Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad mokytojo ir laboranto pareigos yra nelygiavertės, jos turėta auklėjamoji klasė yra išformuota, 2018 m. gruodžio 27 d. dalyvavo mokytojų mokymuose.

Teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose ieškovės atstovas advokatas sukonkretino ieškinio reikalavimus, nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo, prašo panaikinti Gimnazijos direktorės 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymą, priteisti ieškovei iš atsakovės nuo 2019 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos 16,29 Eur už kiekvieną darbo dieną vidutinį darbo užmokestį, panaikinti Gimnazijos direktorės 2019 m. sausio 7 d. įsakymą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 466,27 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Pažymėjo, kad pedagogų pilnas darbo laikas yra 36 val., ieškovės darbo sutartyje nėra nustatytas ne visas darbo laikas, ieškovė iki vaiko priežiūros atostogų dirbdavo 32,14 val., o dabar 27,17 val., jai yra sumažinta darbo laiko norma, todėl sumažėjo ir jos darbo užmokestis; ieškovės 1 dienos vidutinis darbo užmokestis 2019 m. yra 64,26 Eur, o jai mokamas 47,97 Eur, todėl skirtumas yra 16,29 Eur; ieškovei siūlyta laboranto pareigybė yra ne pedagoginė, žemesnio lygio pareigybė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Gimnazijos direktorė papildomai paaiškino, kad sprendimus ieškovės atžvilgiu priėmė vadovaudamasi Gimnazijos tikslais, objektyviomis priežastimis, ji turėjo galimybę formuoti 2 fizikos mokytojų pareigybes, ieškovė nenorėjo išgirsti jos aiškinimų apie pasikeitusias darbo apmokėjimo sąlygas jai grįžus po vaiko priežiūros atostogų, ieškovei buvo pasiūlyta 0,75 etato fizikos mokytojo pareigose ir 0,25 etato laboranto pareigose, kas sudarytų pilną darbo krūvį, ieškovė su jai skirtu pranešimu apie pasikeitusias apmokėjimo sąlygas nesutiko, kadangi ieškovė augina vaiką iki 3 metų ir Gimnazija darbuotojos dėl jos nesutikimo dirbti pagal informacinį pranešimą atleisti negalėjo darbo inspekcija Gimnazijai rekomendavo skelbti darbuotojai prastovą, kuri ir buvo jai paskelbta iki Darbo ginčų komisijos posėdžio, tuo laikotarpiu ieškovei buvo teikiami įvairūs siūlymai, tačiau su jais ieškovė nesutiko, ieškovė 2019 m. sausio 24 d. atvyko į darbą, taip parodydama, kad nori dirbti ir nuo tada iki šiol ji dirba 0,75 etatu, turi 14 fizikos pamokų, laboranto pareigų ieškovė atsisakė; visos valandos šiuo metu yra lygiavertės ir apmokamos vienodai, o dėl laboranto darbo būtų su ieškove buvęs atskiras susitarimas dėl papildomo darbo ir būtų tartasi dėl darbo užmokesčio dydžio; fizikos pamokų skaičius nustatomas pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministras, jis kiekvienais mokslo metais kinta, nes priklauso nuo mokinių ir grupių skaičiaus, Gimnazijoje yra įrengtos 2 fizikos klasės, Gimnazijai skiriamas nepilnas finansavimas – tik 0,9167 etato, Gimnazijoje yra tik keletas mokytojų, kurie dirba pilnu etatu; laboranto pareigos Gimnazijoje yra labai svarbios, reikalingos dėl ugdymo plano išpildymo, nė kiek ne mažiau reikšmingos nei mokytojo pareigos; Gimnazija pasirinko turėti darbo sutartis su 2 fizikos mokytojais, nes Gimnazija yra pokyčių kelyje, naujas mokytojas yra jaunas, todėl jam galima skirti daugiau valandų pasiruošimui pamokoms, jį tokios sąlygos tenkina, jis geba rengti paraiškas, kurios gauna finansavimą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad su ieškove sudaryta darbo sutartis nebuvo tinkamai sudaryta, ieškovė pilnu krūviu iki vaiko priežiūros atostogų nedirbo, iš 36 val. fizikos mokytojo pareigas turėjo 32,14 val., taip pat buvo sulygti jos papildomi darbai, todėl turi būti vertinama pagal konkrečią buvusią situaciją, kuri darbuotoją tenkino iki jos išėjimo vaiko priežiūros atostogoms; turi būti atsižvelgiama į viešą interesą, mokiniams turi būti užtikrinama fizikos mokymo programa, ieškovė turi mažametį vaiką, todėl pastarajam susirgus, Gimnazija turi kitą fizikos mokytoją, priešingai, Gimnazija turėtų riziką, kad nebus galimybės vystyti ugdymo procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovas papildomai paaiškino, kad Gimnazija sudarė ieškovei tokias sąlygas, kokias ji galėjo sudaryti, Gimnazija esamas sąlygas įvertino objektyviai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atstovė Jurgita Šerpatauskienė papildomai paaiškino, kad mokytojo yra pedagoginė pareigybė, A2 lygiu, apmokama iš 5 priedo, reikalavimus laboranto pareigybei nustato darbdavys, tai ne pedagoginė pareigybė, B lygiu, apmokama iš 3 priedo; mokinių skaičiui mažėjant mažėja ir darbo krūvis, tai objektyvi aplinkybė, išlaikyti mokytojui vienodo krūvio neįmanoma.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl darbo krūvio nustatymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2011 m. rugsėjo 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 445, pagal kurią ieškovė buvo priimta į Gimnazijos fizikos mokytojos pareigas pilnu krūviu (el. b. t. I, b. l. 38–40), 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė Gimnazijai prašymą nuo 2018 m. gruodžio 27 d. grąžinti ją į pareigas po vaiko priežiūros atostogų (el. b. t. I, b. l. 35), Gimnazijos direktorė 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė įsakymą Nr. P-70 „Dėl D. K. darbo krūvio“ (el. b. t. I, b. l. 11), 2018 m. gruodžio 27 d. darbuotojai buvo įteiktas Gimnazijos direktorės pranešimas dėl darbo krūvio ir apmokėjimo pasikeitimo (el. b. t. I, b. l. 36), 2019 m. gruodžio 28 d. darbuotojai buvo įteiktas Gimnazijos pasiūlymas (el. b. t. I, b. l. 59–60), 2018 m. gruodžio 28 d. darbuotoja kreipėsi į Darbo ginčų komisija su prašymu dėl darbo krūvio (el. b. t. I, b. l. 31–32), 2019 m. sausio 4 d. darbuotojai buvo įteiktas Gimnazijos pasiūlymas (el. b. t. I, b. l. 49), 2019 m. sausio 4 d. darbuotoja kreipėsi į Gimnaziją su prašymu leisti jai papildomai dirbti 0,5 etato laboranto pareigose nuo 2019 m. sausio 7 d. (el. b. t. I, b. l. 56), 2019 m. sausio 7 d. ieškovė atsisakė atsakovės pateiktų pasiūlymų ir pranešė, kad sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir apmokėjimo sistemai bei atnaujintos darbo sutarties ji nepasirašys (el. b. t. I, b. l. 57–58), Gimnazijos direktorė 2019 m. sausio 7 d. priėmė įsakymą Nr. P-3 „Dėl prastovos skyrimo D. K.“ (el. b. t. I, b. l. 52), 2019 m. vasario 13 d. darbuotojai buvo įteiktas Gimnazijos pasiūlymas (el. b. t. I, b. l. 53–54), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojos prašymą atmetė (el. b. t. I, b. l. 7–9).

DK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

DK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą.

DK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.

DK 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnis).

DK 131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

DK 140 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad <...> toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad ieškovė ir atsakovė 2011 m. rugsėjo 30 d. yra sudariusios neterminuotą darbo sutartį dėl ieškovės fizikos mokytojos Gimnazijoje pareigų pilnu krūviu (el. b. t. I, b. l. 38–40) ir ieškovė, iki išeidama vaiko priežiūros atostogų 2017 m. spalio 10 d., Gimnazijoje darbo sutartimi sulygtose būtent fizikos mokytojos pareigose dirbo turėdama 25 fizikos pamokas per savaitę, kas su sąsiuvinių taisymais ir pasiruošimu pamokoms iš viso sudarė 32,14 val. savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojos pareigose, ieškovei taip pat papildomoms mokytojų metodinės grupės pirmininko pareigoms atlikti bei vadovavimo klasei funkcijai vykdyti buvo skirtos 7,5 val. per savaitę (el. b. t. I, b. l. 33), vadinasi, būtent 32,14 val., o ne 36 val. savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojos pareigose ieškovė iki išeidama vaiko priežiūros atostogų laikė jos pilnu krūviu šiose pareigose pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį, kadangi byloje nėra duomenų apie tarp šalių kilusius ankstesnius ginčus dėl darbo sąlygų. Šalys neginčijo, kad ieškovei grįžus po vaiko priežiūros atostogų 2018 m. gruodžio 27 d. Gimnazija iš viso turi 20 fizikos pamokų per savaitę, kas sudaro 33 val. savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojo pareigose, iš kurių 6 fizikos pamokos per savaitę, kas sudaro 6 val. savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojo pareigose, yra perduotos kitam fizikos mokytojui, priimtam į darbą Gimnazijoje tada, kai ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, ką, teismo vertinimu, Gimnazija padarė atsakingai siekdama užtikrinti nepertraukiamą mokinių ugdymą (pagrįstai priėmė dar vieną fizikos mokytoją, nes ieškovė turi mažametį vaiką, kas, priešingu atveju – nepriėmus kito fizikos mokytojo – sudarytų Gimnazijai riziką, ieškovei suteiktais nedarbingumo laikotarpiais dėl mažamečio vaiko ligos, mokiniams neužtikrinti nepertraukiamo ugdymo), o likusios 14 fizikos pamokos per savaitę, kas sudaro 27,17 val. savaitinį darbo krūvį fizikos mokytojo pareigose, 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo nurodytos tarifikuoti ieškovei, taip pat ieškovei papildomai buvo pasiūlyta pasirašyti susitarimą dėl papildomo darbo – pasiūlyta Gimnazijoje papildomai prie fizikos mokytojos pareigų eiti 0,25 etatu (10 val. per savaitę) arba 0,5 etato laborantės pareigas (el. b. t. I, b. l. 11, 37, 49), su kuo ieškovė nesutiko – ji nesutiko pasirašyti susitarimo dėl papildomo laborantės darbo (el. b. t. I, b. l. 57–58). Ieškovė siekia, kad 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymas būtų panaikintas ir atsakovė būtų įpareigota nustatyti jai 36 val. per savaitę fizikos mokytojos darbo krūvį, t. y. tokį fizikos mokytojos darbo krūvį, kokio Gimnazijoje netgi nėra.

Kaip jau pažymėta aukščiau, byloje ginčas nekilo, kad ieškovei būnant vaiko priežiūros atostogose Gimnazijoje – biudžetinėje įstaigoje – sumažėjo mokinių skaičius, kas lėmė Gimnazijos turimų fizikos pamokų skaičiaus sumažėjimą. Mokinių skaičiui Gimnazijoje mažėjant mokytojui išlaikyti vienodą krūvį galimybės nėra, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė. Byloje ginčas nekilo ir dėl to, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams buvo pereita prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, todėl pasikeitė galiojusi darbo krūvio paskirstymo tvarka. Teismas aukščiau jau konstatavo, kad pati darbuotoja iki išeidama vaiko priežiūros atostogų pilnu krūviu fizikos mokytojos pareigose, į kurias ji Gimnazijoje yra priimta, laikė ne 36 val. per savaitę, o 32,14 val. per savaitę, prie šių valandų ji taip pat buvo sutikusi dirbti papildomą darbą. Pastebėtina, kad dėl papildomo darbo turi būti tariamasi individualiai, nes darbo sutartimi sulygtas tik fizikos mokytojos darbas ir būtent į tą patį fizikos mokytojos darbą ieškovė grįžusi po vaiko priežiūros atostogų ir buvo grąžinta. Kadangi ieškovė iki išeidama vaiko priežiūros atostogų pilnu krūviu fizikos mokytojo pareigose nelaikė 36 val. per savaitę, todėl jos reikalavimas grąžinti jai 36 val. fizikos mokytojo krūvį per savaitę, kurio Gimnazijoje šiuo metu netgi nėra, visiškai nepagrįstas, be to, pagal proporcinę išraišką, kurią pati ieškovė taikė išeidama vaiko priežiūros atostogų vertindama savo pilną darbo krūvį, jei šiuo metu Gimnazijos turimos visos 33 val. per savaitę fizikos mokytojo pareigose būtų skirtos ieškovei, tai neatitiktų šalių susitarimo galiojusio ir taikyto, neginčyto iki ieškovės išėjimo vaiko priežiūros atostogų. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė mokytoja dirba Gimnazijoje, todėl šiuo atveju iškeliamas yra viešasis interesas. Pagal proporcinę išraišką, taikytą ir ieškovės neginčytą iki jos išėjimo vaiko priežiūros atostogų, aplinkybę, jog šiai dienai Gimnazijoje mokinių skaičius yra sumažėjęs lyginant su tuo metu, kai ieškovė dirbo iki išeidama vaiko priežiūros atostogų, įstatymo pagrindu perėjus prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, atsižvelgęs į viešąjį interesą teismas daro išvadą, kad darbuotoja, grįžusi po vaiko priežiūros atostogų, teisėtai ir pagrįstai buvo grąžinta į fizikos mokytojos pareigas, jai nustatant 27,17 val. per savaitę fizikos mokytojos pareigose bei siūlant, kaip kad ir anksčiau papildomas – šiuo metu papildomai galimas pasiūlyti laborantės pareigas (nes šalys neginčijo, kad ieškovės turėta auklėjamoji klasė yra išformuota, o į metodinės grupės pirmininko pareigas darbuotojas turi būti išrinktas), kurios, akivaizdu, Gimnazijai yra itin reikšmingos tinkamam ugdymui užtikrinti, tačiau pati ieškovė savo valia šių papildomų pareigų atsisakė, taip kartu atsisakydama gauti bendrą didesnį darbo užmokestį ir darbo valandų skaičių. Pažymėtina, kad laboranto pareigoms (0,25 arba 0,5 etatu, kas ieškovei buvo siūloma) buvo reikalingas papildomas susitarimas prie darbo sutarties, todėl ieškovei jį atsisakius pasirašyti savo laisva valia, pagrįstai atsakovė jai paliko tik skirtas fizikos mokytojos valandas (0,75 etato). Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo vertinimu, darbuotoja po vaiko priežiūros atostogų buvo grąžinta į tas pačias pareigas ir darbo sąlygas, sulygtas darbo sutartimi ir jos vykdytas bei jos neginčytas iki vaiko priežiūros atostogų. Įstatymų nuostatų pažeidimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.