- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- eI3-6666-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00375-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- S. O.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. O. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. CSPR-4, kuriuo neatnaujintas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus 2020 m. liepos 30 d. sprendimo ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, įformintų Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įraše, (toliau – ir VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimai) panaikinimo, ir prašo įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 23 d. skundą ir 2023 m. gruodžio 8 d. patikslintą skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundo Komisijai padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kada skundžiamas sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui, jei teritorinio registratoriaus sprendimas priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, o ne nuo tokio sprendimo priėmimo dienos. Komisija nenustatė esminės faktinės aplinkybės – kada pareiškėjui S. O. buvo įteikti ginčijami VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimai. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad 2023 m. birželio mėnesį jam tapo žinoma apie ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pastatas) įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre faktą, nepagrįstai ir neteisėtai prilyginta skundžiamų sprendimų įteikimui. Tokiam prilyginimui nėra jokių teisinių prielaidų.
Teigia, kad pareiškėjas negavo VĮ „Registrų centro Utenos filialų sprendimų, todėl nebuvo nei faktinių, nei teisinių prielaidų spręsti, jog praleistas terminas skundui dėl šių sprendimo panaikinimo pateikti.
Pažymi, kad pareiškėjas teisių pažeidimą sieju su tuo, kad pastatas pastatytas arčiau nei 3 metrų atstumu nuo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos, todėl VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimai negalėjo būti priimti kol nėra pateiktas jo kaip gretimo žemės sklypo savininko sutikimas dėl pastato statybos arčiau sklypo ribos. Faktinę aplinkybę, kad pastatas pastatytas pažeidžiant imperatyvią 3 m taisyklę sužinojo tik 2023 m. lapkričio 13 d. matininkui atlikus pastato iki sklypo ribos atstumų skaičiavimą. Į Komisiją pareiškėjas kreipėsi 2023 m. lapkričio 23 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo sužinojimo apie pažeistą teisę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius, kad pareiškėjas praleido sprendimų apskundimo terminus, prašo juos atnaujinti. Nurodo, kad dar 2012 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS492-123/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog tuo atveju, kai apie pažeistą turimą teisę asmuo sužino vėliau nei susipažįsta su administracinio akto turiniu, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas termino skundui paduoti atnaujinimui.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras priimtu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas Komisijai pateikė argumentus, kad apie priimtus VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimus sužinojo 2023 m. birželio mėnesį, be to, šią aplinkybę pagrindė su patikslintu skundu Komisijai pateiktas V. P. ir I. P. adresuotas 2023 m. birželio 26 d. raštas.
Pažymi, kad VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimai buvo įforminti registro įrašais (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas, akto redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.), todėl atskiri rašytiniai dokumentai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nebuvo surašyti.
Nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. rašte pastato savininkui suformulavo reikalavimą patraukti pastatą, nurodydamas šio pastato unikalių numerį, žemės sklypo kadastro numerį, adresą, savo žemės sklypo, iki kurio, pareiškėjo teigimu, nesilaikyta 3 metrų atstumo, kadastro numerį. Dėl to aplinkybė, kad vėliau matininkas atliko atstumo nuo pastato iki pareiškėjo žemės sklypo matavimus, nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino. Atsakovės vertinimu, Komisija nustatė neginčijamą aplinkybę, kad dar 2023 m. birželio mėnesį pareiškėjui buvo žinoma apie tai, kad pastato kadastro duomenys yra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre į šį pastatą yra įregistruotos V. P. ir I. P. nuosavybės teisės.
Pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. birželio mėn. sužinojęs apie skundžiamus VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimus, ne tik praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą, bet skundo nepateikė ir per protingą laiko tarpą. Dėl to Komisija, taikydama individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl sprendimų apskundimo terminų atnaujinimo nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, rėmėsi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo neatnaujintas terminas skundui paduoti ir pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad:
VĮ Registrų centro Utenos filialas gavo I. P. ir V. P. 2020 m. liepos 24 d. prašymą bei kartu su šiuo prašymu pateiktą 2020 m. liepos 24 d. deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 ir Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ saugomos matininkės R. J. 2020 m. birželio 23 d. parengtą kadastro duomenų bylą, kurių pagrindu VĮ Registrų centro Utenos filialas į Nekilnojamojo turto kadastrą 2020 m. liepos 30 d. įrašė ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (2020 m. liepos 30 d. sprendimas), taip pat Nekilnojamojo turto registre į pastatą 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo įregistruota I. P. ir V. P. nuosavybės teisė (2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas). Tiek Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 30 d. sprendimas įrašyti pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tiek Registro tvarkytojo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas į pastatą įregistruoti I. P. ir V. P. nuosavybės teisę buvo įforminti registro įrašais.
VĮ Registrų centre 2023 m. lapkričio 23 d. buvo gautas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 23 d. prašymas. VĮ Registrų centras pareiškėjo prašymą perdavė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai NTRĮ redakcijai, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos pavadinimas pakeistas į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisiją).
Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė patikslintą skundą, kartu su skundu pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą, kuriuo buvo įrašyti pastato kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Registro tvarkytojo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuriuo į pastatą buvo įregistruota I. P. ir V. P. nuosavybės teisė. Pažymėjo, kad apie skundžiamus sprendimus sužinojo 2023 m. birželio mėnesį, tuomet raštu kreipėsi į I. P. ir V. P., tačiau jokios reakcijos nebuvo. Taip pat prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė, kad buvo atlikti tikslūs matavimai, kas tikrai patvirtino, jog atstumas neišlaikytas. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė V. P. ir I. P. adresuotą 2023 m. birželio 26 d. raštą, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ kvitą ir šešias fotonuotraukas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 30 d. sprendimas ir Registro tvarkytojo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas jam nebuvo pateiktas.
Pagal NTRĮ 26 straipsnio 2 dalį prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, kai priimamas sprendimas prašymą tenkinti, ne vėliau kaip per 24 valandas po sprendimo priėmimo teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę įrašo duomenis apie įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. NTRĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai priimamas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus, notarui, per kurį pateiktas asmens prašymas, arba prašymą pateikusiam asmeniui (kai prašymas pateiktas šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju) teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus įteikia arba išsiunčia sprendimą atsisakyti įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus arba sprendimą dėl sprendimo priėmimo atidėjimo. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie gautą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Pagal 27 straipsnį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistravęs daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, prašymą pateikusio asmens pageidavimu išduodami Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatytos formos ir turinio registro išrašai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Toks pat apskundimo terminas nustatytas ir NTRĮ 31 straipsnio 2 dalyje (šis terminas taikomas ir sprendimams dėl kadastro duomenų (įrašymo ar neįrašymo apskųsti) vadovaujantis NTRĮ 15 straipsnio 1 dalimi).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne dėl to asmens, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (pvz., 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).
Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras Utenos filialas Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo ir Registro tvarkytojo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, įformintų Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įraše, pareiškėjui neįteikė ir neturėjo įteikti, nes sprendimai priimti dėl I. P. ir V. P. pastato kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo ir jų nuosavybės teisių į pastatą įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą.
Analizuojant pareiškėjo skundo argumentus dėl jo (pareiškėjo) sužinojimo apie Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo ir Registro tvarkytojo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo priėmimą, matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad dėl netinkamo įrodymo vertinimo buvo padaryta neteisinga išvada, jog vėliausiai 2023 m. birželio mėn. pareiškėjas sužinojo apie priimtus sprendimus.
Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, sutinka su Komisijos išvadomis, jog pareiškėja apie skundžiamus sprendimus sužinojo vėliausiai 2023 m. birželio mėn., nuo kurios ir turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Sužinojimo apie teritorinio registratoriaus priimtus administracinius sprendimus datos neneigia pareiškėjas, tačiau pažymi, kad tikslinosi aplinkybes dėl galimo teisių pažeidimo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 8 d. Komisijai pateikė prašymą atnaujinti skundžiamų sprendimų apskundimo terminus. Prašyme pats nurodė, kad apie priimtus sprendimus sužinojo 2023 m. birželio mėn., tuomet kreipėsi į I. P. ir V. P.. Byloje yra pateiktas pareiškėjo 2023 m. birželio 26 d. raštas dėl statinio pastatyto per arti kaimyninio sklypo ribos, kuriame nurodyta „Prašau iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (protingas terminas) patraukti jums priklausantį statinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jums priklausančiame sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). kurio neišlaikytas atstumas pagal LR galiojančius įstatymus statinio atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo...“ Aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie priimtus Kadastro ir Registro tvarkytojų sprendimus. Tai, kad pareiškėjas papildomai tikslinosi galimą jo nurodytų teisių pažeidimo mastą, neduoda pagrindo spręsti, jog apie skundžiamus administracinius sprendimus pareiškėjas sužinojo vėliau ir kad terminas centriniam registratoriui skundui pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo vėlesnės datos.
Apibendrindama pirmiau aptartas bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisija neteisingai nustatė vieną iš esminių bylos aplinkybių, t. y. kad pareiškėjas, 2023 m. lapkričio 23 d. (pirminis skundas) ir 2023 m. gruodžio 8 d. pateikęs Komisijai skundus dėl VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimų (Kadastro ir Registro tvarkytojų sprendimų), praleido NTRĮ nustatytą terminą jiems apskųsti.
NTRĮ nėra įtvirtinta nuostatų apie tai, kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikosi nuostatos, kad, sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2064/2012).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka numatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.
Vertinant, dėl kokių priežasčių asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, nepakanka vien konstatuoti, kad asmuo netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
Įvertinus tai, kad pareiškėjas, sužinojęs apie VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimus 2023 m. birželio mėn., teikė skundą ne Komisijai, o pretenziją I. P. ir V. P., o skundą dėl VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimų VĮ Registrų centrui pareiškėjas pirmą kartą pateikė tik 2023 m. lapkričio 23 d., pareiškimą atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2023 m. gruodžio 8 d., - teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškime nurodomos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Konstatuotina, kad pareiškėjas be objektyvaus pagrindo delsė paduoti skundą Komisijai.
Iš pareiškėjo 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškime atnaujinti terminą skundui paduoti nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas prašymą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jo kreipimusi į I. P. ir V. P., taip pat jo užsakymu atliktą jo žemės sklypo ribos iki pastato tikslų matavimą, tačiau atsakovė teisingai nustatė, kad šios nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjo inicijuoti procesai buvo ne dėl VĮ Registrų centro Utenos filialo neteisėtų veiksmų, priimant sprendimus. Be to, įrodymų rinkimas nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą administracinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo S. O. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Jovita Einikienė Eglė Žulytė-Janulionienė Violeta Petkevičienė