Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A. s.“, nevedęs, profesinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. P. Č. 2016 m. birželio 12 d., apie 23 val. 05 min., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo sukurta stacionaria kompiuterine technika "Z.", pasinaudodamas internetine prieiga, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytą įmonės UAB „A. B.“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), prisijungimo duomenis, t. y. prisijungimo vardą ir slaptažodį, pažeisdamas – suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos, t. y., el. pašto (duomenys neskelbtini), neteisėtai stebėjo įmonės UAB „A. B.“ elektroninio pašto dėžutėje esančius elektroninių ryšių tinklais siunčiamus pranešimus,

be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, neteisėtai pasinaudojęs įmonės UAB „A. B.“ elektroninio pašto dėžutėje rastais prisijungimo duomenimis: prisijungimo vardu (elektroninio pašto adresu), socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie įmonės UAB „A. B.“ paskyros, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę naudotis šia socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyra.

Kaltinamasis G. P. Č. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, iš pradžių jam tai buvo, kaip nekaltas pokštas. Socialiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) jis susikūrė savo asmeninę anketą „K. M.“. Pasinaudodamas sukurta paskyra, prisijungė prie socialinės grupės (duomenys neskelbtini), kur asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) vardu paskyrą T. B., nuolat deda skelbimus apie parduodamas prekes, pardavinėja teleskopines lazdas, skalbimo miltelius, jam pasirodė juokinga, kad (duomenys neskelbtini) galima pardavinėti tokias prekes, tiesiog norėjo jį truputį paerzinti. Jam atrodė tiesiog pokštas prisijungti prie jo paskyros ir kažką parašyti, prisijungė prie kitų komentuojančių žmonių, parašė komentarus, o kokius nepamena. Po to parašė asmeninę žinutę į jo paskyrą, tačiau šis neatrašė, o jį užblokavo. Patikrinęs informaciją apie T. B., rado jo elektroninio pašto adresą, slaptažodžio nežinojo, tačiau, norint prisijungti prie socialinio tinklalapio, reikalinga žinoti elektroninio pašto adresą ir slaptažodį. Norėdamas prisijungti prie T. elektroninio pašto, nukopijavo jo elektroninio pašto adresą ir, netyčia atspėjęs slaptažodį, prisijungė prie jo elektroninio pašto. Tuomet, su T. prisijungimu prie (duomenys neskelbtini) paskyros, parašė pranešimą, kad pamiršo slaptažodį ir (duomenys neskelbtini) atsiuntė priminimą į elektroninį paštą su naujais prisijungimo duomenimis. Tuomet jis prisijungė prie T. B. (duomenys neskelbtini) paskyros, parašė žinutę, kuri buvo (duomenys neskelbtini), paskui atblokavo savo vartotoją, prie kurio prisijungęs „palaikino“ savo parašytą žinutę. Pamatė, kad savininkas iš karto, po jo prisijungimų ir slaptažodžių pakeitimų, juos susigrąžino, gavęs pranešimą apie jo prisijungimus, juos pakeitė atgal. To asmens – T. B. jis nepažinojo, anksčiau su juo neteko bendrauti. Tai buvo vienintelis atvejis, kai jis taip pasielgė. Tai darydamas, žinojo, kad taip daryti negalima, bet buvo toks pokštas, o kai atspėjo slaptažodį, tiesiog buvo įdomu pasižiūrėti iš smalsumo. Su nukentėjusiuoju susitikę nebuvo, jo neatsiprašė, nebendravo. Civilinio ieškinio neatlygino, nes jo nuomone ieškinys per daug absurdiškas, gali šiek tiek atlyginti, tačiau tik ne tokią absurdišką sumą. Sutinka atsiprašyti ir šiek tiek atlyginti žalos, bet ne tiek, kiek prašo. Sutinka atlyginti 200 eurų, nes didesnė suma jį sužlugdytų finansiškai. Jo užmokestis per mėnesį yra 380 eurų, dirba Š., nuomojasi butą, neturi tokių pajamų, kad galėtų atlyginti tokį civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja sakė, kad T. B. nori tartis, kad reiškia 500 eurų civilinį ieškinį, tačiau jam tokia suma atrodė absurdiškai didelė ir jis atsisakė. Internete apie save jis neteikia jokios informacijos, kadangi turi vidinę fobiją. Gailisi dėl savo poelgio. Savo kaltę pripažįsta visiškai, pripažįsta visus veiksmus, nurodytus kaltinime. Sutiktų, kad jam būtų paskirta bausmė – bauda. Prašo civilinį ieškinį mažinti iki 200 eurų, kurį sumokėtų per kelis mėnesius. Baudą ir civilinį ieškinį sumokėtų per 6 mėnesius.

Po kaltinamojo G. P. Č. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. P. Č. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, panaudodamas neteisėtai įgytus įmonės elektroninio pašto prisijungimo duomenis, pažeisdamas - suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos, neteisėtai stebėjo įmonės elektroninio pašto dėžutėje esančius elektroninių ryšių tinklais siunčiamus pranešimus bei neteisėtai prisijungė prie socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę naudotis šia socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyra.

Kaltinamojo G. P. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. P. Č., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir į baudžiamosios atsakomybės ypatumus pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytus Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje.

Kaltinamasis G. P. Č. neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ar pagal laidavimą (44 b. l.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (46 b. l.), dirba UAB „A. s.“ (105 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neatlygino civiliniam ieškovui neturtinės žalos, tačiau dalį žalos pripažįsta ir sutinka ją atlyginti, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas pinigine bauda (BK 41, 47 str.).

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis G. P. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę – baudą, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (74-75 b. l.) ir asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės, saugomos prie baudžiamosios bylos) paėmimas (77-78 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: modemas „M.“ ir stacionarus kompiuterio blokas, saugomi pas G. P. Č. (72 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini G. P. Č. neribotam naudojimui (BPK 94 str., BK 72 str.), prie bylos esanti kompaktinė laikmena Verbatim CD-R paliktina saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Šioje byloje civilinis ieškovas UAB „A. B.“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl, kad buvo įsibrauta į įmonės „A. B.“ elektroninį paštą, pakeistas slaptažodis, paviešintas elektroninio pašto visas pirmas puslapis, kuriame buvo susirašinėjimai su tiekėjais, su buhalterija bei pirkėjais, taip pat buvo pakeistas socialinio tinklapio (duomenys neskelbtini) slaptažodis.

Civilinio ieškovo UAB „A. B.“ pareikštas 500,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai.

Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. P. Č. tyčinių nusikalstamų veiksmų civilinis ieškovas UAB „A. B.“ patyrė neturtinę žalą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnę įmonės veiklą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, civilinis ieškovas (jo direktorius) iš karto pastebėjo kaltinamojo neteisėtus prisijungimus prie jo elektroninio pašto bei kitų paskyrų ir iš karto neteisėtus duomenis panaikino ir atsistatė savo duomenis. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio ir truko tik kelias minutes. Taip pat nustatant priteistinos žalos dydį, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis G. P. Č. yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl jo galimybės atlyginti civiliniam ieškovui žalą yra realios, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirbti pradėjo tik 2016 m. gruodžio 14 d., jo gaunamas užmokestis yra minimali mėnesinė alga, kuri mokama, dirbant prie konkretaus objekto pagal užsakymą, darbovietė yra ne jo gyvenamojoje vietoje, o Šiaulių mieste, kur jis dirbdamas, turi papildomų išlaidų – būsto nuomai.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į aukštesnių teismų (apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) formuojamą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad civilinio ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 500,00 eurų yra per didelis, todėl mažintinas iki 200,00 eurų ir priteistinas iš kaltinamojo G. P. Č.

Likusi civilinio ieškovo UAB „A. B.“ civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo 300,00 eurų atmestina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. P. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam G. P. Č., kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės, saugomos prie baudžiamosios bylos) paėmimą G. P. Č. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo G. P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 200,00 (du šimtus) eurų civiliniam ieškovui UAB „A. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita nenurodyta, buveinės adresas nenurodytas.

Civilinio ieškovo UAB „A. B.“ likusią civilinio ieškinio dalį – 300,00 (tris šimtus) eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: modemą „M.“ ir stacionarų kompiuterio bloką, saugomus pas G. P. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti G. P. Č. neribotam naudojimui, kompaktinę laikmeną Verbatim CD-R palikti saugoti prie bylos per visą bylos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.