Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys R. V. ir G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 76 756,69 Eur skolos, 12 351,20 Eur palūkanų ir 1123,46 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojos G. L. naudai.

Antstolis 2024 m. vasario 6 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininką per 5 dienas raštu pateikti informaciją apie skolininkui priklausantį turtą. Antstolio teigimu, jo reikalavimai įvykdyti nebuvo.

Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. CPK 605 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras bei CPK 605 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

Iš 2024 m. vasario 6 d. patvarkymo turinio matyti, kad antstolis patvarkymą adresavo skolininkui R. V., patvarkymo įteikimo būdas - elektroninis paštas (duomenys neskelbtini).

Teismas pagal antstolio pateiktus įrodymus, nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad skolininkui 2024 m. vasario 6 d. patvarkymas buvo išsiųstas nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju piniginis išieškojimas viršija 1000 Eur sumą, kurios nesiekiant antstolio procesiniai dokumentai vykdymo procese gali būti siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis; tuo tarpu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad anksčiau siųsti antstolio procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai ir antstolis įgijo teisę naudotis CPK 605 straipsnio 2 dalyje nustatytu procesinių dokumentų įteikimo būdu - elektroninio ryšio priemonėmis. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog skolininkas pateikė prašymą gauti dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis). Taigi antstolis nepateikė teismui įrodymų, kad patvarkymas, už kurio nevykdymą jis prašo skirti skolininkui baudą, buvo išsiųstas ir įteiktas skolininkui tinkamai (nėra duomenų, ar skolininkui buvo žinoma apie priimtą patvarkymą). Dėl nurodytų aplinkybių, skolininkui negali kilti atsakomybė už minėto antstolio reikalavimo nevykdymą. Akcentuotina, kad baudos skyrimas už antstolio reikalavimų nevykdymą negali būti formalaus pobūdžio, byloje turi būti duomenys, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog atsakingam asmeniui buvo suteikta reali galimybė susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus ar realiai įgyvendinti šiuos antstolės reikalavimus.

Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2024 m. vasario 6 d patvarkymas, už kurio nevykdymą antstolis prašo skirti skolininkui baudą, buvo skolininkui įteiktas įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti antstolio prašymo dėl baudos skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 585 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti antstolio R. V. prašymo dėl baudos skyrimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.