Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-29 · Civilinė byla Nr. 2S-684-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
2S-684-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
Ieškovas
UAB „General Financing“
Atsakovas
I. V.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-684-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 106.4; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „General Financing“ 2009-10-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš I. V. 3 409,54 Lt mokėtinų įmokų, 8 134,94 Lt delspinigių, iš viso 21 544,48 Lt įsiskolinimą, bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, jog jis su atsakove 2007-07-11 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią bendrovė atsakovei suteikė 12 959,76 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2010-09-25. Tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimo nesilaikė, mokėtinų įmokų nuo 2008-05-08 nei karto nemokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus iki 2009-11-24.

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, jog pateiktas ieškinys neatitiko LR CPK 111 (113-114) str., 135 str. reikalavimų. Ieškovas ieškinyje nurodė bendrą skolos sumą, nedetalizuodamas atsakovės skolos pagal kiekvieną iš sutarčių, nors atsakovė sudarė skirtingas sutartis skirtingu laiku ir gal būt mokėjo įmokas. Jokių duomenų ir įrodymų ieškovas teismui nepateikė.

Ieškovas taip pat nepateikė delspinigių skaičiavimo lentelės. Tokiu būdu teismui neaišku, kiek pagal kurią sutartį skolinga atsakovė ir kaip turi būti skaičiuojami skola, palūkanos, delspinigiai pagal kiekvieną sutartį atskirai. Teismo teigimu, bet kokiu atveju tai turės būti nustatyta, kad pagrįsti ir susumuoti bendrą skolą ir kitus mokėjimus. Ieškovas privalo pagrįsti savo reikalavimus ne tik nurodydamas savo teisės įgyvendinimo pagrindus (sutarties 5.4 punktas tai vienas iš susitarimo sąlygų punktų),bet ir sutartinius pagrindus reikalauti visos skolos, delspinigių ir palūkanų pagal įstatymą, o ne palikti tai teismo diskrecijai. Taipogi nepateikti duomenys, ar ieškovas vykdė aukščiau minėtos sutarties 6.4p., 6.4.1 p., 6.5p.,7.7p., 7.8.2,7.8.4,7.11,8.1,8.3 punktus. Teismui nepateikti aiškūs delspinigių skaičiavimai pagal sutarties 7.12 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo UAB UAB “General Financing“ ieškinį I. V. laikė nepaduotu ir gražino jam procesinius dokumentus.

Teismas konstatavo, jog jo nurodytu terminu ieškovas nepašalino trūkumų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „General Financing“ prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinys neatitinka CPK 111, 113 ir 114 str. reikalavimų. Teigia, kad visus šiuose straipsniuose išdėstytus reikalavimus ieškovo pateiktas ieškinys atitinka;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Apelianto nuomone, visus formalius įstatyme nustatytus reikalavimus ieškovo pateiktas ieškinys taip pat atitiko, o patikslintame ieškinyje ieškovas dar aiškiau išdėstė faktinį reikalavimo pagrindą ir pateikė papildomų įrodymų;

3) pagal galiojančią LR teisę bei teismų praktiką ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą, tačiau įrodymai nėra tik rašytiniai įrodymai, todėl įrodymų pateikimas civiliniame procese vyksta ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje. Be to, apelianto teigimu, praktika rodo, kad vartojimo kredito bylose atsakovai pripažįsta įsiskolinimo faktą ir kredito išdavimo faktą patvirtina.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimų turiniu, dėl to netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, įtvirtinančias bendruosius reikalavimus bet kokio teismui adresuoto procesinio dokumento ir specialiuosius - ieškinio - formai bei turiniui, taip pat reglamentuojančias jo priėmimą ir trūkumų ištaisymą.

CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Ši subjektinė teisė turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovui pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovo 2009-10-06 teismui pateiktą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų formos ir turinio reikalavimų aspektu, 2009-10-12 nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus. Vykdydamas įstatymo nustatytą išaiškinimo pareigą (CPK 158 str. 3 d.), teismas nurodė ieškovui konkrečius ieškinio trūkumus, įvardindamas juos nutarties motyvuojamojoje dalyje. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kada skolininkas pasinaudojo kreditais ir atitinkamai po to jis turėjo pagal kiekvieną sutartį atskirai mokėti įmokas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų kada ir kiek atsakovas yra sumokėjęs pagal kiekvieną iš sutarčių, teismui neaišku, kiek atsakovas turi mokėti kas mėnuo pagal nurodytas sutartis ir terminus, kuri sutartis ir nuo kada buvo pažeista ir kuri sutartis pagal mokėjimus nebaigta konkrečia suma. Teismas įpareigojo ieškovą pateiki išsamius paaiškinimus kaip turi būti skaičiuojama skola, palūkanos, delspinigiai pagal kiekvieną sutartį atskirai.

Iš bylos matyti, kad 2009-10-21 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje (b.l. 7-9) ieškovas, patvirtindamas sutarties su atsakove sudarymo aplinkybes, dar kartą įvardijo ieškinio reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą – šalių sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios sąlygų pažeidimo ieškovas kildina savo reikalavimo teisę atsakovei sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas – delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu (Sutarties 5.4.1. p.), taip pat šios sutarties pagrindu sudarytus keturis finansinius sandorius: 2007-07-11 finansavimo sandorį Nr. 1, 2007-07-13 finansavimo sandorį Nr. 2, 2007-08-10 finansavimo sandorį Nr. 3, bei 2007-08-28 finansavimo sandorį Nr. 4 savo reikalavimams pagrįsti remdamasis CK 6.59 str. nuostata, numatančia draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas. Grįsdamas savo reikalavimo teisę atsakovei, ieškovas taip pat nurodė atskirai pagal kiekvieną sudarytą sandorį grąžinamą vartojimo kredito sumą ir ją sudarančius dėmenis, paaiškino 2009-09-03 Delspinigių paskaičiavimo lentelę (b.l. 21-24), kurioje nurodyta atsakovės pagal grafiką mokėtinos ir įmokėtos įmokos, atsakovės skolos balansas, nesumokėtų įmokų suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, delspinigių suma ir dienų skaičius, už kurį jie apskaičiuojami.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip aukščiau buvo minėta, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).

Kolegija daro išvadą, kad patikslintame ieškinyje ieškovas pateikė išsamius kredito sumos ir delspinigių pagal kiekvieną sudarytą sandorį paskaičiavimus ir paaiškinimus. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai, pareikštas ieškinys atitinka, o apeliantas (ieškovas) įvykdė pirmosios instancijos teismo nurodytus įpareigojimus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą, kartu nustatydamas naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir dar kartą įpareigodamas ieškovą ieškinio priėmimo stadijoje pateikti įrodymus, galimai reikalingus būtent ieškinio pagrįstumui vertinti, kas, kaip minėta, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 str. 5 d.). Taigi pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, kurie nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti, t.y. įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje perėjo prie įrodymų ir aplinkybių vertinimo, nors tai turėtų būti daroma pasirengimo bylai nagrinėti ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir turėtų reikšmę sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, tačiau negali turėti įtakos ieškinio priėmimui, neturi riboti juridinio asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas nepagrįstai UAB „General Financing“ ieškinį grąžino ieškovui (CPK 115 str. 3 d.). Dėl netinkamo civilinio proceso normų taikymo skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 137 str.1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir UAB „General Financing“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Danutė KutrienėHenrichas Jaglinskis