- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- II-91-878/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00261-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- V. A.
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei J. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2019 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės J. C. 2019 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) V. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 300 eurų bauda už tai, kad, kaip nustatyta 2018 m. gegužės 4 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu, V. A. teritorijoje (duomenys neskelbtini) vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, atitinkančio aplinkos ministro patvirtintose Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus. 2018 m. balandžio 12 d. teritorijoje buvo laikoma 11 apardytų transporto priemonių, atitinkančių Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse įtvirtintus kriterijus, kada transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama. Teritorijoje po stogine sukaupta transporto priemonių ardymo atliekų - variklio, važiuoklės mazgų ir kt., dalis transporto priemonių atliekų - plastikinės salono apdailos atliekos, sėdynės, padangos, automobiliniai laidai ir kt. - laikomos apardytose transporto priemonėse arba šalia jų, po atviru dangumi. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos lapai 62-64).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. pateikė skundą dėl Nutarimo. Nurodė, kad jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė. Pareiškėjo teigimu, Institucija, reikalaudama, kad jis turėtų taršos leidimą, pareiškėjo turimas transporto priemones vertina kaip atliekas, remdamasi Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 7.2 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjas teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), yra išsinuomojęs kaip fizinis asmuo ir joje ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Jis laisvalaikiu savo malonumui restauruoja jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, kurias Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresnioji specialistė, remdamasi Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710, 7.2 punktu, kuriame nustatyta, kad eksploatuoti netinkama transporto priemonė - transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir atitinkanti Taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus, įvardijo kaip atliekas. Pareiškėjas nesutinka su tokiu jo turimų transporto priemonių bei jų dalių traktavimu, nes visas savo turimas transporto priemones atliekomis pripažinti gali tik jis pats. Šiuo metu jis šias transporto priemones bei jų dalis traktuoja kaip turtą, kurį po truputį restauruoja ir tokiu būdu atkuria jų vertę. Taip pat skunde nurodė, kad jo turimos transporto priemonės atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 punkte nustatytus transporto priemonės, apibrėžiamos kaip bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais, kriterijus, todėl jos laikytinos transporto priemonėmis, o ne atliekomis. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, kad teisės aktas, kuriuo iš esmės grindžiamas pareiškėjui pareikštas kaltinimas, t. y. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priedas, nustatantis transporto priemonių pripažinimo atliekomis kriterijus, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, akivaizdu, kad V. A. surašytas protokolas bei tuo pagrindu priimtas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje pripažintini neteisėtais bei pažeidžiančiais jo konstitucines teises. Taip pat nurodė, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir tai jau buvo nustatyta, Institucijai 2018 m. birželio 13 d. nutariant grąžinti bylą tyrimui papildyti. Tačiau naujai surašytame protokole trūkumai nebuvo ištaisyti. Be to, net ir pačiame 2018 m. birželio 18 d. nutarime šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pažymėta, jog į vieną bylą buvo sutraukti duomenys tiek apie asmeninį pareiškėjo turtą, tiek ir UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje laikomas transporto priemones, todėl visiškai neaišku, kodėl jam, kaip fiziniam asmeniui, taikoma atsakomybė už tariamai neteisėtas fizinio asmens bei juridinio asmens veikas, jų konkrečiai nedetalizavus ir neatskyrus.?
Pareiškėjas skunde nurodė, kad byloje, nesurinkus konkrečių ir objektyvių įrodymų, buvo konstatuota, kad „vien iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad minėtoje teritorijoje rastos transporto priemonės yra netinkamos naudoti ir pagal paskirtį negali būti eksploatuojamos“. Dėl to šios transporto priemonės klaidingai ir nepagristai pripažintos atliekomis ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda. Įrodymai šioje byloje buvo vertinami tendencingai, protokolas jam surašytas, pažeidžiant procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, o Nutarimas priimtas, remiantis antikonstituciniu teisės aktu, todėl prašo Nutarimu skirtą nuobaudą pagal ANK 325 straipsnio 4 dalį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. A. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) vykdo automobilių remonto veiklą pastate (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), o šalia esantį žemės sklypą jis kaip fizinis asmuo nuomoja iš valstybės automobilių remonto veiklai. Nuomos sutartyje nėra nurodytas žemės nuomos tikslas. UAB (duomenys neskelbtini) atliekas laiko tam skirtose vietose garažo viduje, o kieme po stogine laiko metalo laužą. Yra atskyręs, kur yra įmonės daiktai, kur jo. Nuotraukoje nurodyti daiktai po stogine yra tik įmonės. Patikrinimo metu jo sklype buvo rasta 11 jo paties automobilių, kiti automobiliai priklausė kitiems žmonėms, kurie neturi kur jų laikyti. Tikrinimo metu jis pateikė tik 6 jam priklausiusių automobilių nuosavybės dokumentus, nes negalvojo, kad reikia juos turėti. Šiuos automobilius pirko kaip fizinis asmuo gal 2016-2017 metais. Visi automobiliai išregistruoti, nes baigėsi techninės apžiūros galiojimo laikas. Jam automobiliai ir dabar dar reikalingi, vertina juos kaip turtą, žada juos visus atkurti, vieną automobilį - 1989 metų gamybos „Transporter“ – atkurti jau pradėjo. Automobiliai yra apie 30 metų senumo, kaip antikvariniai, jie gali būti suremontuoti ir grąžinti į eismą. Kaip fizinis asmuo jis nevykdo automobilių ardymo veiklos. Nuotraukose užfiksuoti automobiliai be variklių priklauso įmonei.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į V. A. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. V. A. nubaustas už tai, kad 2018 m. gegužės 4 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jis vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, atitinkančio aplinkos ministro patvirtintose Leidimų išdavinio, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus. 2018 m. balandžio 12 d. toje teritorijoje buvo laikoma 11 apardytų transporto priemonių, atitinkančių Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse įtvirtintus kriterijus, kada transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama. Teritorijoje po stogine sukaupta transporto priemonių ardymo atliekų - variklio, važiuoklės mazgai ir kt., dalis transporto priemonių atliekų - plastikinės salono apdailos atliekos, sėdynės, padangos, automobiliniai laidai ir kt., laikomos apardytose transporto priemonėse arba šalia jų, po atviru dangumi. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose - fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams ir atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą nustato Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, <...> turi gauti leidimus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį matyti, kad atlieka yra ne tik ta medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato ar ketina atsikratyti, bet ir ta medžiaga ar daiktas, kuriuo turėtojas privalo atsikratyti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus teritorijos (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 4 d. atlikto patikrinimo išvadoje Nr. 2 nustatyta, kad 2018 m. balandžio 12 d. patikrinus tą teritoriją, rasta 21 transporto priemonė, iš jų 11 transporto priemonių apardytos, laikomos lauke, ant žolės (foto lentelės Nr. 1, Nr. 2). Dalis apardytų transporto priemonių be valstybinių registracijos numerių. Prie apardytų transporto priemonių matyti skysčių nubėgimai (foto lentelė Nr. 3). Dalis transporto priemonių dalių/atliekų (plastikinės salono apdailos atliekos, sėdynės padangų atliekos, laidai ir kt.) laikomos transporto priemonėse arba šalia jų (foto lentelė Nr. 4), dalis (variklio, važiuoklės dalys) laikoma ūkiniame pastate ir šalia ūkinio pastato (foto lentelė Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7). Iš foto nuotraukų matyti, kad kai kurios 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) rastos transporto priemonės yra be ratų, vairo, variklio, durų ir (ar) kitų automobilio dalių, akivaizdu, jog tokios būklės transporto priemonės negali būti eksploatuojamos pagal paskirtį, todėl tokios būklės transporto priemonės yra atliekos. 2018 m. balandžio 24 d. V. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šioje teritorijoje rasti penki neapardyti automobiliai ir aštuoni apardyti automobiliai priklauso jam ir turi minėtų automobilių dokumentus, išskyrus dviejų apardytų, tačiau V. A. pateikė tik šešių, t. y. automobilių, kurių valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dokumentus, patvirtinančius, kad jie nuosavybės teise priklauso V. A..
Šalies argumentai
Institucijos atstovė J. C. teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, jog V. A. teigimu, 8 apardytos ir 5 neapardytos transporto priemonės priklauso jam nuosavybės teise, tačiau jis turi tik 6 automobilių nuosavybės dokumentus. Pagal nuotraukas matyti, kurie automobiliai priklauso V. A.. Automobiliai, kurių dokumentų pareiškėjas nepateikė, identifikuoti nebuvo, savininkai nenustatyti. V. A. buvo nubaustas kaip fizinis asmuo, nes jis teigė, kad tos transporto priemonės priklauso jam asmeniškai. Nebuvo aiškintasi, kam priklauso atliekos, esančios po stogine. Apardytos transporto priemonės nebuvo identifikuojamos. Vertinant bylos visumą, tos transporto priemonės turi būti pripažintos atliekomis. Pats V. A. teigė, kad žmonės automobiliais atsikratė kaip atlieka, nes tokios transporto priemonės negali dalyvauti eisme. Neaišku, ar visos transporto priemonės galėtų būti atkurtos. Buvo atvykta į UAB (duomenys neskelbtini), bet V. A. teigė, kad transporto priemonės priklauso jam asmeniškai. Sprendimas patikrinimui buvo parašytas tą pačią dieną, kai vyko patikrinti, tai yra ne planinis patikrinimas, tokiu atveju nereikia pavedimo. V. A. susipažino ir pasirašė šį sprendimą. Pareiškėjui buvo surašyti du protokolai: 2018 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. Pirmasis protokolas buvo grąžintas papildomiems duomenims surinkti ir trūkumams pašalinti. Pareigūnė, patikslinusi kaltinimą ir pašalinusi trūkumus, surašė antrą protokolą.
Liudytoja Aplinkos apsaugos departamento vyriausioji specialistė A. K. parodė, kad 2018 m. balandį su A. S. vykdė aplinkosauginę akciją, ieškojo nelegaliai tvarkomų transporto priemonių. (duomenys neskelbtini) rado tokių transporto priemonių. Prisistatę apžiūrėjo teritoriją, rado daugiau lauke laikomų transporto priemonių, tačiau V. A. teigė, kad jam priklausė 13 automobilių. Kai kurie automobiliai buvo apardyti, be ratų, be variklių, į saloną sudėtos atliekos, po kapotu nebuvo žarnelės, matėsi skysčių nubėgimai. Klausė, kurios transporto priemonės jo, prašė pateikti dokumentus, darė nuotraukas. Tik dalis automobilių turėjo valstybinius registracijos numerius. Automobiliai buvo aprašyti bendrai, nurodant, kad rasta 11 apardytų automobilių. V. A. teigė, kad iš 25 automobilių 13 yra pareiškėjo, 11 - apardytų, nors ne visur registracijos dokumentuose yra jo pavardė. Kai kur buvo nurodyta, kad transporto priemonė buvo pirkta be defektų. Užfiksavo, kad stoginėje pridėta automobilių dalių. Iš pradžių V. A. teigė, kad tai UAB (duomenys neskelbtini) teritorija, tačiau paprašytas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo pačiame pastate, o išorėje pastato, t. y. lauke yra laikomi jo kaip fizinio asmens automobiliai, taip pat V. A. nenurodė, kokiai transporto priemonei priklauso detalės po stogine. Iš automobilių išimtos detalės buvo sudėtos į bendrą krūvą, mėtėsi kažkokie flakonėliai. Dalis lauke rastų automobilių neatitiko transporto priemonės apibrėžimo. UAB (duomenys neskelbtini) netikrino, tam pavedimo neturėjo. Šios įmonės teritorijoje netinkamai laikomų atliekų nematė. Patikros vietoje transporto priemonės buvo ne tik be ratų, bet ir be variklių, jos buvo ardomos, taigi šie rasti automobiliai neatitiko transporto priemonės apibrėžimo. Yra atliekos, turinčios neigiamą ir teigiamą rinkos vertę. Metalas yra teigiama vertė, bet tai yra atlieka. Atlieka yra tai, kuo asmuo ketina ir kuo privalo atsikratyti.
Iš Institucijos prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) buvo rasta lauke laikomos transporto priemonės, iš kurių dalis apardytos, laikomos ant žolės, dalis apardytų transporto priemonių be valstybinių registracijos numerių, prie apardytų transporto priemonių matyti skysčių nubėgimai. Dalis transporto priemonių dalių laikomos transporto priemonėse arba šalia jų, dalis (variklio, važiuoklės dalys) laikoma ūkiniame pastate ir šalia ūkinio pastato (b. l. 18-77).
Pagal administracinio nusižengimo bylos duomenis nustatyta, kad V. A. 2019 m. gegužės 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį (administracinio nusižengimo bylos lapas 1) dėl to, kad jis teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, atitinkančio aplinkos ministro patvirtintose Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, nes 2018 m. gegužės 4 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. balandžio 12 d. teritorijoje buvo laikoma 11 apardytų transporto priemonių, atitinkančių Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse įtvirtintus kriterijus, kada transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama, teritorijoje po stogine sukaupta transporto priemonių ardymo atliekų - variklio, važiuoklės mazgų ir kt., dalis transporto priemonių atliekų - plastikinės salono apdailos atliekos, sėdynės, padangos, automobiliniai laidai ir kt. - laikomos apardytose transporto priemonėse arba šalia jų, po atviru dangumi. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tuo V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo nuspręsta patikrinti UAB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos lapai 26-27).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus Teritorijos (duomenys neskelbtini), atlikto patikrinimo 2018 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 2 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyr. specialistė A. K. ir Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistė A. S. vykdė aplinkosauginę akciją „ENTP“, kurios tikslas - nustatyti asmenis, neteisėtai vykdančius eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - ENTP) ardymo veiklą regione. Patikrinę teritoriją (duomenys neskelbtini), rado 21 transporto priemonę, iš kurių 11 transporto priemonių apardytos, laikomos lauke, ant žolės (fotolentelės Nr. 1 ir Nr. 2). Dalis apardytų transporto priemonių be valstybinių registracijos numerių. Prie apardytų transporto priemonių matosi skysčių nubėgimai (fotolentelė Nr. 3). Dalis transporto priemonių dalių/atliekų (plastikinės salono apdailos atliekos, sėdynės, padangų atliekos, laidai ir kt.) laikomos transporto priemonėse arba šalia jų (fotolentelė Nr. 3), dalis (variklio, važiuoklės dalys) laikoma ūkiniame pastate ir šalia ūkinio pastato (fotolentelės Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7). Situacija fiksuota fotoaparatu „FUJIFILM FinePix XP80“, surašyta 2018 m. balandžio 12 d. Departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus faktų fiksavimo pažyma (pridedama). Teritorijoje, kurioje rastos apardytos transporto priemonės, veiklą vykdo UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kurios direktorius V. A.. V. A. nurodė, kad teritorijoje esančios 5 neapardytos ir 8 apardytos transporto priemonės priklauso jam kaip fiziniam asmeniui, transporto priemonės nupirktos restauracijai. Atlikus teritorijos (duomenys neskelbtini) patikrinimą, darytina išvada, kad V. A. šioje teritorijoje vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo veiklą. ENTP ardymo (apdorojimo) veiklai vykdyti reikalinga turėti taršos leidimą, kuriame turi būti apibrėžtos ENTP ir kitų atliekų surinkimo ir apdorojimo sąlygos. V. A. Leidimo šiai veiklai neturi, tuo jis pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. ENTP ardymas (apdorojimas) yra viena iš atliekų tvarkymo veiklų, todėl V. A., norėdamas vykdyti šią veiklą, privalo registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau - ATVR). Patikrinus duomenis viešajame Atliekų tvarkytojų valstybės registre, nustatyta, kad V. A. neregistruotas ATVR. Tuo jis pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punkto reikalavimus. Vykdant ENTP ardymo (apdorojimo) veiklą, privaloma turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją (išdavimo tvarką reglamentuoja Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės) ir apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Departamentas neturi duomenų apie V. A. išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Tikrinimo metu civilinės atsakomybės draudimo V. A. nepateikė. Tuo pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. V. A. surašytas privalomasis nurodymas nutraukti ENTP ardymo veiklą, atliekas, esančias (duomenys neskelbtini), perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms bei turėti tai patvirtinančius dokumentus (administracinio nusižengimo bylos lapai 6-7 ir 8-14).
Faktų fiksavimo 2018 m. balandžio 12 d. pažymoje nurodyta, kad, patikrinus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), išnuomotą V. A., nustatyta, kad žemės sklype užfiksuota 11 apardytų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, laikomų ant grunto, kuris yra laidus skysčiams. Dar 10 apardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių laikoma ant žolinės dangos. Dalis jų yra su valstybiniais numeriais. Teritorijoje automobilių remonto veiklą vykdo UAB (duomenys neskelbtini). Po dalimi automobilių pastebėta skysčių nubėgimų. Teritorijoje laikomos automobilių dalys/atliekos – amortizatorių spyruoklės, išmetimo vamzdžiai, automobilių stiklai, kėbulo dalys (administracinio nusižengimo bylos lapas 15).
Rašytiniame 2018 m. balandžio 24 d. paaiškinime V. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rasti penki neapardyti automobiliai ir aštuoni apardyti automobiliai priklauso jam, juos įsigijo restauravimui ir turi šių automobilių, išskyrus du, dokumentus. Visas 8 transporto priemones pirko apardytas (administracinio nusižengimo bylos lapas 16).
V. A. pateikė penkių automobilių, kurių valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (administracinio nusižengimo bylos lapai 17-21) ir keturių automobilių, kurių valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimus (administracinio nusižengimo bylos lapai 22-25).
V. A. 2018 m. gegužės 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2018 m. gegužės 4 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu (išvada Nr. 2) nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini) V. A. vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo (apdorojimo) veiklą (S5 – atliekų paruošimas naudoti ir šalinti, apimantis šią išankstinio apdorojimo veiklą – S501 – ardymas, išmontavimas), neturėdamas taršos leidimo, kuriame turi būti apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir kitų atliekų surinkimo ir apdorojimo sąlygos, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Privalomu 2018 m. gegužės 14 d. nurodymu Nr. V13-29 V. A. buvo nurodyta: 1) nutraukti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą; 2) visas ardymo metu susidariusias pavojingas ir nepavojingas atliekas, sukauptas (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, turėti tai patvirtinančius dokumentus. Nurodyta, kad šiuos reikalavimus privaloma įvykdyti iki 2018 m. liepos 16 d. ir juos įvykdžius, nedelsiant informuoti privalomą nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją) (administracinio nusižengimo bylos lapai 32-33).
Dėl šio privalomo nurodymo V. A. pateikė skundą, nurodė, kad neužsiima ENTP ardymu ir nevykdo jokios su ja susijusios veiklos (nėra ardomos mašinos ir pardavinėjamos detalės), kuriai būtų reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ar kitas leidimas. Remontuoja jam priklausančią transporto priemonę, todėl joks leidimas jam, kaip gyventojui, nėra privalomas. Visos kitos jam priklausančios transporto priemonės šiuo metu yra reikalingos ir jis dabar pagal privalomąjį nurodymą jų negali perduoti atliekų tvarkytojams. Iš jam priklausančių transporto priemonių neteka jokie tepalai, nėra teršiama aplinka (administracinio nusižengimo bylos lapas 34).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu dėl privalomo nurodymo Nr. V3-11 panaikintas Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyriausios specialistės valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės A. K. 2018 m. gegužės 14 d. privalomasis nurodymas Nr. V13-29 (administracinio nusižengimo bylos lapai 35-37). Buvo konstatuota, kad privalomajame nurodyme nurodyta Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, jog fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, tačiau šioje normoje nenumatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą vykdant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą, taigi, tokia blanketinė dispozicija neišdėsto privalomos laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o privalomame nurodyme įvardijami pažeidimai turi būti aiškiai ir išsamiai pagrįsti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normomis. Be to, konstatuota ir tai, kad remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta atliekos sąvoka, taip pat Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018, išmontuotos transporto priemonės ar jų dalys gali būti pripažintos atliekomis tik turėtojo valia, nes jos gali būti panaudotos pakartotinai tiek pagal tiesioginę paskirtį (įmontuojamos į kitą transporto priemonę), tiek pagal netiesioginę paskirtį (kaip metalo laužas), savininko reikmėms, parduotos, taigi, reguliavimas, pagal kurį išardytos ar supjaustytos transporto priemonės turi būti priverstinai perduodamos atliekų tvarkytojui, pažeidžia tokios transporto priemonės savininko nuosavybės teisę laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti savo turtu.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutarimu nutarta grąžinti V. A. administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo 2018 m. gegužės 14 d. protokolą su administraciniu nurodymu surašiusiam pareigūnui papildomam tyrimui atlikti ir protokolo trūkumams pašalinti (administracinio nusižengimo bylos lapai 38-40). Nurodyta, kad iš protokole suformuluoto kaltinimo nėra aišku, dėl kokio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo masto neturint taršos leidimo yra kaltinamas V. A., neaišku, kokiais kriterijais ar požymiais remiantis padaryta išvada, kad 2018 m. balandžio 12 d. teritorijoje rasta 21 transporto priemonė yra netinkama eksploatuoti, nėra bylos medžiagoje dokumentų, patvirtinančių V. A. nurodytą aplinkybę, jog žemės sklypas, kuriame jis galimai padarė administracinį nusižengimą, priklauso valstybei, o jis šį sklypą nuomoja.
Valstybinės žemės nuomos 2005 m. gruodžio 14 d. sutartis Nr. N38/2005-584 patvirtina, kad nuomotojas Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius išnuomojo L. B. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį. Išnuomojamo žemes sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis – kita (naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos) (bylos lapai 90-91).
2011 m. rugpjūčio 10 d. susitarimu Nr. 3SŽN-671 „Dėl 2005 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N38/2005-584 pakeitimo“ susitarta pakeisti 2005 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N38/2005-584 (toliau - Sutartis) šalis, papildyti sutartį nauja šalimi – V. A., pakeisti sutarties 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 1,0599 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 3863/0011:260, esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: L. B. IĮ – 1970/10599 dalį, t. y. 0,1970 ha 1,0599 ha žemės sklypo; V. A. – 3219/10599 dalį, t. y. 0,3219 1,0599 ha žemės sklypo.“ (administracinio nusižengimo bylos lapas 44).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. rugsėjo 18 d. išrašas patvirtina, kad 1,0599 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, su V. A. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis; dalis žemės sklype esančių pastatų nuosavybės teise priklauso V. A. (administracinio nusižengimo bylos lapai 45-50).
VĮ „Regitra“ duomenys apie transporto priemones, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iš registro išregistruotos, visų jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (administracinio nusižengimo bylos lapai 52-57). Duomenų apie transporto priemones, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nerasta (administracinio nusižengimo bylos lapai 58-61).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas, nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skundžiamu Institucijos 2019 m. birželio 18 d. Nutarimu V. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 300 eurų bauda už tai, kad, kaip nustatyta 2018 m. gegužės 4 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu, V. A. teritorijoje – adresu (duomenys neskelbtini) vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą, pažeisdamas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, atitinkančio aplinkos ministro patvirtintose Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus. Nutarime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 12 d. teritorijoje buvo laikoma 11 apardytų transporto priemonių, atitinkančių Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse įtvirtintus kriterijus, kada transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama, teritorijoje po stogine sukaupta transporto priemonių ardymo atliekų - variklio, važiuoklės mazgų ir kt., dalis transporto priemonių atliekų - plastikinės salono apdailos atliekos, sėdynės, padangos, automobiliniai laidai ir kt. - laikomos apardytose transporto priemonėse arba šalia jų, po atviru dangumi.
ANK 235 straipsnio 4 dalis numato, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus - užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Protokolas surašomas ir tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau nuo jo gintis yra įmanoma, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę, suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją. Pažymėtina ir tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
Nagrinėjamu atveju 2019 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo protokole formuluojant kaltinimą V. A., nurodyta, kad jo veika pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat nurodyta, kad jis eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą vykdo, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, atitinkančio aplinkos ministro patvirtintose Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, be to, kaltinime remiamasi ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies dispozicijos yra blanketinės – taigi, formuluojant kaltinimą jų pažeidimu, turėjo būti nurodytos konkrečios teisės normos (konkretus teisės aktas ir šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas), kurių reikalavimus V. A. pažeidė. Tuo tarpu kaltinime minimos Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės nurodomos nekonkrečiai, nenurodyti nei šias taisykles patvirtinantys konkretūs teisės aktai, nei pažeistos konkrečios poįstatyminių teisės aktų normos, netgi nėra konkrečiai įvardyta, kokį būtent leidimą jis privalėjo gauti: taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą, kai vien šių leidimų išdavimą reglamentuoja atskiri poįstatyminiai aktai. Taigi, toks Institucijos surašytas protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Atitinkamai administracinio nusižengimo protokole netinkamai suformuluotas kaltinimas buvo perrašytas Nutarime visiškai analogiškai aprašant V. A. padaryto pažeidimo esmę – nenurodyti konkretūs teisės aktai ir šių teisės aktų straipsnis, dalis ar punktas, kurių reikalavimus V. A. pažeidė, apsiribota tik savo esme blanketinių teisės normų - Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies – nurodymu. Taigi, iš esmės nebuvo pašalinti pačios Institucijos 2018 m. birželio 13 d. nutarime grąžinti V. A. administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui papildomam tyrimui atlikti ir protokolo trūkumams pašalinti nurodyti kaltinimo trūkumai.
Institucijos atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) V. A. nuomojamame valstybinės žemės sklype buvo rasta 11 apardytų transporto priemonių, taip pat toje pačioje teritorijoje po stogine rasta transporto priemonių ardymo atliekų – variklio, važiuoklės mazgų ir kita. V. A. pateikė 6 šioje teritorijoje stovėjusių transporto priemonių nuosavybės dokumentus, iš jų – 4 apardytų. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, laikė, jog minėtame žemės sklype rasti 11 apardytų automobilių ir jų įvairios dalys yra atliekos, nes atitinka Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse įtvirtintus kriterijus – vizualiai vertindama pagal nuotraukas sprendė, kad šios transporto priemonės netinkamos naudoti ir pagal paskirtį negali būti eksploatuojamos. Pažymėtina, kad nurodomos 11 apardytų transporto priemonių Institucijos atlikto tyrimo metu nebuvo aiškiai identifikuotos, nesurinkti duomenys apie jų VIN kodus ir nenustatyta jų visų priklausomybė konkretiems asmenims. Iš Nutarime pateikto Institucijos vertinimo galima daryti išvadą, jog V. A. teiginiai, kad visos 11 apardytų transporto priemonių yra jo asmeninė nuosavybė, nebuvo ginčijami.
Nors Nutarime nenurodyta, kokius konkrečius Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių kriterijus atitiko apardytos transporto priemonės, iš Institucijos atsiliepimo į skundą ir atstovės paaiškinimų teismo posėdyje galima spręsti, jog Institucija rastus 11 apardytų automobilių laikė eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis dėl to, kad jos apardytos, dalis jų yra be ratų, variklio, durų ar kitų dalių, todėl negali būti eksploatuojamos pagal paskirtį, dalis jų yra be valstybinių registracijos numerių (kai minėta, konkrečios transporto priemonės, atitinkančios šiuos kriterijus, Institucijos niekaip neidentifikuotos). Taip pat Institucija Nutarime nurodė, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriaus nustatytą atliekų sąrašą yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Tokią išvadą Institucija padarė, remdamasi, kaip jau minėta, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis, pagal vizualų ir nuotraukose užfiksuotą V. A. nuomojamame žemės sklype rastų teritorijoje stovinčių transporto priemonių vaizdą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 7.2 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) pateiktas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apibrėžimas – tai transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir atitinkanti šių taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus. Šių taisyklių 2 priedas „Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai“ nustato, kad transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, jeigu atitinka bent vieną iš septynių kriterijų. Kaip minėta, Institucija nenurodė, kuriame punkte nustatytus kriterijus atitinka kiekviena iš 11 sklype rastų apardytų transporto priemonių, tačiau teismo posėdžio metu atstovė ir apklausta liudytoja paaiškino, kad kai kurios transporto priemonės neturėjo identifikavimo numerio, automobiliai buvo nenaudojami pagal paskirtį ir kenkė aplinkai (prie kai kurių buvo matomi skysčių nubėgimai), kai kurios transporto priemonės iš dalies išmontuotos, taigi, atitiktų minėtų taisyklių 2 priedo „Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai” 1, 6, 7 punktuose nustatytus kriterijus. Institucijos atstovė teigė, kad būtent remiantis šiais kriterijais ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis, V. A. nuomojamame valstybinės žemės sklype rasti 11 apardytų automobilių yra atliekos. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais, taip pat 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. D1-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais ir pareiškėjo nuomojamame žemės sklype rastus apardytus 11 automobilių vertinti kaip atliekas. Institucijos atstovė ir liudytoja teigė, kad rastos 11 apardytų transporto priemonių vis tiek pripažintinos atliekomis pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintas atliekų kaip medžiagos ar daikto, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, apibrėžimas yra nekonkretus, šioje įstatymo normoje nenustatyti jokie kriterijai, kokiais atvejais medžiagos ar daikto turėtojui kyla pareiga jais atsikratyti. Taigi, šiuo atveju Institucija iš esmės neturėjo pagrindo pareiškėjo nuomojamame žemės sklype rastų 11 apardytų transporto priemonių pripažinti atliekomis, nes tą savo sprendimu gali padaryti tik pats šių daiktų savininkas. Tuo tarpu V. A. nurodė, kad visi automobiliai priklauso jam nuosavybės teise ir jis juos vertina ne kaip atliekas, o kaip turtą, ruošiasi ir jau netgi po truputį atkuria šiuos automobilius.
Nors šioje teritorijoje prie pastato, kuriame UAB (duomenys neskelbtini) vykdo automobilių remonto veiklą, buvo rasta įvairių automobilių detalių – variklių, važiuoklės mazgų ir kita, kaip pripažino Institucijos atstovė, nebuvo aiškintasi, kam priklauso šie daiktai – V. A. kaip fiziniam asmeniui ar UAB (duomenys neskelbtini), arba šios įmonės klientams, be to, nėra aišku, kuo remdamasi, Institucija šiuos daiktus pripažino atliekomis.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu teritorijoje (duomenys neskelbtini) V. A. nuomojamame valstybinės žemės sklype rasta 11 lauke stovinčių apardytų transporto priemonių. V. A. neigia vykdęs ūkinę transporto priemonių ardymo veiklą, jo teigimu, automobiliai įsigyti tam, kad juos laisvu laiku galėtų restauruoti. Nors VĮ “Regitra” duomenys patvirtina, kad kai kurie automobiliai V. A. buvo įsigyti tvarkingi, o rasti apardyti, o V. A. kaip fizinis asmuo neturėjo jokio veiklos liudijimo ar pažymos vykdyti automobilių ardymo veiklą, taip pat neturėjo leidimo, kuriame būtų apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo sąlygos, svarbu nustatyti, ar jis turėjo pareigą įsigyti, kaip nurodyta ANK 235 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą leidimą, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
Institucija administracinio nusižengimo protokolu ir Nutarimu pareiškėjui inkriminavo Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Kaip jau minėta, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ar jo padaliniui (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradedant jam eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 24 punktas nustato, kad taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, kaip minėta, numato, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Taigi, prieš pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, taigi, šiuo atveju ir automobilių ardymo veiklą, būtina gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Jau minėta, kad Institucija skundžiamame nutarime nenurodė, kurį būtent leidimą ir pagal kokias konkrečias teisės normas privalėjo gauti V. A..
Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK) taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Nagrinėjamu atveju aktualios šių taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. liepos 1 d., 4 punktas nustato, kad šios taisyklės taikomos įrenginiuose vykdomai pramoninei (ūkinei) veiklai, sukeliančiai taršą ir nurodytai šių taisyklių 1 priede. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 10 punktas nustato, kad veiklos vykdytojai, eksploatuojantys šiose taisyklėse apibrėžtus įrenginius, įskaitant kurą deginančius įrenginius, atliekų deginimo įrenginius ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginius, privalo turėti leidimą, o 11 punktas nustato, kad leidimas gali būti išduodamas vienam įrenginiui ar jo daliai arba keliems to paties veiklos vykdytojo įrenginiams ar jų dalims, esantiems toje pačioje vietoje (sklype, su juo besiribojančiuose sklypuose, ar sklypuose, atskirtuose tik inžinerinės infrastruktūros). Įrenginio sąvoka apibrėžta šių taisyklių 7.3 punkte: įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos ar kelių Taisyklių 1 priede išvardytų rūšių veikla ir kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai techniškai su minėtame priede nurodyta veikla susijusi veikla, kuri gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija turi teisę eksploatuoti įrenginį, nurodytą Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Nagrinėjamu atveju aktualios šių taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. liepos 1 d., 1 punktas nustato, kad Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės nustato paraiškos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nurodytam leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, leidimo projekto rengimo, leidimo išdavimo, leidimo sąlygų peržiūrėjimo, leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Šių taisyklių 3 punktas nustato, kad jomis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, eksploatuojantys šių taisyklių 4.4 papunktyje apibrėžtus įrenginius. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą, veiklos vykdytojas yra fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja visą įrenginį arba tokio įrenginio dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę. Minėtų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktas nustato, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad vienas leidimas gali būti išduodamas vienam arba keliems to paties veiklos vykdytojo eksploatuojamiems įrenginiams (ar jų dalims), esantiems toje pačioje vietoje (t. y. sklype, su juo besiribojančiuose sklypuose ar tik inžinerinės infrastruktūros atskirtuose sklypuose). Veiklos vykdytojo prašymu, keliems to paties veiklos vykdytojo eksploatuojamiems įrenginiams (ar jų dalims), atitinkantiems taisyklių 1 priedo 1.1 kriterijų ir esantiems vienos savivaldybės teritorijoje, gali būti išduotas vienas leidimas. Įrenginio sąvoka apibrėžta Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4.4 punkte, pagal kurį įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Taisyklių 1 priede įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo.
Taigi, tiek pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹, 19² straipsnių nuostatas, tiek pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, tiek pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles leidimai būtini fiziniams ar juridiniams asmenims siekiant eksploatuoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nurodytą įrenginį.
Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ žodis įrenginys suprantamas kaip tai, kas įrengta, įrengtas sudėtingas mechanizmas; žodis technika – kaip materialinės žmonių veiklos priemonės (mašinos, įrenginiai ir kt.). Taigi iš paminėtų abiejų taisyklių nuostatų ir žodžio įrenginys reikšmės išplaukia, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, yra tam tikras mechanizmas, technika ir juo negali būti pripažįstama teritorija. Byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, kaip Nutarime nurodo Institucija – teritorijoje, V. A. būtų eksploatavęs kokį nors įrenginį, kaip jis apibrėžtas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7.7 punkte arba Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4.4 punkte, t. y. stacionarų technikos objektą. Bylos medžiaga rodo, kad minėtoje teritorijoje tik stovėjo mobilūs daiktai – transporto priemonės, kurių dalis apardyta. O teritoriją (duomenys neskelbtini) pripažinti įrenginiu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7.7 punkto arba Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4.4 punkto prasme ne tik prieštarauja minėtose teisės normose pateiktam įrenginio (kaip stacionaraus technikos objekto) sąvokos apibrėžimui, tačiau neatitinka ir kitose šių taisyklių nuostatose paminėtų tokio įrenginio požymių.
Kaip matyti iš Nutarime nurodytų teisės aktų, juose reikalavimas turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą iš esmės siejamas išskirtinai su įrenginio (stacionaraus technikos objekto), kurio sąvoka apibrėžta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7.7 punkte arba Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4.4 punkte, eksploatavimu. Tokio įrenginio pareiškėjas neeksploatavo, todėl jam nekilo pareiga gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, pareiškėjui buvo nepagrįstai inkriminuoti Nutarime nurodytų teisės aktų pažeidimai.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai ir Nutarimą priėmusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad V. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.
Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2019 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikintinas, administracinio nusižengimo teisena V. A. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 647 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. A. atžvilgiu.
Nutarimui įsiteisėjus, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos grąžinti V. A. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.