Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) atstovui Juozui Adomui Grišanovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos AVMI 2013-10-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. už tai, kad jis būdamas UAB „K.“ vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, Liepų g. 81, Klaipėdos m., darbuotojams už darbą 2013 m. liepos-rugsėjo mėnesiais išmokėjo bendrą 4390,00 Lt darbo užmokesčio sumą, neįtrauktą į apskaitą, t.y. už darbą 2013 m. liepos mėnesį darbuotojui M. M. išmokėjo 1920,50 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą, už darbą 2013 m. rugpjūčio mėnesį darbuotojams M. M. išmokėjo 230,00 Lt ir R. B. 545,00 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą, už darbą 2013 m. rugsėjo mėnesį darbuotojui M. M. išmokėjo 1695,00 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, paaiškino, kad atlyginimai darbuotojams mokami pagal sutartis, joks neapskaitytas atlyginimas jiems nemokamas. Klaipėdos AVMI darbuotojas neapskaityto atlyginimo sumas paskaičiavo pagal darbuotojų R. B. ir M. M. paaiškinimus, tačiau šių darbuotojų paaiškinimai neatitinka tikrovės, kodėl jie davė tokius paaiškinimus jis negali pasakyti. R. B. buvo išmokėtas toks atlyginimas, koks buvo priskaičiuotas, papildomai šiam darbuotojui dėl sunkios materialinės padėties buvo išmokėta 450 Lt suma iš jo (J. L.) asmeninių lėšų. Patikrinimo metu M. M. pagal pakeistą darbo sutartį nebebuvo mokamas 15 Lt per valandą atlyginimas, šis darbuotojas rašydamas paaiškinimą galėjo suklysti, nes anksčiau jam pagal darbo sutartį buvo mokama 15 Lt per valandą. Šiuo metu R. B. dirba bendrovėje, M. M. nedirba, tačiau pavasarį bus įdarbintas.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis prieš 1,5 metų įsidarbino bendrovėje 0,5 etato, po to prašė jį įdarbinti pilnu etatu, kada buvo keičiamos sutartys neprisiminė. Kai tikrino Klaipėdos AVMI darbuotojai, jie buvo susodinti kabinete, jiems liepta rašyti paaiškinimus apie darbo laiką ir darbo užmokestį. Kadangi jis neturėjo su savimi darbo sutarčių, į paaiškinimą parašė, kad gavo bendrai 1000 Lt, tačiau viena dalis iš tos sumos buvo atlyginimas, o kita dalis direktoriaus jam paskolinta 450-500 Lt suma. Kaip atlyginimą visą šią sumą įrašė dėl to, kad Klaipėdos AVMI darbuotojai liepė rašyti visas gautas pinigų sumas. Duodamas paaiškinimą jis buvo pasimetęs, nežinojo, ką rašyti, galėjo nusirašyti nuo M. M. paaiškinimo. Pagarsinus paaiškinimą, R. B. nurodė, kad paaiškinimas yra klaidingas.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių dirbdamas bendrovėje gaudavo 15 Lt valandinį atlygį, šį atlyginimą paskaičuodavo pagal išdirbtas valandas, tuo metu gaudavo apie 1000 Lt, po to darbo sutartis buvo pakeista ir jis gaudavo minimumą apie 800 Lt. Iš esmės atlyginimas iki sutarties ir po sutarties pakeitimo nelabai skyrėsi. Rašydamas paaiškinimus Klaipėdos AVMI darbuotojams, jis buvo užmiršęs apie sutarties pakeitimą, todėl nurodė seną atlyginimą. Pagarsinus jo paaiškinimus, M. M. nurodė, kad šiuose paaiškinimuose parašė neteisingą informaciją.

Liudytoja Klaipėdos AVMI darbuotoja J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad telefonu buvo gautas pranešimas, kad UAB „K.“ penktadieniais darbuotojams mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Buvo nuvykta į bendrovę, ten rasti darbuotojai, iš jų paimti raštiški paaiškinimai apie darbo užmokesčio išmokėjimą. Paaiškinimus rašė patys darbuotojai savo ranka. Buvo apklausti 9 darbuotojai, daugelis jų negalėjo pasakyti, kiek gauna atlyginimo, stengėsi nurodyti po 800 Lt. Gautus darbuotojų paaiškinimus sulygino su darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščiais ir nustatė, kad dviejų darbuotojų R. B. ir M. M. paaiškinimuose nurodytas gaunamas atlyginimas neatitiko jiems žiniaraščiuose priskaičiuoto atlyginimo. Dėl to direktoriui J. L. buvo surašytas protokolas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis byloje Nr. N575-1196/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų J. L. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra pirminiai darbuotojų R. B. ir M. M. paaiškinimai, kuriuos jie vėliau paneigė parodymais teisme. Šiuos jų teisme duotus parodymus patvirtina byloje esantys mokėjimų ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo sutartys. Pagal kitus darbuotojų paaiškinimus pažeidimų nebuvo nustatyta.

Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Liudytoja J. J.teismo posėdžio metu parodė, jog gavo duomenis, kad įmonėje darbuotojams atlyginimai mokami ,,vokeliuose“, todėl nuvyko šių duomenų patikrinti. Iš 2013-10-28 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-859 matyti, kad išvada, jog darbuotojams mokamas nepaskaitytas darbo užmokestis padaryta tik iš apklaustų R. B. ir M. M. paaiškinimų. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų) byloje nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., t. y. mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, jo parodymai nuo pat pradžių buvo vienodi, nuoseklūs, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.

Taigi teismui visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytiems darbuotojoms išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą J. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.