Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis, II-231-457/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-09
Bylos Nr.: II-231-457/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-18-3-00037-2022-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Vidmantas Gestautas (pirm.)
Pažeidėjas: T. K.
Institucija: Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Gediminas Rezgys

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-231-457/2022Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00037-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.6; 21.10.4 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 9 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Deimantei Adomaitienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. K., jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7903-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7903-2022, kuriuo T. K. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 800 eurų dydžio baudą, jos mokėjimą išdėstant per keturis mėnesius iki 2022 m. gruodžio 13 d., su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 6 mėnesiams, su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Administracinio nusižengimo protokolas T. K. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 m. liepos 17 d., 00.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,55 prom. girtumas. Be to, jis vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Be to, transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Be to, transporto priemonė neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundas, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7903-2022 (toliau – skundžiamas nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 422 straipsnio 5 dalį nutraukti. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, prašo panaikinti Institucijos skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, prašo pakeisti Institucijos skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, ir skirti kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą. Skunde T. K. nurodo, kad formaliai jis 2022 m. liepos 17 d., 00.47 val., išties vairavo transporto priemonę neblaivus, tai jis darė sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, analizuodamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatas, apibrėžiančias, kas yra eismas, eismo dalyviai, kelias ir pan., teigia, kad jis 2022 m. liepos 17 d., 00.47 val., transporto priemonės kelyje nevairavo, viešame eisme nedalyvavo, o transporto priemonę vairavo draugo sodyboje (privačioje teritorijoje), todėl jis negali būti laikomas eismo dalyviu ir jo atžvilgiu negalioja nei SEAKĮ, nei KET reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad T. K. nepadarė teisės aktų (SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalimi, KET 14 punktu) uždraustos veikos, nes šie teisės aktai nereguliuoja eismo, jo saugumo, eismo dalyvių pareigų kitur nei keliuose, kaip jie suprantami šiuose teisės aktuose. Taip pat, T. K. vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra, kuri neapdrausta nustatyta tvarka – tokių reikalavimų T. K. nesilaikė, nes jo vairuota transporto priemonė nebuvo eksploatuojama viešame eisme, keliuose. Mano, kad dėl to skundžiamas nutarimas priimtas nepagrįstai, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o T. K. atžvilgiu pradėta teisena turi būti nutraukta. Teismui neįžvelgus pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, T. K. prašo jį bent pakeisti dalyje dėl skirtų administracinio poveikio priemonių, taikant ANK 36 straipsnio 5 dalį. T. K. prašo atsižvelgti į tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jis padarė ne kelyje ir ne viešame eisme, o sodyboje, tai rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui ir T. K. pavojų kėlė iš esmės tik sau. Transporto priemonę T. K., būdamas neblaivus, vairavo dėl neatsargumo, nes nedidelį kiekį alkoholio buvo vartojęs prieš ilgą laiką ir manė, kad alkoholis jau bus išsisklaidęs. T. K. yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, yra įgijęs išsilavinimą, nuo 2020 m. liepos 1 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „R.“ pardavimų vadybininko pareigose, yra sudaręs santuoką, joje augina du mažamečius vaikui. T. K. dirba, siekdamas gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pragyvenimui. Tiek darbovietėje, tiek savo gyvenamosios vietos seniūnijoje T. K. vertinamas tik pozityviai, jis apytiksliai 10 metų nėra padaręs jokio teisės pažeidimo. Teisė vairuoti transporto priemonės T. K. reikalinga tiesioginių pareigų vykdymui – važiavimui į komandiruotes, susitikimams su esamais ir potencialiais klientais, o netekus teisės vairuoti transporto priemonių, T. K. negalės dirbti savo tiesioginio darbo, dėl to nukentės jo ir visos jo šeimos finansinė padėtis.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į T. K. skundą, kuriame nurodė, kad Institucija su T. K. skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Institucijos nuomone, pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą bei skyrė pareiškėjui specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalų specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą, kuris atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. T. K. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir asmeniniams interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad paskirta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją sušvelninti. Asmuo prieš padarydamas pavojingą eismo saugumui KET pažeidimą, privalo numatyti neigiamas pasekmes, o jo gera charakteristika, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą. Institucijos nuomone, T. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra faktinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. K. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2022 m. liepos 15-17 d. viešėjo pas draugą (duomenys neskelbtini). Kaip seni geri draugai, automobilistai, draugo sodyboje tvarkė techniką, ją atstatinėjo, šiek tiek su ja važinėjo. Minėtomis dienomis (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) festivalis, pro draugo sodybą liepos 16 d. pravažiavo gal 10 policijos ekipažų, kurie sustodavo, pažiūrėdavo, ką automobilistai veikia ir toliau nuvažiuodavo juos palydėję šypsniais. Buvo vėlus vakaras, iš liepos 16 d. iki 17 d., jis pėsčiomis grįžo iš koncerto, kuris vyko (duomenys neskelbtini), koncerto metu pasivaišino dviem bokalais alaus. Transporto priemonė „VAZ 2106“ sodyboje, kieme stovėjo nepatogioje vietoje, netvarkingai, todėl jis nusprendė ją perstatyti. Jis mašiną užkūrė, pervažiavo per kiemą ir pastatė į parkavimo vietą, lygiagrečiai visoms kitoms mašinoms. Važiuodamas per kiemą, matė, kad dar sykį žvyrkeliu pravažiuoja policijos ekipažas. Jam sustojus, užgesinus variklį, policijos automobilis įsuko į sodybos kiemą, pareigūnai pasiteiravo, ar jis šiandien vartojo alkoholį. Jis patvirtino, kad alkoholį vartojo. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas neblaivumas. Nei jį kas vijosi, nei kas stabdė, tiesiog privačioje valdoje taip įvyko. Jis mano, kad viešajame eisme ir kelyje jis nedalyvavo. Darbo reikalais per mėnesį jis nuvažiuoja nuo 3000 iki 5000 km, dar asmeniniais reikalais nuvažiuoja apie 2000 km. Dažnai būna, kad per mėnesį 3-4 kartus pataiko į reidą, kurio metu tikrinamas neblaivumas, tačiau niekada jam neblaivumas už transporto priemonės vairo nebuvo nustatytas. Pastaruosius 10 metų jis neturėjo jokių administracinių nusižengimų. Jis neneigia, kad vairavo neblaivus, tai pripažįsta, tačiau tuo momentu, kai jis tai darė, jautėsi blaivas, nekėlė sau jokio įtarimo. Logiška, kad jei būtų jautęsis neblaivus, nebūtų sėdęs už automobilio vairo, juolab, kad daug kartų pro šalį važiavo policija. Su alkotesterio parodymais sutinka, pripažįsta, kad sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus. Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Niekada gyvenime nėra baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Buvo pats giliai įsitikinęs, kad niekada nebūtų pakliuvęs už tokį nusižengimą, juolab, kad tiek savo draugams, draugams-automobilistams, kolegoms, visada sakydavo, kad sėsti neblaiviam už vairo griežtai negalima. Pats sykį policijos pareigūnams yra padėjęs sugauti neblaivų asmenį. Faktas, kad jis šį nusižengimą padarė ne kelyje ir ne viešame eisme. Jam buvo paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir 12 mėnesių naudoti alkobloką. Prašo atsižvelgti į įvykio aplinkybes, jo charakteristiką, kad šeimoje augina du vaikus – 12 metų sūnų ir 3 metų dukrą, kuriuos reikia nuvežti į būrelius ir iš jų parvežti, norėtų kuo greičiau atgauti galimybę vairuoti ir grįžti į normalią gyvenimo tėkmę. Jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu po visą Lietuvą, yra technologas vadybininkas, darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Dėl laisvo įvažiavimo į draugo sodybos teritoriją – tai skonio reikalas, ar teritoriją aptverti tvora, ar pastatyti šlagbaumą, draugas teritoriją apsodino eglutėmis, o įvažiavimas liko atviras, nes draugas dar neapsisprendė ką daryti. Ties įvažiavimu yra sudėti akmenys ir tikrai matosi, kad tai yra įvažiavimas į teritoriją. Pašaliniai asmenys sodyboje nesilanko, nes kaimas yra mažas ir visi žino, kam kokia teritorija priklauso. Be to, matosi technika, pastatai. Šiuo konkrečiu atveju, jis kieme buvo vienas, nebuvo jokių kitų judančių transporto priemonių, nei žmonių, nei gyvūnų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. atstovas advokato padėjėjas G. Rezgys teismo posėdžio metu patikslino, kad skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir teiseną nutraukti, nes skundžiamame nutarime nurodytas administracinis nusižengimas nėra padarytas. Pareiškėjas pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Jeigu teismas, dėl kokių nors motyvų, neįžvelgtų tokio prašymo tenkinimo motyvo, tokiu atveju, pareiškėjas reiškia alternatyvius reikalavimus – skundžiamą nutarimą pakeisti ir, arba išvis neskirti administracinio poveikio priemonių, arba sušvelninti tas administracinio poveikio priemones, trumpinant jų terminą. Prašo atsižvelgti į pareiškėjo darbo pobūdį, asmenybės charakteristikos duomenis, taip pat į teismų praktiką. Taip pat, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovė prašė T. K. skundo netenkinti ir palikti Institucijos skundžiamą nutarimą nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Asmuo pats sąmoningai pasirinko sėsti už transporto priemonės vairo, nors žinojo, kad yra išgėręs. Taip pat, atkreipia dėmesį, kad teritorija, kurioje pareiškėjas važiavo, nėra uždara, į ją galima laisvai patekti, bet kas gali į tą teritoriją įvažiuoti. Visų pirma reikia atsižvelgti, atkreipti dėmesį, ar galima laisvai patekti į tą teritoriją. Šiuo atveju, asmuo vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, privačioje teritorijoje, o jei būtų įvykęs eismo įvykis, kas tuo metu būtų? Šiuo atveju, bet koks asmuo galėjo patekti į tą teritoriją, vadinasi, pareiškėjas toje teritorijoje negalėjo vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, kad apskritai yra draudžiama vairuoti transporto priemones, asmenims esant neblaiviems, ten kur vyksta eismas. Šiuo atveju vyko eismas. Eismas vyksta ten, kur važiuoja transporto priemonės.

Iš 2022 m. liepos 17 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. K. 2022 m. liepos 17 d., 00.47 val., pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,63 prom. neblaivumas, o 1.07 val. antru pūtimu nustatytas 0,55 prom. neblaivumas. Su tokiais alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais T. K. sutiko.

Iš 2022 m. liepos 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno sprendimo matyti, kad nuo 2022 m. liepos 17 d. buvo sustabdyta T. K. teisė vairuoti transporto priemones iki kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. neginčija ir pripažįsta, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, tačiau teigia, kad tai padarė vietoje – sodyboje, privačioje teritorijoje, kur nei SEAKĮ, nei KET nuostatos netaikomos, nes sodybos kiemas/privati teritorija nėra kelias, jame nevyksta eismas.

Su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija teismas nesutinka, nes ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę apskritai už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs asmenys, ir visiškai nėra svarbu, kur šis nusižengimas yra padarytas – kelyje, javų lauke, privačioje teritorijoje, gyvenamojo namo kieme, daugiabučio namo kieme, verslo įmonės saugomoje/aptvertoje teritorijoje, prekybos centro aikštelėje ir pan., šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad asmuo, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę, t. y. didesnio pavojaus šaltinį. Tai, kad T. K., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę sodyboje/sodybos kieme/privačioje teritorijoje, kurioje nebuvo kitų asmenų, gyvūnų, nejudėjo kitos transporto priemonės, jo atsakomybės nešalina. ANK 422 straipsnio 5 dalis nėra blanketinė teisės norma ir nereikalauja nurodyti, koks konkrečiai teisės aktas (šiuo atveju SEAKĮ ir/ar KET) buvo pažeistas, padarant atitinkamą veiksmą.

Taigi, įvertinus tai, kas buvo pasakyta, teismas sprendžia, kad T. K. buvo pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir naikinti skundžiamo nutarimo dalies, kurioje T. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, T. K. skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Institucija T. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą, taip pat paskyrė minimalios trukmės ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesai gali būti užtikrinti ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

T. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir prieš tai aptarta ANK 34 straipsnio 6 dalis, todėl spręsdamas dėl skundo šiuo aspektu, teismas visų pirma įvertina tai, kad T. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,55 promilės, be to, administracinis pažeidimas buvo padarytas privačios teritorijos kieme, nakties metu, kuomet kieme nebuvo žmonių, nevyko joks transporto priemonių judėjimas, o T. K. tvarkingai priparkavo transporto priemonę, kuri kieme buvo pastatyta netvarkingai, jis, būdamas neblaivus, transporto priemone pavažiavo visiškai nedidelį atstumą. T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, jog būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, labai dėl to gailisi, smerkia tokius savo veiksmus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė. Byloje nėra duomenų, kad pastaruosius 10 metų T. K. būtų baustas administracine tvarka, jis anksčiau niekada nebuvo padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina T. K. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra daugiau atsitiktinis. Kaip nurodė pats pažeidėjas, jis alkoholio vartojo nedaug, koncerto metu išgėrė porą bokalų alaus, nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo buvo praėję nemažai laiko, jis jautėsi gerai, todėl manė, kad yra visiškai blaivus. Be to, byloje nėra duomenų, kad T. K. piktnaudžiautų alkoholiu ar būdamas neblaivus darytų ne tik su KET pažeidimu susijusius nusižengimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus.

T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai atliekant pareigas, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „R.“, pats gyvena (duomenys neskelbtini), jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes keliauja po Lietuvą pas klientus, juos konsultuota, teikia techninę priežiūrą ir pan., per mėnesį darbo reikalais T. K. nuvažiuoja apie 3000 km. Iš byloje esančios darbdavio charakteristikos matyti, kad darbovietėje T. K. vertinamas labai gerai, apibūdinamas, kaip profesionalus darbuotojas, gerai išmanantis darbo specifiką, be to, per dviejų metų laikotarpį, kai T. K. dirba įmonėje, jis niekada nebuvo baustas už KET pažeidimus, KET laikosi, vairuoja atsakingai. Savo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį T. K. taip pat grindė ir tuo, kad šeimoje augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia nuvežti ir į ugdymo įstaigas bei būrelius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos gerove bei jos poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi nusižengęs, įvertinus nustatytą girtumo laipsnį, pareiškėjo pateiktus dokumentus, aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jo šeima patiria nepatogumus, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtas administracinio poveikio priemones – specialios teisės atėmimą, sumažinant straipsnio sankcijoje numatytą ir nutarimu paskirtą terminą bei nustatant 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą sutrumpinus iki 6 mėnesių.

Dėl ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų

Skundžiamu nutarimu T. K. taip pat buvo pripažintas kaltu padaręs tris administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2022 m. liepos 17 d., 00.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jis nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, be to minėtai transporto priemonei buvo neatlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat minėta transporto priemonė buvo neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ir taip T. K. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros [...] vairavimą. Kaip minėta, formuluojant kaltinimą T. K., buvo nurodyta, kad jis pažeidė KET 226 punkto reikalavimus. KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Taigi, KET 226 punktas draudžia neįregistruotoms transporto priemonėms, transporto priemonėms be privalomosios techninės apžiūros ir privalomuoju draudimu neapdraustoms transporto priemonėms dalyvauti viešajame eisme. SAEKĮ 2 straipsnio 97 punktas viešąjį eismą apibūdina kaip žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimą kelio ribose, o Lietuvos Respublikos kelių įstatymas kelią apibūdina, kaip inžinerinį statinį, skirtą transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Atsižvelgiant į tai, kad T. K. transporto priemone „VAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo sodyboje/privačioje teritorijoje, kurioje nevyksta viešasis eismas, į kelią, kuriame vyksta viešas eismas, jis nebuvo išvažiavęs, minėta transporto priemonė nedalyvavo viešame eisme, tai jos nebuvo privaloma įregistruoti, atlikti techninę apžiūrą bei apdrausti privalomuoju draudimu. Transporto priemonę „VAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų privaloma įregistruoti, atlikti jai techninę apžiūrą ir apdrausti privalomuoju draudimu, jei ji dalyvautų viešame eisme.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad T. K. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl dėl šių pažeidimų pradėta administracinio nusižengimo teisena yra nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalis), o skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra naikintinas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. atstovas advokato padėjėjas G. Rezgys pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš valstybės T. K. pritiesti jo patirtas 220 Eur išlaidas teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. skundas tenkintas tik iš dalies, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš valstybės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, teismas

nutaria:

pareiškėjo T. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno nutarimą Nr. 40-ANR_N-7903-2022 dalyje dėl administracinių poveikio priemonių nustatymo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi sutrumpinti T. K. skirtų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 3 (trijų) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 17 d., ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą nuo 12 (dvylikos) mėnesių iki 6 (šešių) mėnesių.

Panaikinti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno nutarimo Nr. 40-ANR_N-7903-2022 dalį, kurioje T. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos administracinės nuobaudos, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš valstybės T. K. turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas