Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2022-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-325-1010/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-12-27
Bylos Nr.
A6.-325-1010/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00639-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-325-1010/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00639-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gruodžio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovas O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. gruodžio 7 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas nuo 2021 m. vasario 3 d. O. J.. Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso 2022 m. gruodžio 6 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 17 097,86 Eur. VMI gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymą išdėstyti 18 092,54 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2027 m. rugpjūčio 25 d.. Atsakymas įmonei išsiųstas 2022 m. rugsėjo 28 d. Patikrinus banko sąskaitos išrašą AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad į šią sąskaitą per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė gavo pajamų 245 512,32 Eur ir patyrė 245 510,50 Eur išlaidų. Per šį laikotarpį Bendrovė lėšų į valstybės biudžetą nepervedė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena O. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas nuo 2021 m. vasario 3 d. bei žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir esančius įsipareigojimus VMI, nesilaikė įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.

VMI pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas O. J., nežinodama ar mokesčių administratorius patenkins jos prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis (Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo klasifikatoriaus, patvirtinto VMI 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2.2.1 eilutė). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vadovas O. J.) turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašas.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. J. ir VMI apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti įgaliotam atstovui nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis, 639 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje kreditorių teisių pažeidimas (šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

O. J. kaltę patvirtina: išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojos aktualius duomenis (b. l. 14); VMI 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakymas mokesčių mokėtojui (b. l. 12, 13-14, 15-18); sąskaitos išrašas (b. l. 19-56); 2022 m. gruodžio 6 d. balanso išrašo kopija (b. l. 57-58); Integruotos kliento informacijos – Balanso išrašo kopijos (2022 m. liepos 14 d., 2022 m. rugpjūčio 16 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d., 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. rugpjūčio 24 d., 2022 m. rugpjūčio 26 d., 2022 m. rugpjūčio 28 d., 2022 m. rugpjūčio 29 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d.) (b. l. 59-68), kita bylos medžiaga. Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog 2022 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3000,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. „(duomenys neskelbtini)“ – 1198,40 Eur; 2022 m. rugpjūčio 17 d. „(duomenys neskelbtini)“ – 684,80 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” – 691,88 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” – 2200,76 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ – 4000,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 19 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)” – 484,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 24 d. AB Šiaulių bankas – 500,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 26 d. AB Šiaulių bankas – 238,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 28 d. AB Šiaulių bankas – 310,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 29 d. AB Šiaulių bankas – 334,00; 2022 m. rugpjūčio 31 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)” – 116,01 Eur; 2022 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 140,00 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja administracinėn atsakomybėn traukiamas O. J. kreditorė. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Išanalizavus banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais, O. J. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių O. J. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad O. J., žinodamas vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

O. J. veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio l dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Skirdamas O. J. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022-12-06 sudarė 17 097,86 Eur, į pažeidėjo asmenybę – byloje nėra duomenų apie jo baustumą administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, O. J. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas – 500 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje O. J. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

O. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-325-1010/2022, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė