Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Ginčijamame Sprendime nurodoma, kad „Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdyboje gauta informacija, kad Vilniaus aps. VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18058-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d. 2023-10-31 Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18058-23, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“ Toliau nurodoma, kad „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. N. 2023-05-18 apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles, o būtent būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatytas 0,94 prom. girtumas, specialiai tam neskirtoje vietoje šaudė iš legaliai laikomo šaunamojo pistoleto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia būnant pašaliniams asmenims, taip sukeldamas sau ir aplinkiniams asmenims pavojų sveikatai ir gyvybei, bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai juo pasinaudoti, kadangi paliko jį su šoviniais dėtuvėje ginklui ne tam skirtoje vietoje, pirties kambaryje už sofos.“ Kad „A. N., būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo. Šaudė sodyboje, šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims, bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai juo pasinaudoti, tuo sukėlė grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. A. N. nesilaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 30 str. nustatytų ginklų savininkams pareigų ir taikomų draudimų.“

Su nurodytais atsakovo teiginiais pareiškėjas nesutinka. Nurodo, kad iš teisėtai laikomo ginklo šaunamojo pistoleto (duomenys neskelbtini) iššovė apie 10 kartų. Paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad nuo 2000 m. turiu leidimus medžioklei, savigynai ir sportui. Ginklų laikymui turi seifą, kuris yra įrengtas jo faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

2023-05-18 nuvažiavo į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu vežėsi su savimi savigynai išduotą ginklą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta dėtuvė su šoviniais. Kadangi sodyba yra atokioje vietoje, todėl paprastai važiuodamas į sodybą pasiima su savimi ginklą. Apie 20.30 val., būdamas sodyboje, pirties terasoje, iš tolo pamatęs prie savo tvenkinio ir miškelio, maždaug 10-12 m atstumu neadekvačiai besielgiančią lapę, tikėtina sergančia pasiutlige, nusprendęs ją išgąsdinti, iššovė iš turimo tuo metu ginklo, kad ji pabėgtų į mišką. Tuo metu sodyboje buvo vienas, iššaudamas niekam pavojaus nesukėlė, šaudamas laikėsi visų saugumo taisyklių. Tuo metu kai šaudė, buvo blaivus. Tik atvykus draugams M. C. ir V. Ž., vakarodami pirtyje, po trečio užėjimo į pirtį, išgėrė draugo atsivežtą vyno butelį. Tai buvo apie vidurnaktį, prieš atvykstant policijos pareigūnams, po šaudymo praėjus daugiau nei trims valandoms. Atkreipia dėmesį, kad ir girtumas buvo nustatytas po vidurnakčio. Kadangi leidimus ginklams turi nuo 2000 m., prieš gaunant visus leidimus, jis išklausęs visus reikiamus kursus ir išlaikęs egzaminus leidimams gauti dėl šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo. Taip pat susipažinęs su ginklų panaudojimo sąlygomis ir laikymo taisyklėmis, žino, kad išduotus šautuvus reikia saugoti, žino ginklų laikymo, saugojimo taisykles, per visą laikotarpį nuo 2000 m. nebuvo baustas už ginklų laikymo ir nešiojimo taisyklių pažeidimus. Nurodo, kad tuo metu sodyboje buvo vienas, aplinkui jokių žmonių nematė, šaudamas buvau visiškai tikras ir įsitikinęs, kad niekam jokio pavojaus nesukels, nes gerai matė priešais esančią pievą ir miškelį, žinojo, kad ten svetimi nevaikšto, be to, minėta pieva ir miškelis jam priklauso nuosavybes teise, miškelis yra užpelkėjęs, jame jokių keliukų nėra ir ten niekas nevaikšto.

Toliau atsakovas nurodo, kad „A. N. nesilaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 30 str. nustatytų ginklų savininkams pareigų ir taikomų draudimų. Įstatymo 30 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo, trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys, vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šie apribojimai netaikomi medžioklėje, tiruose, šaudyklose ir kitose vietose, susijusiose su tiesioginiu ginklo naudojimu, apžiūra ar eksponavimu. Įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama, ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi A. N. turėjo ginklą ir šovinius būdamas neblaivus, Vilniaus aps. VPK pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 229 str. 2 d. teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas numatytas administracinis nusižengimas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 15d. Ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis - ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant.“ Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminį tyrimą (kuris buvo nutrauktas) atliekančiam pareigūnui jis nurodė, kad šaudymo metu buvo blaivus, iššovęs, ginklą turėjo specialiame dėkle, buvo vienas, jokių pašalinių asmenų nebuvo šalia, ginklas saugiai padėtas giliai po minkštasuoliu nesant pašaliniams asmenims. Draugai į pirtį atvyko gerokai vėliau, t. y. apie 21:30 val., apie šaudymą ir ginklą nieko nežinojo. Buvo geriama arbata ir einama į pirtį, kalbamasi. Karštoje pirties patalpoje, buvo tik su maudymosi glaudėmis, todėl akivaizdu, kad su ginklu nevaikščiojo, jo netransportavo, nesinešiojo kitiems matant, nešaudė ir ginklu ir (ar) šaudmenis nebuvo galima panaudoti nedelsiant. Atkreipia dėmesį, kad tik apie 23.50 val. į karštą pirties patalpą įsiveržė atvykę Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, tai yra po trijų valandų nuo įvykio. Iš pirties visi asmenys buvo nuvesti į kitą namo patalpą, susodinti, o man nurodyta sėsti ant minkštasuolio, kur vėliau pareigūnai ištraukė ginklą iš po minkštasuolio.

Toliau atsakovas nurodo pareiškėjo per penkerius metus padarytus teisės pažeidimus, kurie išimtinai susiję su vairavimu, o ne su ginklų laikymu ar nešiojimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl Įstatymu leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Atsakovas priėmė sprendimą, padaręs išvadą, pareiškėjas, būdamas neblaivus (0,91 prom. nustatytos 23.55 val., po įvykio praėjus daugiau nei trims valandoms, be to, policijos pareigūnai jam neleido pūsti į alkotesterį pakartotinai, kaip to reikalauja taisyklės), turėjo ginklą ir šovinius, kad „A. N., būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims, bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklu, leidžia neigiamai vertinti A. N. elgesį. Jo, kaip ginklo savininko, pareigų nevykdymas, taikomų draudimų nesilaikymas, neatsakingas elgesys su ginklu, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. A. N. neatsakingo elgesio faktai leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.“

Nurodo, kad kiekvienu atveju, priimant sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turi būti vertinama ir tokio sprendimo pagrindai, faktinės aplinkybės, lėmusios kaltininko elgesį bei duomenys charakterizuojantys asmenį, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju, sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali būti pakeistas dėl toliau nurodomų priežasčių.

Pareiškėjas nelinkęs nesilaikyti teisinio reguliavimo ar pažeisti teisės aktais nustatytas taisykles, visą laiką gerbė ir gerbia nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, valstybėje galiojančius įstatymus. Toks pareiškėjo elgesys ir gyvenimo būdas akivaizdžiai yra suderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui. Pareiškėjas leidimus laikyti ir nešiotis ginklus turi nuo 2000 m. ir per visą šį laikotarpį nėra pažeidęs ginklų laikymo ir nešiojimo taisyklių, o per penkerius metus padaryti 7 administracinės teisės pažeidimai išimtinai susiję su transporto priemonės vairavimu.

Jam inkriminuojamą pažeidimą, kaip nurodoma sprendime, padarė pirmą kartą, ir tai pirmas ir vienintelis toks įvykis jo gyvenime ir tai neturėtų užkirsti bei apriboti teisės laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus. Pareiškėjas nėra linkęs nusikalsti ar daryti administracinius nusižengimus asmuo, galintis kelti ar keliantis grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) federacijos prezidentas, Asociacijos (duomenys neskelbtini) narys. Kaip apie jį atsiliepė įmonės, federacijos ir asociacijos vadovai, tai kultūringas ir aukštos moralės asmuo, gerai sutariantis ir šiltus, draugiškus santykius palaikantis su bendradarbiais ir (duomenys neskelbtini) nariais, kolegos jį labai vertina ir šiltai apie jį atsiliepia, jis yra pavyzdys bei autoritetas jaunajai kartai ir suaugusiems. A. N. bendruomenės narių, vietos gyventojų ir bendradarbių charakterizuojamas kaip gražiai su visais sugyvenantis, nekonfliktiškas asmuo.

Pareiškėjas baudžiamojon atsakomybėn niekada nebuvo patrauktas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, pažeidimų ar nusikaltimų panaudojant šaunamuosius ginklus ar pažeidimų dėl ginklų laikymo (nešiojimo) tvarkos nėra padaręs, viešosios tvarkos nepažeidinėja, jo elgesys nekėlė ir nekelia pavojaus aplinkiniams bei visuomenės saugumui. Įvertinus jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjo asmenį, pareiškėjas mano, kad išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra neproporcinga priemonė keliamam tikslui ir riboja asmens teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti.

Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, nekeliantį grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aplinkybes, atsakovas galėjo priimti kitokį nei ginčijamas sprendimas ir nepanaikinti leidimo.

Nurodo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi būtent potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo asmens kaltės ir galimų pasekmių vertinimo, nagrinėjamu atveju tokios grėsmės nebuvo. Todėl įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, spręstina, jog surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pareiškėjas atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė).

Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nors pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ir nutraukti vienas ikiteisminis tyrimas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 255 str. 1 d., jam jokių nuobaudų nepaskirta, tačiau atsakovo vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje, turėdamas ginklą, gali kelti realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tačiau iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip jam nepadarius nusikalstamos veikos, jo veiksmai lemia minėto teisinio pagrindo taikymą, t. y. priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Taip pat atsakovo pareigūnai nerinko ir nevertino pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų, priėmė sprendimą neįsigilinę į faktines aplinkybes ir bylos medžiagą.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo taikytos prevencinės priemonės pareiškėjo atžvilgiu neproporcingos, atsakovas netinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus. Ginčijamas sprendimas neatitinka ir esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą. Tokiais veiksmais buvo pažeisti LR Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai, kuriais savo veikloje vadovaujasi viešojo administravimo subjektai. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Pagal Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau Taisyklės) 59 p. numatytos sąlygos, kuomet Neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas. Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 18 str. 2 d. apibrėžta, kas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustatyta aplinkybių bei nėra pagrindų, dėl ko minėti leidimai turėtų būti panaikinti.

LVAT 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu priimtas ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas dėl jau minėtų priežasčių. Jo nuomone, nėra ir neegzistuoja nė vienas iš ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindų. A. N. neteistas, administracine tvarka už ginklų laikymą (nešiojimą) nebaustas, yra nepriekaištingos reputacijos, nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju nėra pakankami akivaizdžių ir informatyvių duomenų apie jo keliamą grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą Lietuvos Respublikoje ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau - Įstatymas), kurio tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

2024-01-08 Policijos departamento Viešosios tvarkos biure buvo priimtas sprendimas Nr. 5-IL-408 „Dėl A. N. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo“ (toliau - Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu (Įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus) ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus), nustačius, kad pareiškėjas būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims, bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklu.

Sprendimas buvo priimtas gavus informaciją apie tai, jog 2023 m. gegužės 18 d. apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini) , pareiškėjas būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatytas 0,94 prom. girtumas, specialiai tam neskirtoje vietoje šaudė iš legaliai laikomo šaunamojo pistoleto (duomenys neskelbtini), šalia būnant pašaliniams asmenims, taip sukeldamas sau ir aplinkiniams asmenims pavojų sveikatai ir gyvybei, bei sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, kadangi paliko ginklą su įdėtais šoviniais dėtuvėje ne tam skirtoje vietoje - pirties kambaryje už sofos, nes toje vietoje nebuvo seifo ginklui laikyti ir ta vieta nebuvo pareiškėjo deklaruota kaip ginklo laikymo vieta. Taip pat, per pastaruosius 5 metus A. N. padarė 7 administracinius nusižengimus: 2023-04-28 vairavo automobilį ranka naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, 5 vairavo automobilį viršydamas nustatytą greitį (2023-04-04, 2022-01-01, 202009-13, 2020-03-20, 2020-02-12) bei 2020-11-19 paliko automobilį stovėti transporto eismui stovėti neskirtoje vietoje. Visi šie pareiškėjo veiksmai buvo pripažinti kaip galintys kelti ar keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Priimant Sprendimą buvo vadovaujamasi ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) 2023 m. spalio 31 d. priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18058-23 (toliau - prokuratūros nutarimas) nustatytais faktiniais duomenimis bei duomenimis iš Administracinių nusižengimų registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus.

Skunde teigiama, kad pareiškėjui būnant savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), į kurią atvažiavo su savigynos tikslams turimu ginklu - pistoletu (duomenys neskelbtini) su įdėtoje dėtuvėje esančiais šoviniais, pamatė lapę, kuri elgėsi neadekvačiai ir galėjo sirgti pasiutlige. Norėdamas išgąsdinti laukinį gyvūną į jį šovė. Teigia, kad gąsdino paleisdamas į lapę apie 10 šūvių ir jo paleisti šūviai negalėjo niekam sukelti grėsmės, nes sodyboje tuo metu buvo vienas.

Prokuratūros nutarime užfiksuota, jog pareiškėjo kaimynas parodė, „2023-05-19 apie 20.55 val. lauke tvarkydamasis aplinką, išgirdo šūvius, jie sklido nuo kaimyno A. pirtelės pusės. Kadangi yra medžiotojas, todėl sugeba nustatyti šūvio padarymo kryptį. Visi šūviai sklido būtent nuo jo kaimyno A. pirties, taip pat įtaria, kad šaudė iš pusautomačio, nes pakankamai greitai sekė sekantys šūviai. Pirma serija buvo 10 šūvių, jie buvo nuoseklūs. Po to iš smalsumo jis nusprendė pasižiūrėti kas ten vyksta ir per miškelį priėjo į laukymę, kad galėtų apžiūrėti A. pirtelės teritoriją, einant vis dar girdėjo šūvius, jų buvo taip pat apie 10. Teritorijoje ir prie jos matė terasoje vieną asmenį, bet kadangi atstumas buvo virš 100 m, tiksliai negali pasakyti ar tai A., bet tai buvo vyro siluetas ir kūno sudėjimas panašus į A.. Eidamas link savo namų, pamatė kaimyną N. K., su kuriuo pasikalbėjo apie situaciją. Pastarasis taip pat paaiškino, kad girdėjo šūvius. Pokalbio metu nusprendė apie įvykį pranešti bendruoju pagalbos numeriu. Kiek jam yra žinoma, prie A. pirties yra pėsčiųjų takelis, kuriuo dažnai vaikšto vietiniai gyventojai, labai dėl to sunerimo, kad gali kilti pavojus jų gyvybei ir sveikatai. Bendrai 2023-05-19 girdėjo apie 20-30 šūvių, kurie sklido nuo A. pirtelės pusės. Nori paminėti, kad tai jau antras kartas, kuomet, būdamas kieme, girdi šūvius, sklindančius nuo A. pirties pusės“. Prokuratūros nutarime liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. S. nurodė, kad „Nuėję į pirtį, pamatė minėtus asmenis, kaip paaiškėjo, tai buvo namų savininkas A. N., gim. (duomenys neskelbtini), M. C., gim. (duomenys neskelbtini), V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus pastarųjų apie šaunamąjį ginklą, su jais kalbėjo tik A. N., kuris sakė nieko nežinantis ir, kad niekas čia nieko nešaudė. Kolega apžiūrėdamas patalpas, ten kur sėdėjo A. N., už sėdimo kampo pastebėjo gulintį daiktą, panašų į ginklą. Jį paėmus nustatė, kad tai juodos spalvos šaunamasis ginklas (duomenys neskelbtini), kurio dėtuvė buvo įstatyta į pistoleto rankeną, o dėtuvėje buvo 3 šoviniai. Paklausus kieno tai šaunamasis ginklas, A. prisipažino, kad jo, o į daugiau klausimų atsakyti nenorėjo“.

Šios aplinkybės įrodo, kad A. N. priklausančioje valdoje paleisti šūviai sutrikdė rimtį ir sukėlė išgąstį ir pagrįstą nerimą tarp kaimynų, dėl ko informacija apie šūvius buvo perduota bendrajam pagalbos centrui. Kaimynai taip pat patvirtino, jog prie pareiškėjo pirties yra takelis, kuriuo dažnai vaikšto vietiniai gyventojai ir paleisti šūviai galėjo sukelti realų pavojų kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo vengimas prisipažinti atvykusiems policijos pareigūnams, jog turi ginklą ir jį panaudojo įrodo, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą. Pažymi, kad A. N. turėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklus medžioklės tikslams, todėl jam yra žinoma, kad medžioti (gąsdinti) privačioje valdoje esančius laukinius gyvūnus neturint medžioklės lapo yra draudžiama. Dešimt nuosekliai ir greitai vienas po kito paleistų šūvių negali būti laikomi laukinio gyvūno gąsdinimu. Dėl galimai privačioje valdoje buvusios lapės, kuri galimai buvo užsikrėtusi pasiutlige teigiame, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, paskutinis pasiutligės atvejis buvo nustatytas 2018 m. rudenį prie Baltarusijos pasienio (pasiutligė diagnozuota lapei). Be to pareiškėjui teisė medžioti panaikinta 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities policijos komisariato sprendimu Nr. 15-IL-10-06090-e „Dėl A. N. padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo“ už medžioklės taisyklių pažeidimus.

Skundo teiginiai, kad A. N. paleisti šūviai buvo teisėti ir niekam negalėjo sukelti pavojaus ir grėsmės bei buvo skirti laukiniam gyvūnui išgąsdinti, turėtų būti laikytini, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija siekiant išvengti pagrįstos atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus.

Sutinka su LAGK vertinimu, kad pareiškėjo nurodoma šaudymo priežastis - galimai pasiutusi lapė, esanti 10-12 metrų atstumu, nepagrindžia pareiškėjui kilusio realaus pavojaus dėl šio laukinio gyvūno ir niekaip nepateisina daugkartinio paleistų šūvių būtinumo šiuo atveju (pagal Prokuratūros nutarimą buvo rasta 11 tūtų). Prokuratūros nutarime nustatytos aplinkybės susiję ne tik su šaudymu, bet ir ginklo laikymu, pareiškėjui pažeidžiant nustatytas taisykles. Visos šios aptartos aplinkybės rodo pareiškėjo nepakankamai atsakingą požiūrį į šaunamojo ginklo panaudojimą ir laikymą

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas draudžia A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad „Ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis - ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant“. Įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad „Ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas - ginklo ir (ar) šaudmenų faktinis turėjimas fizinio asmens būste, juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio patalpose arba kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas“. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas turi įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nuostatas, ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtino Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimus (toliau - Reikalavimai), kurie yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, turintiems leidimus laikyti ar nešiotis ginklus (Reikalavimų 3.2 punktas). Reikalavimuose nurodyta, kad: A kategorijos ginklai, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat B kategorijos ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su policijos įstaiga suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai (rekomenduojama taip, kad, atsižvelgiant į pastato konstrukciją, metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 arba S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti) (šio punkto reikalavimai taikomi tik tuo atveju, kai laikoma ne daugiau kaip 5 B kategorijos ginklai ar laikomi A kategorijos ginklų priedėliai) (35.1.1 papunktis); patalpoje, kurioje yra metalinė spinta (seifas), atitinkantis Reikalavimų 35.1.1 papunktį, įrengta apsaugos sistema. Rekomenduojama, kad apsaugos sistema būtų įrengta ir kitose patalpose, per kurias galima patekti į vietą, kurioje yra metalinė spinta (seifas), ir kuri informuotų ginklo savininką apie užfiksuotą įsilaužimą SMS žinute arba kitu būdu (šio punkto reikalavimai taikomi tik tuo atveju, kai laikoma daugiau nei 5, bet ne daugiau kaip 12 B kategorijos ginklų) (35.1.2 papunktis); patalpoje, kurioje yra metalinė spinta (seifas), atitinkantis Reikalavimų 35.1.1 papunktį, įrengta apsauginė įsilaužimo signalizacija, sudaryta bent iš vieno apsaugos ruožo. Rekomenduojama, kad apsauginė įsilaužimo signalizacija būtų įrengta ir kitose patalpose, per kurias galima patekti į patalpą, kurioje yra metalinė spinta (seifas) (šio punkto reikalavimai taikomi tik tuo atveju, kai laikoma daugiau kaip 12 B kategorijos ginklų ar laikomi A kategorijos ginklai). Į apsauginės įsilaužimo signalizacijos signalą nedelsdami reaguoja apsaugos tarnybos darbuotojai, ginkluoti B kategorijos ginklais 35.1.3 papunktis).

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. LVAT praktikoje pabrėžiama, kad teisės aktų, reglamentuojančių tinkamą ginklų laikymą reikalavimai yra imperatyvūs, o tai reiškia, kad kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą .

Pareiškėjas ir skunde, ir prokuratūros nutarime pripažįsta, jog yra išklausęs visus reikiamus kursus ir išlaikęs egzaminus leidimams gauti dėl šaunamojo ginklo savigynai, įgijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo bei yra susipažinęs su ginklų panaudojimo sąlygomis ir laikymo taisyklėmis, todėl ginklo laikymas ne tam tikslui skirtoje vietoje ir jo palikimas be priežiūros sudarant galimybę pasinaudoti ginklu pašaliniams asmenims, bei alkoholinių gėrimų vartojimas po ginklo panaudojimo, atsižvelgiant į LVAT suformuotą praktiką, turi būti laikomas jo padarytos tiesiogine tyčia ir Sprendime buvo teisėtai ir pagrįstai pripažinti kaip keliantis grėsmę.

Pareiškėjas akcentuoja, kad baudžiamojon atsakomybėn niekada nebuvo patrauktas, kad per penkerius metus padaryti administraciniai teisės pažeidimai susiję su transporto priemonės vairavimu, o ne su ginklų laikymu ir nešiojimu, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, pažeidimų ar nusikaltimų panaudojant šaunamuosius ginklus ar pažeidimų dėl ginklų laikymo (nešiojimo) tvarkos nėra padaręs, viešosios tvarkos nepažeidinėja, jo elgesys nekėlė ir nekelia pavojaus aplinkiniams bei visuomenės saugumui. Įvertinus jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjo asmenį.

Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai (5 kartus vairuojant viršijo leistiną greitį, vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, paliko automobilį stovėti transporto eismui stovėti neskirtoje vietoje) sietini su pavojumi asmens sveikatai, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1857-629/2019).

Be to, Įstatyme išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Įstatymu nustatyta, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Be to, priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei paimti ginklus, šaudmenis, leidimą, ginklo pažymėjimus bei LAGK 2024-01-08 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą; Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 1-2 dalys). Įstatymo 30 straipsnyje reglamentuotos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo: trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. <...> (1 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama, be kita ko: ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), <...>. (3 punktas); panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti (4 punktas). Įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Europos šaunamojo ginklo leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo netenka teisės laikyti ar nešiotis Europos šaunamojo ginklo leidime nurodytus ginklus (Įstatymo 37 straipsnio 13 dalis). Įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1-7 dalyse nurodytais pagrindais.

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gruodžio 28 d.) (toliau - Įsakymas) patvirtino Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašą (toliau - Aprašas) ir pavedė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai kontroliuoti šio įsakymo vykdymą. Aprašas, be kita ko, nustato asmenų turimų civilinėje apyvartoje leidžiamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių, skirtų Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams, apyvartos ir jos kontrolės tvarką (Aprašo 1 punktas). Leidimus laikyti (nešiotis) ginklus išduoda, perregistruoja, panaikina, taip pat neterminuotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus išduoda, panaikina jų galiojimą Lietuvos policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga (Aprašo 4 punktas). Pagal Aprašo 57 punktą, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina įgaliotos policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, priimant sprendimą dėl leidimo nešiotis ir laikyti ginklus galiojimo panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, policijos įstaiga turi pareigą pateikti tokio sprendimo motyvus, t. y. pagrįsti, jog turi duomenų, kad asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir dėl to jam išduoto leidimo nešiotis ir laikyti ginklus galiojimas turi būti panaikintas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus (nurodyta, kad leidžiama įsigyti, laikyti ginklus: sportui (B kat. lygiavamzdžiai, graižtviniai šautuvai, templiniai ginklai); leidžiama įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus: savigynai (pistoletai, revolveriai)) ir Europos šaunamojo ginklo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodomi duomenys apie šaunamuosius ginklus .

Nagrinėjamu atveju Policijos departamento Sprendimas panaikinti pareiškėjo leidimus laikyti (nešiotis) ginklus grindžiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims, bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklu, ir jo, kaip ginklo savininko, pareigų nevykdymas, taikomų draudimų nesilaikymas, neatsakingas elgesys su ginklu, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; taip pat nurodytais pareiškėjo per 5 m. padarytais administraciniais nusižengimais.

Byloje pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023-10-31 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą , kuriame nurodoma tiriama nusikalstama veika, jos kvalifikavimas: 2023 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK atliktas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2023 m. gegužės 18 d. nurodytu adresu pareiškėjas galimai pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisykles, o būtent būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatytas 0,94 prom. girtumas, specialiai tam neskirtoje vietoje šaudė iš legaliai laikomo šaunamojo pistoleto „Glock 17“, šalia būnant pašaliniams asmenims, taip sukeldamas sau ir aplinkiniams asmenims pavojų sveikatai ir gyvybei, bei galimai sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, kadangi paliko jį su šoviniais dėtuvėje ginklui ne tam skirtoje vietoje, pirties kambaryje už sofos. Nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo, nešiojimo bei gabenimo taisykles, tačiau dėl šio padaryto pažeidimo kiti asmenys, kurie su pastaruoju buvo įvykio vietoje tą dieną jo teisėtai laikomu ginklu nepasinaudojo, nors jis buvo laikomas pažeidžiant nustatytas taisykles. Medžiaga perduota spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Pažeidimas padarytas galiojant pareiškėjo leidimui laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjui 2024 m. sausio 16 d. už 2023 m. gegužės 18 d. pažeidimą surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal straipsnio 2 dalį - teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas, paskirta bauda, kuri sumokėta .