ir pasiūlytu papildomu laboranto darbu, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Konstatavus, kad apeliantė po tikslinių atostogų buvo grąžinta į ne mažiau palankias darbo sąlygas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei vidutinio darbo užmokesčio skirtumą tarp išmokėto darbo užmokesčio po tikslinių atostogų ir buvusio iki tikslinių atostogų.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokymo įstaigoms lėšos skiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 patvirtintu Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, reglamentuojančiu iš valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų apskaičiavimą, paskirstymą ir panaudojimą valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų, teikiančių ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą, mokinių ugdymo reikmėms tenkinti, taip pat atvejus, kuomet savivaldybės dalį mokymo lėšų paskirsto ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Pagal nurodyto aprašo 11 p. savivaldybėms skiriama mokymo lėšų suma apskaičiuojama pagal mokinių skaičių rugsėjo 1 dieną. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vadovaudamasi nurodyto aprašo 18 punktu ir atsižvelgdama į pakitusį mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 d., perskirsto specialios tikslinės dotacijos dalį, skirtą ugdymo reikmėms finansuoti nuo rugsėjo 1 d. iki einamųjų metų pabaigos (jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme), tarp savivaldybių. Vadinasi, pagal nurodyto aprašo nuostatas kiekvienai savivaldybei skiriama mokymo lėšų suma, apskaičiuota pagal mokinių ir sąlyginį klasių (grupių) skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną, o specialios tikslinės dotacijos suma, gauta iš bendros perskirstomos sumos atėmus sumą, apskaičiuotą pagal mokinių ir sąlyginį klasių (grupių) skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną, savivaldybėms paskirstoma proporcingai joms iki perskirstymo nustatytoms metinėms specialios tikslinės dotacijos sumoms. Nurodytas reglamentavimas iš esmės reiškia, kad ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su mokinių ir klasių skaičiumi, nuo ko priklauso skiriamų asignavimų dydis.
27. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo jos vidutinį darbo užmokestį ir neatsižvelgė, kad atsakovas moka ieškovei mažesnį darbo užmokestį, nei mokėjo iki tikslinių atostogų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336), iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu aprašo 5.1 punktą vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. To paties aprašo 5.13 p. nurodyta, kad jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo darbo užmokesčio, iš kurio pagal aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė vidutinį darbo užmokestį priteisti nuo 2019 m. sausio 23 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė po tikslinių atostogų pradėjo dirbti 2018 m. gruodžio 27 d., todėl jos vidutinis darbo dienos darbo užmokestis (47,46 Eur, įvertinus mokestinės bazės pokyčius nuo 2019 m. sausio 1 d.) pagrįstai paskaičiuotas už 2018 m. spalio–gruodžio mėn. laikotarpį Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė vidutinį darbo užmokestį prašė priteisti nuo 2019 m. sausio 23 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės nurodytu vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimu už laikotarpį iki tikslinių atostogų suteikimo, kadangi apeliantė po tikslinių atostogų grįžo 2018 m. gruodžio 27 d.
28. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas teisėtai paskelbė apeliantei prastovą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d., kadangi atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis nelaikytinas pagrindu skelbti prastovą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apeliantės argumentais.
29. Pagal Darbo kodekso 47 str. 1 d. jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Vadinasi, prastova darbuotojai skelbiama, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu atsakovo 2019 m. sausio 7 d. įsakymu apeliantei buvo paskelbta prastova, kadangi apeliantė po tikslinių atostogų nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kadangi atsakovas dėl objektyvių aukščiau nurodytų priežasčių negalėjo pasiūlyti tapačių darbo sąlygų, buvusių iki apeliantės tikslinių atostogų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Darbo kodekso 45 str. 2 d. darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau Darbo kodekso 61 str. 3 d. nustatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės, t. y. pagal DK 57 straipsnį. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliantei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, o atsakovui negalint suteikti visiškai tapačių sąlygų, buvusių iki apeliantės tikslinių atostogų, atsakovas turėjo teisę ieškovei paskelbti prastovą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas teisėtai paskelbė ieškovei prastovą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos Darbo kodekso nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, todėl aplinkybė, jog Darbo kodekso 45 str. nereglamentuoja prastovos paskelbimo, nereiškia, kad prastova, esant išpildytoms DK 47 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms, negalėjo būti paskelbta.
31. Pagal Darbo kodekso 47 str. 4 d. jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka (mokama 2/3 vidutinio darbo užmokesčio), o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio. Pagal DK 47 str. 4 d. nuostatas, įvertinus tai, kad ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis yra 47,46 Eur (neatskaičius mokesčių) ieškovei už pirmas tris prastovos dienas turėjo būti paskaičiuotas 143,28 Eur darbo užmokestis, o už likusias dešimt dienų – 189,84 Eur, viso 333,12 Eur. Atsakovas ieškovei darbo užmokestį už prastovos laikotarpį paskaičiavo 369,11 Eur, t. y. ieškovei palankiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė po tikslinių atostogų grįžo 2018 m. gruodžio 27 d., todėl pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas darbo užmokestį už prastovos laikotarpį, neturėjo pagrindo vadovautis ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, buvusiu iki tikslinių atostogų ieškovei suteikimo.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Darbo kodekso normos turi būti aiškinamos sistemiškai ir negali būti taikomos formaliai ar atskirai nuo faktinių aplinkybių, o kodekse nustatytų garantijų ar privilegijų taikymas darbuotojui negali paneigti darbdavio, t. y. nagrinėjamu atveju gimnazijos, esminių funkcijų (pvz., užtikrinti nepertraukiamą mokymosi procesą), todėl tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės darbo sąlygos po tikslinių atostogų pasikeitė iš esmės dėl objektyvių ir nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neteisinga situacija, kai po tikslinių atostogų darbdavys privalėtų išsaugoti darbuotojui visiškai identiškas darbo sąlygas, buvusias iki tikslinių atostogų suteikimo, nepaisant objektyvių ir nuo darbdavio valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, Darbo kodekso normos būtent ir numato, kad po tikslinių atostogų darbuotojas, esant galimybei, gali būti grąžinamas į tas pačias darbo sąlygas, o tokių nesant – į lygiavertes. Nagrinėjamu atveju ieškovei po tikslinių atostogų buvo pasiūlytos tos pačios pareigos, sulygtos darbo sutartimi, ir, siekiant kompensuoti darbo užmokesčio skirtumą, papildomos pareigos, taip pat atsakovas siūlė įvairias darbo krūvio modifikacijas, t. y. iš esmės atsakovas užtikrino ieškovės teisę po tikslinių atostogų grįžti į lygiavertes sąlygas ir dėjo visas pastangas, siekdamas suteikti ieškovei galimybę gauti kuo didesnį atlyginimą, kurio dydis didžiąja dalimi priklauso ne nuo darbdavio, o nuo skiriamų asignavimų, kurių poreikis įvertinamas kiekvienų metų rugsėjo 1 d., dydžio. Ieškovei atsisakius atsakovo siūlomų darbo sąlygų ir objektyviai nebegalint suteikti identiškų anksčiau buvusių darbo sąlygų, darytina išvada, kad atsakovas kilusiame ginče teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant ieškovei numatytų garantijų ir darbo užmokesčio skaičiavimą, nepažeidė.
33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo ir byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Darbo kodekso 45 str., 47 str., 57 str., 61 str., 131 str., 140 str.; CPK 178 str., 185 str.).
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. CPK 98 str. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2019 m. rugpjūčio 20 d. 8 val. teismo posėdyje, kuriame po bylos išnagrinėjimo iš esmės buvo priimta 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis atidėti teismo sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2019 m. rugsėjo 19 d. 16 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. (dok-39772), t.y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi atsakovas prašymą dėl jų priteisimo su išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl toks prašymas atmetamas (CPK 98 str. 1 d., 325 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą.
Atmesti atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymą priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės D. K.