- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-294-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00966-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo J. L. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 41⁴ str. 3 d., sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. spalio 29 d. J. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, Liepų g. 81, Klaipėdos m., darbuotojams už darbą 2013 m. liepos-rugsėjo mėnesiais išmokėjo bendrą 4390,00 Lt darbo užmokesčio sumą, neįtrauktą į apskaitą, t.y. už darbą 2013 m. liepos mėnesį darbuotojui M. M. išmokėjo 1920,50 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą, už darbą 2013 m. rugpjūčio mėnesį darbuotojams M. M. išmokėjo 230,00 Lt ir R. B. 545,00 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą, už darbą 2013 m. rugsėjo mėnesį darbuotojui M. M. išmokėjo 1695,00 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. J. L. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą pakeisti ir J. L. skirti nuobaudą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d. sankcijos ribose, už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą. Nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė administracinio teisės pažeidimo medžiagą. Pažymi, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai 2013 m. rugsėjo 27 d. 17.00 val., apsilankė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu Liepų g. 81, Klaipėda. Patikrinimo metu Bendrovės patalpose rado 9 bendrovės darbuotojus, iš kurių buvo paimti paaiškinimai apie darbo užmokesčio išmokėjimą bei darbo sąlygas.
Apeliantas akcentuoja, kad patikrinimo metu pas bendrovės atskaitingą asmenį A. M. rasta 6 800 Lt. A. M. 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu paaiškino, kad rasta pinigų suma yra pinigai gauti iš kliento, kuriuos turėjo įnešti į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą. A. M. patikrinimo metu nepateikė pinigų gavimo faktą įforminančio apskaitos dokumento; pinigų priėmimo kvito, kasos pajamų orderio, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Pateiktuose bendrovės apskaitos dokumentuose: kasos knygoje bei pirminiuose dokumentuose, bankinių sąskaitų išrašuose už 2013 metų rugsėjo mėnesį duomenų, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. iš kliento gauta suma 6800 Lt įtraukta į bedrovės apskaitą, išrašant pinigų priėmimo kvitą ar kasos pajamų orderį, nerasta. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimai.
Taip pat nurodo, jog operatyvaus patikrinimo metu 2013 m. rugsėjo 27 d. R. B. ir M. M. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad yra mokamas valandinis tarifas 15 Lt už valandą. M. M. 2013 m. spalio 24 d. iškviestas į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateiktame paaiškinime papildomai patvirtino, kad bendrovėje jam yra mokamas valandinis atlyginimas po 15 Lt už valandą. Teismo posėdžio metu liudytojai R. B. ir M. M. pakeitė operatyvaus patikrinimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad buvo mokamas už atliktą darbą bendrovėje minimalus atlyginimas apie 800 Lt.
Pasak apelianto, teismas priimdamas nutarimą vadovavosi teismo posėdžio metu duotais liudytojų parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad R. B. ir M. M. tebedirba bendrovėje ir yra susieti darbiniais santykiais su darbdaviu. Mano, kad liudytojai R. B. ir M. M. teismo posėdžio metu pakeitė parodymus paveikti darbdavio ir siekė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius išvengtų administracinės atsakomybės. Apelianto manymu, teismas, priimdamas nutarimą, turėjo vadovautis pirminiais, t. y. operatyvaus patikrinimo metu 2013 m. rugsėjo 27 d. R. B. ir M. M. duotais parodymais ir papildomai 2013 m. spalio 24 d. M. M. duotais parodymais.
Atsiliepimas
J. L. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog J. L. kaltė padarius pažeidimą numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d. yra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nors apeliantas teigia, kad šioje byloje J. L. kaltė yra įrodyta pilnai byloje surinktais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. L. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, Liepų g. 81, Klaipėdos m., darbuotojams už darbą 2013 m. liepos-rugsėjo mėnesiais išmokėjo bendrą 4390,00 Lt darbo užmokesčio sumą, neįtrauktą į apskaitą.
ATPK 9 str. apibrėžta administracinio teisės pažeidimo sąvoka: administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį J. L. kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų duoti paaiškinimai. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. B. ir M. M. paaiškino, dėl ko pirminiuose parodymuose davė J. L. kaltinančius parodymus. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad patikrinimo metu rašant paaiškinimą buvo pamiršęs apie sutarties pakeitimą. Iš pradžių dirbdamas bendrovėje jis gaudavo 15 Lt valandinį atlygį, pagal priskaičiuotas išdirbtas valandas, todėl gaudavo apie 1000 Lt, o po sutarties pakeitimo jis gaudavo minimumą 800 Lt. Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, kad pradžioje bendrovėje dirbo pusę etato, o vėliau buvo įdarbintas pilnu etatu. Kada keitėsi sutartys neprisimena. Rašydamas paaiškinimą parašė bendrą 1000 Lt sumą, viena dalis buvo darbo atlyginimas, o kita dalis direktoriaus jam paskolinta suma. Įrašė visą sumą todėl, kad mokesčių inspekcijos darbuotojai liepė rašyti visas gautas pinigų sumas. Duodamas paaiškinimą buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti, galėjo nusirašyti ir nuo M. M.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų duoti paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais patvirtinačiais aplinkybę, jog J. L. nelegaliai išmokėjo darbo užmokestį, juolab, kad bendrovės darbuotojai teismo posėdyje paaiškino tokių parodymų pakeitimo priežastis. Tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Teisme apklaustos liudytojos J. J. parodymai buvo duoti, kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis pirminiais, operatyvaus patikrinimo metu, bendrovės darbuotojų duotais paaiškinimais. Galima turėti tam tikrų abejonių dėl J. L. kaltės, taip pat galima daryti prielaidą, kad bendrovėje galimai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, bet kokios kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra įrodyta, jog įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Pilnai neįrodžius aplinkybės, jog buvo išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, J. L. negali būti pripažinta kaltu padarius ATPK41⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Nors apeliantas mano, kad teismas turėjo vadovautis pirminiais, t. y. operatyvaus patikrinimo metu 2013 m. rugsėjo 27 d. R. B. ir M. M. duotais parodymais ir papildomai 2013 m. spalio 24 d. M. M. duotais parodymais, nes parodymai išsakyti teisme, galimai paveikti ir pakeisti J. L. naudai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius išvengtų administracinės atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais, kadangi byloje esančių įrodymų vertinimas ir išvadų jų pagrindu formulavimas yra išimtinė teismo teisė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo atliktam šių liudytojų parodymų vertinimui. Apeliantas ginčydamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos J. L. nutraukimą pagal ATPK 41⁴ str. 3 d., apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nei remdamasis byloje esančių duomenų visuma, padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kyla pagrįstų abejonių dėl J. L. inkriminuojamo pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškilusias abejones vertinti pažeidėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Todėl, įvertinus tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka J. L. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. L. kaltė dėl ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą J. L. nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinės teisės pažeidimo sudėties.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad patikrinimo metu pas bendrovės atskaitingą asmenį A. M. rasta 6 800 Lt. A. M. patikrinimo metu nepateikė pinigų gavimo faktą įforminančio apskaitos dokumento; pinigų priėmimo kvito, kasos pajamų orderio, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Pateiktuose bendrovės apskaitos dokumentuose: kasos knygoje bei pirminiuose dokumentuose, bankinių sąskaitų išrašuose už 2013 metų rugsėjo mėnesį duomenų, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. iš kliento gauta suma 6800 Lt įtraukta į bedrovės apskaitą, išrašant pinigų priėmimo kvitą ar kasos pajamų orderį, nerasta. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimai. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 026511surašyto J. L. už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, Liepų g. 81, Klaipėdos m., darbuotojams už darbą 2013 m. liepos-rugsėjo mėnesiais išmokėjo bendrą 4390,00 Lt darbo užmokesčio sumą, neįtrauktą į apskaitą, t.y. už darbą 2013 m. liepos mėnesį darbuotojui M. M. išmokėjo 1920,50 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą, už darbą 2013 m. rugpjūčio mėnesį darbuotojams M. M. išmokėjo 230,00 Lt ir R. B. 545,00 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą, už darbą 2013 m. rugsėjo mėnesį darbuotojui M. M. išmokėjo 1695,00 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. L. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. 026510 už tai, kad J. L. būdamas bendrovės vadovu neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktais nustatytos mokesčių mokėtojų duomenų pateikimo tvarkos ir už tai, kad būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi teisės aktais nustatytos apskaitos dokumentų įforminimo tvarkos, t.y. bendrovės atskaitingas asmuo iš kliento gautiems gryniesiems pinigams – 6800 Lt neišrašė pinigų gavimo faktą patvirtinančio dokumento. Apygardos teismas daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas, dėl pas atskaitingą asmenį A. M. rastų pinigų – 6800 Lt, nėra šios bylos dalykas, todėl dėl jo nepasisakoma.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.