Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui A. S. bei jo atstovei advokatei Vitalijai Smolianskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,K. S." sandėlio darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaunas, teistas:

1. 2014-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2. 2014-06-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2014-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-06-05 ir 2014-06-10 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3. 2017-12-21 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 69 MGL (2598,54 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 46 MGL (1732,36 Eur) dydžio bauda, į bausmės dydį įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta galutinė bausmė 42 MGL (1581,72 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

D. A. buvo kaltinamas tuo, jog žinodamas, kad jam 2017-12-21 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018-01-31, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2018-09-18, 15.25 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo priemonę t. y. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 str.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad D. A. 2017-12-21 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018-01-31, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 24-27). 2018-12-21 jis baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2018-08-18, apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Sustabdytas pareigūnų kieme adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, stovinčiame automobilyje Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepripažino, kad vairavo šią transporto priemonę, atsisakė pasitikrinti alkotesteriu savo girtumą, atsisakė atlikti medikų numatytas procedūras. Jam paskirta 1300 Eur bauda. Bauda sumokėta 2018-12-27 (1 t., b. l. 28).

Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, nes draudžiama persekioti ir bausti asmenį už tą patį nusikaltimą.

Non bis in idem“ (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatose, kur pasakyta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje.

EŽTT praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.).

Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas ,,non bis in idem“ principo aiškinimą, yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016).

Byloje nustatyta, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių D. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas įsiteisėjusiu nutarimu, kuris be kita ko, jau yra įvykdytas, todėl jo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas negali būti toliau vykdomas ir jis negali būti baudžiamas, nes priešingu atveju būtų pažeistas ,,non bis in idem“ principas.

Draudimo bausti už tą pačią veiką principas reiškia, kad asmuo ne tik negali būti nubaustas, bet negali būti vykdomas jo persekiojimas už tokią pat veiką, jis negali būti pripažintas kaltu antrą kartą. Tad pripažinus, jog D. A. jau nubaustas už tą pačią veiką administracine tvarka, ir tokiu būdu administracinio nusižengimo teisenos procesą prilyginus baudžiamajam, antrą kartą D. A. kaltės už tą pačią veiką klausimas net negali būti sprendžiamas.

Procesinį ,,non bis in idem“ principo įgyvendinimą užtikrina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju D. A. atžvilgiu taikytą administracinio nusižengimo teisenos procesą prilyginus baudžiamajam, baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

D. A. 2019-02-14, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios aiškios priežasties, tyčia rankomis ir kojomis sudavė A. S. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės šakos ir kairės kojos IV piršto proksimalinės falangos diafizės lūžius, taip dėl kaulų lūžių padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dėl kitų sužalojimų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. A. teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino pilnai, jo parodymai tokie patys, kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, kad 2019-02-14, apie 13.30, jis paskambino savo kaimynui A. S., pakvietė jį susitikti. Šis sutiko, abu apie 14.00 val. susitiko bare (duomenys neskelbtini) .Jis buvo atėjęs kartu su savo žmona. A. S. tuo metu jau buvo išgėręs, tačiau buvo sveikas, nebuvo sužalotas. Jis bare kartu su A. išgėrė po vieną 0,5 litro talpos bokalą alaus, 5,0 laipsnių stiprumo, jo žmona bare nieko negėrė. Išgėrę po minėtą bokalą alaus, jie visi trys nuėjo į šalia baro esančią PC (duomenys neskelbtini), kurioje nusipirko 0,7 l. talpos degtinės butelį. Tuo metu A. dar su savimi turėjo 2 litrinius butelius alaus. Nusipirkę degtinės visi kartu pėsčiomis grįžo pas jį į namus. Jiems grįžus namo, žmona paruošė maisto. Visi susėdo prie kambaryje esančio stalo ir pradėjo gerti degtinę. Degtinę gėrė dviese, jis ir A. Jie gražiai bendravo, smagiai leido laiką. Kas vyko toliau jis nebeatsimena, nes buvo labai girtas. Prisimena tik tiek, kad prabudo apie 20.00 val. vakare, ir pastebėjo, kad namuose yra netvarka, kambaryje buvę daiktai yra išmėtyti, kambario viduryje ant grindų buvo matyti nemažai kraujo dėmių. Jis tuomet, nesuprasdamas kas įvyko, paklausė savo žmonos, kas nutiko ir kur yra A. Ji jam atsakė, kad jis susimušė su A., ir šis išėjo. Jis pats nėra sužalotas, ant jo nesimato jokių mušimo žymių, tik ištinusi dešinės rankos plaštaka. Jis mano, kad ranka gali būti ištinusi nuo smūgio. Dėl to, kas nutiko, jis nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 138-139, 147-148).

Bylos nagrinėjimo teisme metu gautas nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 13).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2019-02-14, apie 13.00 val., jam paskambino kaimynas D. A.. D. telefonu pasiūlė susitikti bare, išgerti alaus. Jis sutiko. Apie 14.00 val. jie susitiko bare. D. A. buvo kartu su savo žmona A. Jis prisėdo prie jų. Trise išgėrė po vieną 0.5 l. talpos bokalą alaus, kuris buvo 5 laipsnių stiprumo. Išgėrę alų, jie nusprendė pratęsti susitikimą D. namuose, todėl visi kartu išėjo iš baro ir nuėjo į priešais esantį PC (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo nusipirkti dar alkoholio. (duomenys neskelbtini) jie nusipirko 0.7 l. talpos degtinės butelį, neprisimena ir du 1 l. talpos alaus butelius. Apsipirkę jie išėjo iš parduotuvės ir iš karto ėjo pas D. į namus. Atėjus pas jį į svečius, jie atsisėdo kambaryje prie stalo ir pradėjo gerti alkoholį, smagiai leido laiką. Kiek išgėrė tą dieną tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Jiems begeriant, galimai kažką D. pasakė dėl jo žmonos A., dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, kuris vyko tame pačiame kambaryje kur jie gėrė, D. atsistojo nuo sofos ir priėjęs prie jo kumščiu trenkė į veidą. Po šio smūgio jis prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, jau buvo ligoninėj. Jis tik vėliau prisiminė, kad buvo pas D., kad tarp jų kilo konfliktas ir kad D. A. jį sumušė. Ligoninėje jam konstatavo apatinio žandikaulio lūžį, taip pat jam buvo praskeltas antakis, praskelta viršutinė lūpa ir nuskeltas dantis. Ji dėl padarytų sužalojimų ligoninėje buvo gydytas penkias dienas (1 t., b. l. 66-67).

Liudytoja E. S. parodė, kad 2019-02-14 apie 12.00 val. sūnus išėjo iš namų, jis buvo blaivas, jai pasakė, kad vyksta iki darbo biržos Kaune, E. Ožeškienės g. Apie 14.00 val. jai būnant namie sūnus paskambino ir pasakė, kad jau išėjo iš darbo biržos važiuos namo. Apie 16.20 val. ji išėjo iš namų į darbą, sūnus dar nebuvo grįžęs namo, daugiau su juo telefonu nešnekėjo, vienas kitam neskambino. Apie 20.50 val. po darbo grįžusi į namus, atsirakino buto duris. Įėjusi į sūnaus kambarį pamatė ant grindų sūnaus megztinį, jį pakėlusi pamatė, kad jis kruvinas. Tuomet pažvelgusi į lovą pamatė, kad joje sūnus guli užsidengęs kaldra. Atklojo kaldrą ir pamatė, kad jo veidas kruvinas, pagalvė, patalynė kruvina. Nuo sūnaus sklido alkoholio kvapas. Ji išsigando, sūnus jai sakė, kad nieko neatsimena. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai sūnų išvežė į Kauno klinikas. Ten sūnus prisiminė, kad buvo nuėjęs į svečius pas kaimyną D. A.. Ten jis su D. A. ir jo sugyventine gėrė alkoholį. Išgertuvių metu D. A. jį sumušė. Sūnus sakė, kad jį mušė rankomis ir kojomis, taip pat sakė (1 t., b. l. 60-62).

Iš 2019-02-14 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 77 matyti, kad D. A. nustatytas 2,93 prom. girtumas (1 t., b. l. 104).

2019-02-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įėjimo durys iš vidinės pusės išteptos raudonomis dėmėmis. Dešinėje matyti veidrodis, ant kurio matyti raudonos dėmės ir nuo jų tamponu paimtos nuoplovos. Dešinėje matyti įėjimas į kambarį Nr. 1. Ant grindų prie įėjimo matyti raudonos spalvos dėmės, nuo jų ant tampono paimta nuoplova (1 t., b. l. 38-39).

2019-02-14 patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje prie sienos su langu ir durų į balkoną matyti lova, ant kurios patalynė bei pagalvės. Ant pagalvių bei antklodės matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Prie šios lovos ant grindų matyti tamsios spalvos megztinį ant jo raudonos spalvos, panašias į kraują, dėmes. Apžiūros metu paimtas megztinis (1 t., b. l. 43–44).

Iš 2019-05-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas paimtas megztinis. Ant megztinio priekinės pusės, viršutinėje dalyje, yra matomos ištisinės tamsios spalvos, galimai kraujo, dėmės. Apvertus megztinį, jo kitoje pusėje, t. y. nugaroje, viršutinėje dalyje, dešinėje pusėje matoma ovalios formos, tamsios spalvos, galimai kraujo, dėmė. Šioje megztinio dalyje taip pat matomos ir kitos, mažesnės tamsios spalvos, galimai kraujo, dėmės (1 t., b. l 52–53).

2019-03-08 V. T. medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas pateikė išvadą Nr. G650/201902), kad A. S. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) abiejų akių vokuose, žaizda, vertintina kaip muštinė viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės šakos ir kairės kojos IV piršto proksimalinės falangos diafizės lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau trijų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių'' 7,1 punktu dėl kaulų lūžių A. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kitų sužalojimų, remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių'' 9 punktu A. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b. l. 79–80).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas kitam asmeniui nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad D. A. jam sudavė kumščiu į veidą, dėl ko jis prarado sąmonę ir atsigavo tik klinikose. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamojo namuose buvo rastos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo namuose lovoje esanti patalynė yra kruvina, paimtas nukentėjusiojo megztinis, kurį apžiūrėjus matyti dėmės, panašios į kraujo dėmes. Apklausta liudytoja E. S. parodė, jog grįžusi namo rado sužalotą sūnų, kuris gulėjo lovoje. Patalynė buvo kruvina. Klinikose sūnus paaiškino, jog jį sumušė kaimynas D. A., pas kurį namuose gėrė degtinę. Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, A. S. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) abiejų akių vokuose, žaizda, vertintina kaip muštinė viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės šakos ir kairės kojos IV piršto proksimalinės falangos diafizės lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau trijų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių'' 7,1 punktu dėl kaulų lūžių A. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kitų sužalojimų, remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių'' 9 punktu A. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent tarp kaltinamojo D. A. veiksmų – smūgių sudavimo ir nukentėjusiajam kilusių padarinių sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra.

Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius, ne mažiau kaip tris, kaip nurodyta specialisto išvadoje, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. A. suduodamas nukentėjusiajam smūgius numatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo D. A. tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto. Kaltinamasis D. A. parodė, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dėl to, kad abu susibarė, t. y. dėl asmeninių paskatų, todėl kaltinamojo veika dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimų kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad dėl visų nukentėjusiajam A. S. padarytų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas, remdamasis specialisto išvada, laiko, kad A. S. dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o dėl apatinio žandikaulio dešinės šakos ir kairės kojos IV piršto proksimalinės falangos diafizės lūžių, padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinimą šioje dalyje patikslino. Taip pat teismas pažymi, jog išdėstytos aplinkybės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi, nes nežymų sveikatos sutrikdymą apima nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, teistas, du kartus dėl smurtinių nusikaltimų, kas rodo, kad tai yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška, administracine tvarka baustas, neįtrauktas į įskaitą dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir daro išvadą, kad jam skirtina bausmė – laisvės atėmimas, skaičiuotina nuo bausmės vidurkio iki minimumo.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prokurorė prašė kaltinamajam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. A. vedęs, dirba, kas rodo tvirtus socialinius ryšius, o atliekant laisvės atėmimo bausmę, šie šeiminiai ryšiai gali nutrūkti, dėl ko kaltinamajam, gali tapti sunku integruotis visuomenėje. Jis su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad D. A. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jos ankstesniam elgesiui. Būdamas laisvėje jis galės greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai D. A. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas, todėl D. A. skirtinas 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, per kurį ji visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jei jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, jo priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. D. B. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą. Be to, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiojo A. S. atstovės prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atvejų, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra visų būtinųjų BK 38 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 204,54 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi A. S. dėl patirtų sužalojimų buvo teiktos paslaugos. Už jam suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Minėtam nukentėjusiajam suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 204,54 eurai (1 t., b. l. 83-85). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas bylos įrodymais, ieškiniu, medicininiais dokumentais, kaltinamasis jį pripažįsta, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant 204,54 eurus (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.248, 6.280, 6.283 straipsniai).

Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo patvirtinimo

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. S. kaltinamojo D. A. atžvilgiu buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 139 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 8–10). Teisiamojo posėdžio metu šalys teismui pateikė 2019-07-24 susitaikymo protokolą, kuriame nukentėjusysis sumažino ieškinyje reiškiamus reikalavimus ir su kaltinamuoju susitarė, kad šis dalimis iki 2019-10-20 jam atlygins 100 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 13). Toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl tvirtintinas, baudžiamoji byla dalyje dėl nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. S. ieškinio nutrauktina (BPK 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - tarnyba) Kauno skyriaus 2019-06-17 sprendimo Nr. 2.1 (NTP-2)-19-T-2825-9995 (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu nukentėjusiajam A. S. šioje baudžiamojoje byloje suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 185). Į bylą pateikta tarnybos 2019-07-30 Nr.NTP-7-4324 pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam A. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 130,77 Eur, iš kurių 130,00 Eur sudaro advokato/advokato padėjėjo užmokestis ir 0,77 Eur kitos su šios pagalbos teikimu susijusios išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam D. A., atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, šioje baudžiamojoje byloje taip pat suteikta valstybės garantuojama ir 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 186), į tai, kad jis įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, pirmiau minėta 130,77 eurų suma už nukentėjusiajam suteiktą atstovavimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais iš kaltinamojo valstybei nepriteistina.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovos bei megztinis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

CD, esantis baudžiamojoje byloje, saugotinas kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, nutraukti.

Pripažinti D. A. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-02-14 22.40 val. iki 2019-02-15 14.20 val., vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laikyti, kad D. A. yra atlikęs 1 laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. S., kurią D. A. privalo atlyginti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. A. 204,54 Eur (du šimtus keturis eurus 54 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patvirtinti kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. S. 2019-07-24 susitarimą, kad:

1. Kaltininkas D. A. prisipažįsta padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo;

2. Nukentėjusysis A. S. priima kaltinamojo D. A. atsiprašymą.

3. Nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir sutarė taip:

3.1. turtinė žala – 100,00 (vienas šimtas) eurų;

neturtinė žala – 1 000,00 (vienas tūkstantis) eurų;

- 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų iki 2019-08-20;

- 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų iki 2019-09-20;

pervedant lėšas į nukentėjusiojo sąskaitą, kurią jis įsipareigoja pateikti.

3.3. Įvykdžius šį susitarimą, šalys viena kitai pretenzijų neturės“.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. S. civilinio ieškinio nutraukti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiojo A. S. atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje iš kaltinamojo D. A. valstybei nepriteisti.

Daiktus: megztinį bei nuoplovas, paimtas įvykio vietų apžiūros metu, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

CD, esantį baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 40), saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.