- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- 1-840-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17539-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- E. R.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. R. 2019 m. balandžio 27 d. apie 4.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Parko g. 34A, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos padarymui, tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu nukentėjusiajam E. S. ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, taip padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešiniojo kampo srityje, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
E. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad vasarą (tikslios įvykio datos neatsimena, bet tai galėjo įvykti kaltinime nurodytu metu) prie parduotuvės „IKI“, esančios Naujojoje Vilnioje, susitiko su keturiais savo draugais, nukentėjusiuoju ir dviem jo draugais, kartu vartojo alkoholinius gėrimus (neatsimena kokius), kalbėjosi. Nukentėjusįjį žinojo iš matymo, tačiau anksčiau nebendravo. Kaltinamasis susipyko su nukentėjusiuoju ir trenkė jam į veidą galimai penkis kartus. Jie vienas kitą suėmė ir pradėjo voliotis ant žemės, galimai gaudė nukentėjusįjį. Neatsimena, dėl kokios priežasties kilo konfliktas, tačiau pripažįsta, kad jo metu buvo neblaivus ir agresyvus. Po konflikto kaltinamasis su nukentėjusiuoju bendravo, atsiprašė jo, pasirašė vekselį dėl žalos atlyginimo. E. R. nurodė, kad vartoja alkoholį retai, kartą per du mėnesius. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Kai kurie kompanijoje buvę draugai bandė skirti konfliktuojančius asmenis, o kai kurie tiesiog stebėjo muštynes. E. R. nukentėjusiojo atsiprašė, kai jis parašė pareiškimą policijoje. Su Ligonių kasa pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo, dalį jau yra sumokėjęs. Sodrai dar nėra sumokėjęs, sutarties nepasirašęs. Pripažįsta visus civilinius ieškinius.
Nukentėjusysis E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškęs civilinį ieškinį, tačiau jo atsisako, nes susitaikė su kaltinamuoju ir pasirašė vekselį dėl žalos atlyginimo, pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes supranta.
Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. apie 23.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Parko g. 34A, su draugais D. S. ir D. T. sėdėjo automobilyje, kalbėjo. Po pusvalandžio atėjo dar keli pažįstami asmenys, tarp jų ir E. R., kurį pažįsta maždaug 5 metus. Abi draugų kompanijos bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus. 2019 m. balandžio 27 d. nuo 3.30 val. iki 4.30 val., jam stovint lauke prie automobilio, E. R. priėjęs sudavė jam kumščiu į veidą. Paklausus už ką trenkė, kaltinamasis atsakė, kad jie turėjo važiuoti, tačiau nieko normaliai nepaaiškinęs, trenkė dar kartą. Po to pradėjo mušti kumščiais į galvos sritį, sudavė dar du smūgius į veidą. Po paskutinio smūgio nukentėjusysis pajuto stiprų žandikaulio skausmą ir, siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, įsėdo į draugo automobilį. E. R. bandė atidaryti automobilio dureles, bet nukentėjusysis laikė ir neleido to padaryti. Tada kaltinamasis nuėjo į kitą automobilio pusę, tačiau tuo metu E. S. išlipo iš automobilio per priekines keleivio dureles ir nuėjo link jo. Priėjęs, pradėjo jį stumti ir jie kartu parkrito ant šaligatvio. E. R. ir vėl norėjo smūgiuoti. Nukentėjusysis, norėdamas apsiginti ir nuraminti kaltinamąjį, prismaugė jį savo kojomis, tačiau buvo atitrauktas E. R. draugo. Nukentėjusysis su savo draugais išvažiavo automobiliu į Lazdynų ligoninę, o kitą dieną kreipėsi į Žalgirio kliniką, kur jam diagnozavo žandikaulio lūžį (1 t., b. l. 19–22).
E. S., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio metu sulaužyto žandikaulio gulėjo Žalgirio ligoninėje iki 2019 m. gegužės 6 d. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, todėl už savaitę gydymosi ligoninėje Sodra jam nemokėjo ligos išmokos, nors žandikaulio lūžį patyrė dėl to, kad E. R. kumščiu sudavė jam keturis smūgius, o jo neblaivumas patirtai traumai neturėjo jokios įtakos. Kol gulėjo ligoninėje, E. R. parašė jam per socialinį tinklą „Facebook“ žinutę ir pasiteiravo dėl sveikatos, tačiau jokių atsiprašymų arba pasiūlymų dėl žalos atlyginimo iš jo nesulaukė. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas ir gydėsi namuose nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos 8 d. Įvykio vakarą draugų kompanija buvo su D. S. priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis jam pateiktame vaizdo įraše iš įvykio vietos atpažino E. R., N. D, D. S., D. T. ir juos išskyrusį asmenį vardu Rolandas, pavardės nežino, kuris atvažiavo jau konflikto pačioje pabaigoje ir kuris atitraukė jį nuo kaltinamojo, kai jie voliojosi ant žemės. Kitų asmenų, užfiksuotų įraše , t. y. asmens su kuprine ir striuke balta juosta, nepažįsta (t. 1, b. l. 25–27, 35–37).
Liudytojas R. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d., apie 4 val. važiavo pro parduotuvę „IKI“, esančią Vilniuje, Parko g. 34A, ir pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje susirinkusią iš matymo pažįstamų jaunų žmonių kompaniją, todėl nusprendė užsukti pabendrauti. Iš buvusių asmenų pažįsta D. ir N., kitus žino tik iš matymo, jokių kontaktų neturi. Atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė stovintį automobilį BMW, iš kurio iššoko pažįstamas vaikinas E. S. ir susikibo su kitu pažįstamu E. R.. Minėti vaikinai pargriuvo ant šaligatvio, pradėjo vartytis, todėl jis iš karto pribėgo ir atitraukė E. S. nuo E. R.. Nematė konkrečiai, kiek smūgių ir kam buvo suduota. Liudytojas tam tikrą laiką palaikė E. S., kuris po to įsėdo į automobilį ir su savo draugais išvažiavo. Po poros minučių į aikštelę atvyko policija (1 t., b. l. 90–93).
Liudytojas G. N. (G. N.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. vakare susitiko su draugais E. R., N. D. pabendrauti, kartu vartojo alkoholį. 2019 m. balandžio 27 d. po vidurnakčio N. D. automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Parko g. 34A, kur sutiko kitą jaunuolių kompaniją. Ten buvo E. S., kurį pažįsta, nes kartu mokėsi vienoje mokykloje, jo draugas D. S., su kuriuo kartu tarnavo kariuomenėje bei pažįstamas vardu F. R. (F. R.), tačiau neprisimena, kuriuo metu minėtas asmuo prie jų prisijungė. Jie visi kartu bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, po to G. N. automobilyje bendravo tik su D. S.. Liudytojas užmigo automobilyje ir atsikėlė tik 8 val. ryte. F. R. ir N. D. papasakojo, kad tą naktį, kol jis miegojo, E. R. susimušė su E. S., buvo atvažiavusi policija, tačiau jo net nepastebėjo. Draugai jį užrakino automobilyje ir paliko miegoti visai nakčiai. Kitą dieną per socialinį tinklą „Facebook“ D. S. informavo, kad naktį E. R. ir E. S. susimušė, o šiuo metu E. S. guli ligoninėje, jam sulaužytas žandikaulis. Vėliau buvo sutikęs E. R., kuris teigė, kad nori susitaikyti su E. S. (1 t., b. l. 94–97).
Liudytojas F. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27d. apie 1 val. jis kartu su G. N. ėjo pro parduotuvės „IKI“ automobilio stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, Parko g. 34A, kur pamatė susirinkusius žmones, tarp kurių buvo pažįstami N. D., E. S. ir E. R.. Aikštelėje prie parduotuvės buvo dar daug kitų nepažįstamų žmonių. Jie su G. N. buvo neblaivūs, priėję prie kompanijos, pradėjo bendrauti, susipažino su keliais vaikinais, vartojo su jais alkoholį. G. N. užmigo automobilyje, o E. R. ir E. S. dėl kažko sukonfliktavo. Nesigilino, dėl ko įvyko konfliktas, tik pamatė, kad jie pradėjo stumdytis. Nematė, ar jie vienas kitam trenkė, nesivėlė į konfliktą, tuo metu bendravo su kitais vaikinais, bet po to pastebėjo, kad E. S. ir E. R. susikibo, pargriuvo ant žemės ir pradėjo vartytis. Jis su kitais vaikinais buvo šalia ir bendravo toliau, daugiau niekas nekonfliktavo. Visų įvykusio konflikto detalių neatsimena, nes buvo neblaivus, bet prisimena, kad E. S., atsikėlęs nuo žemės, greitu žingsniu nuėjo į automobilį BMW ir su savo draugais išvažiavo. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie užsirašė jų duomenis ir liepė skirstytis. Po įvykio nė su vienu konflikto dalyviu nebendravo (1 t., b. l. 98–101).
Liudytojas N. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. naktį parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su draugais E. R. ir G. N., su kuriais kalbėjo, vartojo alkoholį. Buvo neblaivus, todėl neatsimena, ar dar kažkas buvo su jais. Po tam tikro laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir pristatė jį į policijos komisariatą, tačiau jokių detalių neatsimena, kadangi buvo labai stipriai girtas. Nieko papasakoti apie tos nakties įvykius negali. Po tos dienos su E. R. daugiau susitikęs nebuvo, su G. N. kelis kartus matėsi, tačiau jis nieko apie tos nakties įvykį neminėjo (1 t., b. l. 102–104).
Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. po vidurnakčio kartu su E. S. ir D. T. bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus automobilyje BMW parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Parko g. 34A. Jis vairavo, todėl buvo visiškai blaivus. Jiems būnant automobilyje, netoliese praėjo jo pažįstamas G. N., su kuriuo kartu tarnavo kariuomenėje, ir dar keturi asmenys, kurių iki to vakaro visiškai nepažinojo. Minėti asmenys sustojo prie jų automobilio pabendrauti, todėl jis susipažino su E. R. ir N. D.. Maždaug 4 val. automobilių stovėjimo aikštelėje jis, E. S. ir D. T. sėdėjo automobilyje. Prie E. S. priėjo E. R. ir, atidaręs dureles, be jokios priežasties sudavė jam kelis smūgius abiem rankomis į veidą, liepė išlipti iš automobilio. Atokiau nuo automobilio kaltinamasis dar kartą trenkė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tačiau visi kompanijoje buvę vaikinai pribėgo ir pradėjo jį nuo E. S. atitraukti. Po šių veiksmų nukentėjusysis rūkė prie automobilio, tačiau E. R. be jokios priežasties vėl suagresyvėjo ir pradėjo kabinėtis prie jo. Bandydamas išvengti tolimesnio konflikto, E. S. įlipo į automobilį, tačiau E. R. jį priverstinai ištraukė ir vėl sukėlė muštynes. Liudytojas matė, kaip E. R. vėl trenkė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, po to E. S. pradėjo gintis, vaikinai susikibo ir parkrito ant žemės, pradėjo vartytis. Tuo metu prie jų privažiavo dar vienas pažįstamas vaikinas Rolandas. Jie visi atsistojo šalia ir žiūrėjo į besivoliojančius ant žemės vaikinus, nes nusprendė, kad jie turi patys išspręsti konfliktą. Vėliau prie konfliktuojančių vaikinų pribėgo Rolandas, atitraukė E. S. nuo E. R. ir pradėjo raminti E. R.. D. S. kartu su D. T. ir E. S. išvažiavo į Lazdynų ligoninę, nes nukentėjusiajam labai skaudėjo žandikaulį. Kadangi Lazdynų ligoninė atsisakė priimti, vyko į Žalgirio kliniką, kur nukentėjusiajam buvo konstatuotas žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 105–108).
Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. apie 23.30 val., 2019 m. balandžio 27 d. naktį iš penktadienio į šeštadienį su savo draugais E. S. ir D. S. buvo automobilyje prie parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Parko g. 34A. Po valandos prie jų prisijungė kiti jam nepažįstami žmonės, tarp kurių buvo E. R.. Minėtas asmuo su E. S. buvo pažįstami, įvykio naktį maždaug apie 1.30 val. draugiškai kalbėjosi atokiau nuo visų, apie ką negirdėjo. Grįžę su visais draugiškai kalbėjo apie automobilius. Maždaug 2 val. E. S. atsisėdo į automobilį, o E. R., atidaręs galines dureles, bandė jį ištraukti. Nukentėjusysis nenorėjo lipti ir eiti su E. R., todėl tai supykdė kaltinamąjį, jis sudavė delnu tris smūgius automobilio viduje sėdinčiam E. S. į veidą. Nukentėjusysis pasakė, kad jeigu kaltinamasis dar mušis, jis išlips ir E. R. gaus atgal. Po šių žodžių kaltinamasis dar kartą trenkė E. S. delnu į veido sritį, pradėjo agresyviai kalbėti, tačiau nukentėjusysis tuo metu buvo ramus, nenusiteikęs konfliktuoti. Vaikinai grįžo prie automobilio, tačiau E. R. atėjo iš paskos ir pradėjo nukentėjusįjį tampyti už striukės, vėl kalbėjo agresyviai. E. S. ramiai klausė, ko jis nori, tačiau kaltinamasis vis rėkė, vėl trenkė nukentėjusiajam vieną kartą delnu į žandą. Liudytojui raminant konfliktuojančius vaikinus, E. R. dar kartą sudavė delnu ar kumščiu vieną stipresnį smūgį, po kurio E. S. atstūmė kaltinamąjį, jie pradėjo muštis rankomis. E. S. norėjo pabėgti, todėl įlipo į automobilį, bandė uždaryti dureles, bet E. R. priverstinai ištraukė jį iš automobilio. Vaikinai vėl pradėjo muštis, pargriuvo ant žemės, vienas kitą smaugė, gulėjo vienas ant kito, smūgių nebuvo. Prie jų priėjo kažkas iš kaltinamojo draugų ir atitraukė ant kaltinamojo buvusį E. S., kuris atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Buvo matyti, kad jam labai skauda, jo veidas buvo ištinęs, žandikaulis pažeistas, lūpa buvo plyšusi, jis kalbėjo neaiškiai. E. R. rėkė ir provokavo konfliktą, tačiau D. T., D. S. ir E. S. išvažiavo iš įvykio vietos. Nukentėjusysis sakė, kad jam labai skauda, laikėsi už žandikaulio, todėl draugai nuvežė jį į ligoninę, kur buvo konstatuotas žandikaulio lūžis. Konflikto priežasčių niekas nesuprato (1 t., b. l. 114–117).
Liudytojas Z. Č. (Z. Č.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. vėlai vakare jis kartu su savo draugu F. R. ir E. po vakarėlio ėjo pro parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę, kur pamatė pažįstamų žmonių kompaniją. Nusprendė pasilikti, pabendrauti su minėta kompanija. Jis buvo gana neblaivus. Vakaro eigoje, nežino kelintą valandą, tarp E. ir kito jauno nepažįstamo vaikino kilo konfliktas, jie pradėjo stumdytis, po to nukrito ant žemės, voliojosi. Tuo metu jis ir F. R. stovėjo atokiau nuo jų, į konfliktą nesikišo. Jis matė susistumdymą, tačiau nežino, ar konflikto dalyviai trenkė vienas kitam. Po tam tikro laiko konfliktuojančius vaikinus išskyrė kiti asmenys, o jam nepažįstamas vaikinas išvažiavo iš įvykio vietos su savo draugais. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, su kuriais nemandagiai bendravo vienas iš kompanijoje buvusių vaikinų, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 118–122).
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2019 birželio mėnesio gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra priešais parduotuvę „IKI“. 2019 m. balandžio 27 d., apie 5 val., moteris pabudo nuo didelio triukšmo ir riksmų iš lauko. Pribėgusi prie lango pamatė, kad minėtos parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje maždaug aštuoni vyrai muša vieną ant žemės gulintį vyrą. Jai atrodė, jog jie visi spardo gulintį vyrą, todėl išsigandusi dėl jo sveikatos, apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Kol kalbėjo telefonu, nukentėjęs asmuo atsikėlė, įlipo į automobilį ir dar su keliais asmenimis išvažiavo iš įvykio vietos. Liudytoja neįžiūrėjo automobilio markės ir spalvos. Vėliau matė atvykusius policijos pareigūnus, kurie apžiūrinėjo įvykio vietą, tikrino aikštelėje buvusius asmenis, jų rankas, vieną vyriškį išsivežė, o visi kiti asmenys išsiskirstė (1 t., b. l. 131–134).
Liudytojas O. K. (O. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 5.10 val., dirbant kartu su kolega T. K. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Parko g. 34A, galimai aštuoni asmenys muša žmogų. Atvykę į įvykio vietą, pastebėjo prie automobilio susirinkusius žmones, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Iš asmens dokumentų nustatyta, kad tai buvo F. R., R. O. ir E. R., kurie paaiškino, kad jokių muštynių nebuvo. Vienas iš kompanijoje buvusių asmenų elgėsi labai įžūliai, kalbėjo pakeltu tonu, paprašius prisistatyti, atsisakė tą padaryti. Asmenų neblaivumui nustatinėti pagrindo nebuvo, nes visi teigė, kad jokio konflikto nebuvo. Įvykio vietoje nukentėjusio asmens nebuvo, nesimatė jokių muštynių požymių (1 t., b. l. 123–126).
Liudytojas t. Kamarauskas ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 127–130).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Penktojo būrio vyriausiojo patrulio O. K. 2019 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias minėtas asmuo parodė apklausos metu (1 t., b. l 14).
2019 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Vilniuje, Parko g. 34A. Apžiūros metu nustatyta, kad aikštelė yra neaptverta, šalia prekybos centro „ IKI“. Ant pastato yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Vizualiai apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, neaptikta. Prie apžiūros protokolo pridėtos įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., b. l. 15–18).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. balandžio 27 d. 5.09 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Parko g. 34A, pranešėja per langą mato, kaip galimai aštuoni asmenys muša žmogų. Taip pat 2019 m. balandžio 28 d. 8.03 val. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos slaugytoja pranešė, kad 2019 m. balandžio 27 d. kreipėsi E. S., kuris nurodė, kad jį Naujojoje Vilnioje sumušė pažįstami asmenys (1 t, b. l. 10–11, 13).
2019 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro 2019 m. lapkričio 27 d. pateiktas garso įrašas pavadinimu 10.102.186.22_2019-04-27_05-06-23_25.04, 01.26 min. trukmės, kuriame užfiksuotas liudytojos G. G. 2019 m. balandžio 27 d. 5.09 val. pranešimas dėl muštynių Vilniuje, Parko g. 34A (t. 1, b. l. 136–139).
2019 m. gegužės 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. S. atpažino E. R., kaip jį sumušusį asmenį (1 t., b. l. 28–31).
2019 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. S. iš vaizdo įrašo sustabdytų kadrų trijų nuotraukų atpažino, kad asmuo nuotraukoje pažymėtas Nr. 1 yra E. R., asmuo stovintis iš dešinės – E. S., o asmuo stovintis prie automobilio, apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais yra vardu N.D. Antroje nuotraukoje asmuo pažymėtas Nr. 1 yra E. R., asmuo, stovintis iš dešinės su priešais ištiesta ranka – E. S., o aukšto ūgio asmuo, stovintis už minėtų asmenų, yra D. S.. Asmuo, apsirengęs šortais, stovintis prie automobilio yra D. T.. Trečioje nuotraukoje užfiksuoti du ant žemės gulintys asmenys, iš kurių viršuje esantis yra E. S., o apačioje – E. R.. Asmuo, pažymėtas Nr. 4, yra D. S., asmuo su baltais marškinėliais – N. D, asmuo su šortais – D. T.. Asmens su juoda striuke su šviesia juosta nepažįsta, o asmuo Nr. 7 – R., kuris išskyrė konfliktuojančius vaikinus (1 t, b. l. 62–80).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 1443/2019 (01) (toliau – 2019 m. gegužės 7 d. specialisto išvada) nurodyta, kad E. S. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dešiniojo kampo srityje, kuris padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VUL Žalgirio klinikas 2019 m. balandžio 27 d. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (1 t., b. l. 87–88).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo apie registruotas transporto priemones matyti, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. S. (1 t., b. l. 109).
Iš 2019 m. gegužės 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Palink“ atstovė pateikė tris vaizdo įrašus, susijusius su 2019 m. balandžio 27 d. įvykiu. (1 t., b. l. 141–144).
2019 m. birželio 12 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti trys vaizdo įrašai. Pirmame 14 minučių trukmės vaizdo įraše matoma parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė ir automobilis, šalia kurio stovi trys asmenys. Vaizdo apačioje nurodyta data – „2019/04/27 04:41:30“. Netrukus iš automobilio išlipa ketvirtasis asmuo, o du apsikabinę asmenys nueina nuo automobilio, po to vienas iš jų užsimoja dešine ranka ir kumščiu iš apačios trenkia kitam vieną smūgį į žandikaulį, po to iš karto dešinės rankos kumščiu trenkia antrą smūgį jam į galvą, nustumia nukentėjusį asmenį nuo savęs. Nustumtas nukentėjęs asmuo atsistoja porą žingsnių nuo jam trenkusio asmens ir ištiesia ranką priešais save, o trenkęs asmuo vėl prieina prie jo ir užsimoja kairės rankos kumščiu trenkti į galvos sritį, tačiau nukentėjusysis atšoka atgal ir užpuolikas jam nepataiko. Tuo metu prie jų pribėga trečias asmuo, apsirengęs baltais marškiniais, ir išstumia užpuoliką už vaizdo filmavimo ribų, Matoma, kad nukentėjusysis stovi ant kojų ir ranka laikosi sau už smakro.
Antrame 9 minučių trukmės vaizdo įraše nurodyta data „2019/04/27 05:00:10“. Jame matoma, kad nukentėjusysis nueina prie automobilio dešinės pusės galinių durelių, o jam iš paskos ateina užpuolikas ir dar du asmenys. Užpuolikas prieina prie nukentėjusiojo ir dešine ranka smūgiuoja į veidą, dėl to jis pasitraukia, ištiesia priešais save kairę ranką ir numuša užpuoliko dešinę ranką. Užpuolęs asmuo atšoka vieną žingsnį atgal ir laiko kumščius priešais save, o nukentėjusysis savo kairę ranką laiko ištiestą priešais save. Netrukus užpuolikas vėl prišoka prie nukentėjusiojo ir suduoda vieną smūgį į kairės pusės galvos–kaklo sritį. Prie besimušančių asmenų prieina aukšto ūgio asmuo ir juos išskiria, laiko užpuoliką už rankų, tuo tarpu nukentėjęs stovi prie automobili ir laikosi sau už smakro. Nukentėjusysis įlipo į automobilį, tačiau užpuolikas bandė atidaryti dureles tol, kol aukšto ūgio asmuo jį nustūmė nuo automobilio. Užpuolikas vėl sugrįžta prie automobilio, todėl į lauką išlipa nukentėjęs asmuo. Užpuolikas dešine ranka smūgiuoja jam į galvos–kaklo sritį, griebia nukentėjusįjį už ištiestos rankos ir patraukia jį nuo automobilio, po to vėl bando smūgiuoti, bet nukentėjęs asmuo griebia užpuoliką už dešinės rankos ir pargriauna jį ant žemės. Užpuolikas nutempia nukentėjusįjį paskui save, jie abu griūna ant žemės ir pradeda mojuoti rankomis, kojomis. Prie jų prieina aukštas asmuo ir asmuo baltais marškiniais. Vaizdo įraše matyti, kad nukentėjęs asmuo atsistoja ant kojų ir vėl griūna ant užpuolusio asmens, jie abu toliau mojuoja rankomis ir kojomis. Prie jų prieina dar keturi asmenys – su kuprine, su šortais, su striuke šviesia juosta ir su juoda striuke. Konflikto dalyviai toliau tęsia muštynes ir vartosi ant žemės, nukentėjęs asmuo bando sulaikyti užpuoliko rankas. Matoma, kaip asmuo, apsirengęs juoda striuke, pribėga prie ant žemės gulinčių konflikto dalyvių, ir, paėmęs nukentėjusįjį už priekinės kūno korpuso dalies, atitraukia jį nuo gulinčio ant žemės užpuoliko bei nutempia jį į šoną už filmavimo ribų. 6.28 min. užpuolikas atsikelia ir eina jiems iš paskos, tačiau 6.30 min. prie užpuolusio asmens pribėga aukšto ūgio asmuo ir jį laiko. Trys asmenys stovi prie automobilio. 6.41 min. filmavimo rakurse pasirodo nukentėjęs asmuo, kuris ranka laikosi sau už veido ir greitu žingsniu eina link automobilio, kur asmuo su šortais paduoda jam striukę. 6.49 min. nukentėjęs asmuo atidaro automobilio dešinės pusės galines dureles ir įlipa į automobilį, o užpuolikas juda link jo, tačiau aukšto ūgio asmuo ir apsirengęs juoda striuke laiko jį ir neleidžia priartėti. Užpuolikas patraukia už durelių rankenėlės, vieną kartą spiria į automobilį, tačiau nukentėjusysis su dviem minėtais asmenimis išvažiuoja.
Trečiame 19.06 minučių trukmės vaizdo įraše (nurodyta data 2019/04/27 04:39:48) užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje asmenų siluetai griūna ant žemės netoli pastato sienos, kiti siluetai prieina prie jų, vyksta judėjimas. 15.31 matoma, kaip visi atsikelia, vienas asmuo nueina prie automobilio, stovinčio prie pastato kampo, prie galinių dešinės pusės durelių, paskui jį nueina du asmenys, likę kiti taip pat juda link automobilio. Už automobilio matome asmenų siluetų judėjimą. 18.22 min. matoma, kaip dviejų asmenų siluetai prie pastato kampo griūna ant žemės, kiti asmenų siluetai eina link jų 5.06 val. filmavimo laiku įrašas baigiasi (1 t., b. l. 145–150).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam E. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – 2019 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. G 1443/2019 (01), kurioje nurodyta, kad E. S. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dešiniojo kampo srityje (1 t., b. l. 87–88). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio teismo medicinos eksperto O. P., turinčio ekspertinio darbo stažą nuo 2014 m., kompetencija.
Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis E. R. pripažino, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje jis konflikto metu sudavė penkis smūgius E. S.. Kaltinamasis nurodė, kad konfliktuojantys asmenys vienas kitą suėmė ir pradėjo voliotis ant žemės, jis galimai gaudė nukentėjusįjį. Neatsimena, dėl kokios priežasties kilo konfliktas, tačiau pripažįsta, kad jo metu buvo neblaivus ir agresyvus. Po įvykio nukentėjusiojo atsiprašė. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Tai, kad E. R. panaudojo fizinį smurtą prieš E. S., patvirtino pats nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. E. S. atpažino E. R., kaip asmenį, kuris smurtavo prieš jį (1 t., b. l. 28–31), be to iš pateiktų vaizdo įrašo sustabdytų kadrų nuotraukų atpažino kitus nagrinėjamo įvykio metu buvusius asmenis (1 t, b. l. 62–80). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių E. S. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, todėl laikytini patikimais. E. R. smurtavimo prieš E. S. faktą įrodo tiesioginių liudytojų D. S. ir D. T., kurie buvo nagrinėjamo įvykio vietoje, taip pat muštynes mačiusios liudytojos G. G. parodymai, iš dalies liudytojų F. R., Z. Č. ir R. O. parodymai, netiesiogiai – liudytojo G. N. parodymai. Liudytojai D. S. ir D. T. vienareikšmiškai pripažino, kad E. R. smurtavo prieš E. S., sudavė jam smūgius į veido sritį. Be kita ko, muštynių faktas užfiksuotas objektyviais įrodymais – 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Palink“ atstovės pateiktais vaizdo kamerų įrašais, kuriuos apžiūrėjus matyti, kad E. R. intensyviai smurtavo prieš E. S. (1 t., b. l. 141–150).
Įvertinus 2019 m. gegužės 7 d. specialisto išvadą Nr. G 1443/2019 (01), kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų D. S. ir D. T. parodymus, kitų liudytojų, neprieštaraujančių minėtų asmenų parodymams, parodymus, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, byloje esančius vaizdo įrašus, taip pat rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad E. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.
Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. R. konfliktą pradėjo pirmas, nesant jokių nukentėjusiojo smurtinių veiksmų ar kitokio neteisėto elgesio. Liudytojai negalėjo konkrečiai nurodyti konflikto priežasčių, tačiau, jų teigimu, abu asmenys bendravo draugiškai, po to, kaltinamasis netikėtai sudavė smūgius E. S.. Nukentėjusysis ne kartą bandė taikiai išspręsti konfliktą ir nutraukti muštynes atsisėsdamas į automobilį, nustumdamas E. R., slėpdamasis, tačiau jis vis tiek tęsė savo smurtinius veiksmus. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo neblaivus ir agresyvus, jis iki aptariamo konflikto artimiau nebendravo su E. S., tik pažinojo iš matymo. Byloje nenustatyta, kad tarp jų anksčiau yra buvę kokių nors nesutarimų. Taigi akivaizdu, kad E. R. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, neturėdamas jokios dingsties, nesilaikydamas elementarių visuomenėje priimtinų moralės normų. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl netinkamų E. R. veiksmų buvo sutrikdytas liudytojos G. G. poilsis, nes ši, ankstyvą rytą pastebėjusi netinkamą kaltinamojo elgesį, iškvietė policijos pareigūnus. Taigi dėl kaltinamojo visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaikymo pasekmes patyrė ne tik nukentėjusysis, bet ir visai su konfliktu nesusijęs pašalinis asmuo. Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011 ir 2K-181/2012).
Nevienkartinis E. R. smūgių sudavimas E. S. be jokio priežasties, suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajam (smūgiai kumščiu), sudavimų vieta (veido sritis) bei paties konflikto vieta (vieša vieta) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį kitų žmonių akivaizdoje, dėl padarytų veiksmų gali atsirasti jam sužalojimai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia iš chuliganiškų paskatų.
Todėl byloje įrodyta, kad E. R. 2019 m. balandžio 27 d. apie 4.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Parko g. 34A, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos padarymui, tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu nukentėjusiajam E. S. ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, taip padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešiniojo kampo srityje, t. y. nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą.
E. R. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas E. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. R. padarė vieną tyčinę baigtą kvalifikuotą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, jis patyrė stresą ir išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų buvo taikytas gydymas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo esant konfliktui su nukentėjusiuoju be jokios dingsties viešoje vietoje.
E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. E. R. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį (2 t., b. l. 22–23), taip pat pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam E. S. 3000 Eur iki 2021 m. gegužės 1 d. (2 t., b. l. 71). Teismo vertinimu, toks E. R. elgesys leidžia pripažinti, kad jis savo noru susitarė atlyginti didelę dalį padarytos žalos, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).
E. R. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pats kaltinamasis patvirtino nagrinėjamo įvyko metu buvęs neblaivus. Šią aplinkybę, be kita ko, įrodo tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų, kurie buvo įvykio vietoje ir prisiminė tam tikras įvykio aplinkybes, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Visi apklausti asmenys nurodė, kad tą naktį, kai įvyko konfliktas, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. E. R. neadekvatus, niekaip racionaliai nepaaiškinamas elgesys prieš E. S. neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti E. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, dirba (1 t., b. l. 169), neteistas, kelis kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 168, 170, 174–175, 2 t., b. l. 62–64), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 167). Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą ar psichiatrinį gydymą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. R. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei sankcijos vidurkis, t. y. 1 metams ir 6 mėnesiams.
Nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti kaltinamajam švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).
Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, nors ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju nepasibaigius ketverių metų terminui BK 38 straipsnio 2 dalies prasme (2 t., b. l. 28–30), tačiau tai itin neigiamai necharakterizuoja jo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, sudarė sutartį su Valstybine ligonių kasa dėl gydymo išlaidų apmokėjimo. Be to, jis atsiprašė nukentėjusiojo, kuris šiuo metu neturi E. R. pretenzijų. Tai rodo, kad E. R. bando ištaisyti susiklosčiusią situaciją, neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus ir jų darymo priežastis, kritiškai vertina savo elgesį. Jis, be kita ko, dirba. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, manytina, kad šiuo metu yra pagrindas suteikti E. R. galimybę taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. R. atidėtinas bausmės vykdymas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, taip pat tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktai).
V. Civiliniai ieškiniai
Šioje byloje nukentėjusysis E. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 4000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 176–179). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2417,19 Eur išlaidų priteisimo už E. S. gydymą (1 t., b. l. 182–186), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilyginamų struktūrų skyrius pareiškė 145,05 civilinį ieškinį už nukentėjusiajam E. S. išmokėtą draudžiamojo įvykio išmoką dėl ligos (1 t., b. l. 191–196).
BPK straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. R. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu nukentėjusiajam E. S. ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, taip padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešiniojo kampo srityje, t. y. nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ligoninėje.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilyginamų struktūrų skyrius pareiškė 145,05 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam E. S. išmokėtą draudžiamojo įvykio išmoką dėl ligos. Iš 2019 m. gruodžio 5 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. 17IŠ-225 matyti, kad E. S. 2019 m. birželio 6 d. buvo išmokėta 145,05 Eur ligos išmoka (1 t., b. l. 194). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilyginamų struktūrų skyriaus rašte nurodoma, kad E. S. ligos išmoka buvo mokama už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. (1 t., b. l. 191). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S. 2019 m. balandžio 27 d. patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydomas ligoninėje ir buvo nedarbingas. Tarp E. R. smurtinių veiksmų ir nukentėjusiam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei tolesnio laikino nedarbingumo yra priežastinis ryšys, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilyginamų struktūrų skyriaus 145,05 Eur civilinis ieškinys tenkintinas.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po konflikto atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė bei pasirašė vekselį dėl žalos atlyginimo. Iš byloje esančio paprastojo vekselio matyti, kad E. R. iki 2021 m. gegužės 1 d. įsipareigoja sumokėti E. S. 3000 Eur. Minėtą vekselį patvirtino notarė (2 t., b. l. 71). Be to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsisako civilinio ieškinio, nes susitaikė su kaltinamuoju ir pasirašė vekselį dėl žalos atlyginimo, pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes supranta. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. E. S. išreiškė savo valią atsisakyti civilinio ieškinio iki tol, kol teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Todėl bylos procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutrauktinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo E. R. priteisti 2417,19 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam E. S.suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip minėta, nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos. Jos susidarė dėl E. R. tyčinių veiksmų sužalojus E. S.. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiajam suteiktų paslaugų kainos, ji patvirtinta rašytiniu įrodymu (1 t., b. l. 184). Atsižvelgiant į tai, iš E. R. priteistina Vilniaus teritorinė ligonių kasai 2417,19 Eur patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir E. R. 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuria E. R.įsipareigojo žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 2417,19 Eur, atlyginti per 50 mėnesių nuo sutarties sudarymo (tai yra iki 2019 m. gruodžio 20 d.), kiekvieną mėnesį į sutartyje nurodytą banko sąskaitą įmokėdamas po 48 Eur, o pirmąją įmoką (65,19 Eur) sumokėdamas iki 2019 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 22–23). Todėl priteistina minėta pinigų suma aptartomis 2019 m. gruodžio 20 d. sutarties sąlygomis.
VI. Kiti klausimai
E. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 163–164). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokus su 3 kompaktiniais diskais, esančius bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. R. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Įpareigoti E. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas); 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš E. R. priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilyginamų struktūrų skyriui 145,05 Eur (šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir penkis euro centus) už nukentėjusiajam E. S. (E. S.) išmokėtą ligos išmoką.
Iš E. R. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2417,19 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniolika eurų ir devyniolika euro centų) už E. S. gydymo išlaidas E. R. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytos sutarties sąlygomis.
Bylos dalį dėl nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio nutraukti.
E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vokus su trimis kompaktiniais diskais, palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.