- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2-2346-995/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00385-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Vaida Railienė (pirm.)
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- "Gelvora"
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. V. pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - 579,24 Eur skolą, 183,62 Eur palūkanas (sutartinės/pelno palūkanos – 38,81 Eur (remiantis Sutarties 4.1 p., neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo, bei kompensacines palūkanas – 144,81 Eur (reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos kompensacinės palūkanos bei 5 procentai palūkanų, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 20 d.), 15,35 Eur skolos išieškojimo išlaidas, viso pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 778,21 Eur; pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)- 376,51 Eur skolą, 158,03 Eur palūkanas (sutartinės/pelno palūkanos – 63,90 Eur (remiantis Sutarties 4.1 p., neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo) bei kompensacines palūkanas – 94,13 Eur (reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos kompensacinės palūkanos bei 5 procentai palūkanų, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 20 d., viso pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)– 534,54 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašo grąžinti 38 Eur žyminio mokesčio permoką.
Nurodė, jog 2013 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gruodžio 23 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2013 m. gruodžio 30 d. bei 2013 m. gruodžio 31 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir D. V. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. lapkričio 4 d., 2013 m. lapkričio 23 d., 2013 m. lapkričio 26 d., 2013 m. gruodžio 2 d., 2013 m. gruodžio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis atsakovui buvo suteikti sutartyse nurodyto dydžio kreditai, o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatytomis sąlygomis kreditus grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyse numatytas sumas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. 2017 m. gegužės 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Teigia, kad įstatymų nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovas įsiskolinimo nesumokėjo.
Atsiliepimas
2021 m. liepos 28 d. teisme gautas atsakovo D. V. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo jis sutinka grąžinti paimtus du kreditus sumoje 955,75 Eur, bet nesutinka su kitais piniginiais reikalavimais, prašo teismo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad 2013 metais buvo suviliotas „(duomenys neskelbtini)“ sistemos, kurios steigėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreditavimo sąlygomis, kurios buvo klaidinančios, visiškai neatitiko bendrovės skelbiamų sąlygų, paėmė kreditą 376,51 Eur, iš „SMScredit“ sistemos, kurios steigėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat paėmė 579,21 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas teigia, kad skolinosi pinigus nesuprasdamas, jog palūkanos yra lupikiškos ir neatitinka Vyriausybės nustatytų metinių palūkanų normos. Atsakovo manymu, ieškovas suteikė paskolas nesilaikydamas Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų.
2021 m. rugsėjo 3 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškinyje yra įsivėlusi techninė klaida. Ieškinyje nurodoma, kad pagal Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)prašomas priteisti kompensacines palūkanas sudaro reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos kompensacinės palūkanos bei penkių procentų dydžio palūkanos, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 10 d.. Ieškovė patikslina ir nurodo, kad kompensacines palūkanas prašo priteisti penkis procentus palūkanų, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 10 d.. Pažymi, kad pirminio kreditoriaus perleistų kompensacinių palūkanų ieškovas nereikalauja priteisti. Kompensacinės palūkanos pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 144,81 Eur, o pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)- 94,13 Eur, kurias ieškovė prašo priteisti.
Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas sudarydamas vartojimo kredito sutartis patvirtino, kad supranta, jog palūkanų norma yra nustatyta, atsižvelgiant į kredito davėjo prisiimamą didelę riziką skolinant nuotoliniu, iš dalies automatizuotu būdu ir itin greitu būdu, nereikalaujant jokio prievolių vykdymo užtikrinimo, o taip pat į santykinai dideles išlaidas priverstine tvarka išieškant nedideles pinigų sumas. Taip pat akcentuoja, kad ieškovas nuo reikalavimo teisių perleidimo (t. y. nuo 2017 m. gegužės 4 d.) nėra gavęs nė vienos įmokos atsakovo įsiskolinimui pagal sutartis dengti. Atsakovas galėjo gera valia padengti visą ar dalį skolos periodinėmis įmokomis, todėl, ieškovės nuomone, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip vengimas atsiskaityti su ieškovu (CPK 185 straipsnis). Toks atsakovo elgesys neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei paneigia prievolės privalomumo bei vykdytinumo principus. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirminis kreditorius sutartis sudarė pažeisdamas Vartojimo kredito įstatymą, nurodydamas, kad pirminis kreditorius suteikė paskolas nesilaikydamas Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų, netikrino pajamų, slapstėsi tas pats juridinis asmuo už kelių pavadinimų, kad nesilaikant įstatymų galėtų išduoti kuo daugiau paskolų suklaidintiems asmenims su tiksli per suklaidintą asmenį paimti pinigus iš jo tėvų, giminaičių, rėmėjų ir t.t., tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo argumentams bei atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai ieškovė mano, kad jos reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal sutartis yra pagrįstas ir ieškinys turėtų būti tenkinamas visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Bylos faktinės aplinkybės
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas D. V. sudarė vartojimo kredito sutartis 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui suteikė sutartyse nurodyto dydžio kreditus, atsakovas įsipareigojo minėtose sutartyse nustatyta tvarka kreditus grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
2014 m. rugpjūčio 2 d. (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2014 m. liepos 2 d. (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis nutraukė, atsakovui D. V. netinkamai vykdžius sutarties sąlygas, taip įgydama teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų atlyginimo.
2017 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. vartojimo kredito sutartis. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dieną.
2021 m. birželio 22 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 955,75 Eur pagrindinę skolą, 102,71 Eur sutartines/pelno palūkanas ir 238,94 Eur kompensacines palūkanas, 15,35 Eur skolos išieškojimo išlaidas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą bendrą abiejų kreditų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Dėl pagrindinės skolos (negrąžinto kredito sumos) priteisimo
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo ir pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 31 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1- 6.4 straipsnis. 6.870 straipsnio 1 dalis). Pradinė kreditorė suteikė atsakovui paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyse nustatyta tvarka ir terminais paskolos negrąžino (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovei perėmus reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu pagal sutartis, ji įgijo teisę iš atsakovo reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.101 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas D. V. savo prievolę pažeidė, nes sutartyse nustatyta tvarka ir terminais suteiktos paskolos negrąžino, sutartyse nustatytų palūkanų ir kitų pagal sutartis mokėtinų sumų nemokėjo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei visą ar dalį suteikto kredito ar būtų pareiškęs pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, jos dydžio ar pan., byloje nėra, priešingai, atsakovas atsiliepime neneigia, kad sutartimis prisiimtų skolų kreditorei negrąžino ir ketina grąžinti. Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės nevykdymo faktą, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 579,24 Eur skola (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 376,51 Eur skola (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), viso 955,75 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 183,62 Eur palūkanas, t. y. sutartines/pelno - 38,81 Eur palūkanas, susidariusias iki sutarties nutraukimo bei penkių procentų kompensacines palūkanas - 144,81 Eur, susidariusios už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2016 m. birželio 21 d.) iki ieškinio parengimo (2021 m. birželio 20 d.), o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)- 158,03 Eur palūkanas, t. y. sutartines/pelno palūkanas – 63,90 Eur, susidariusias iki sutarties nutraukimo, bei penkių procentų dydžio kompensacines palūkanas – 94,13 Eur, susidariusias už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2016 m. birželio 21 d.) iki ieškinio parengimo (2021 m. birželio 20 d.), viso 341,65 Eur palūkanų.
Atsakovas sutikdamas su visa ieškovės reikalaujama priteisti pagrindine skola pagal abi vartojimo kredito sutartis, nesutinka mokėti ieškovei palūkanas, prašo teismo ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą, nes palūkanos yra per didelės. Atsakovo manymu, ieškovė suteikė paskolas, nesilaikydama Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų.
Šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo yra kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms (CK 6.881 straipsnio 2 dalis).
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, vadinamos pelno (mokėjimo) palūkanomis (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Jos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo palūkanų paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Vadovaujantis CK 6.870 straipsniu, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.882 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis).
Pagal byloje esančius įrodymus, pradinė kreditorė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu pagal sudarytas Vartojimo kredito sutartis buvo susitarę, jog už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma), kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1 punktas). Iš byloje esančių atsakovo sudarytų vartojimo sutarčių nuostatų matyti, kad jis įsipareigojo mokėti atitinkamai 114,37 proc., 114,74 proc., vartojimo kredito metinių palūkanų normą.
CK 6.872 straipsnio 1-2 dalyse numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu o, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju, gaudamas kreditą atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti metines palūkanas. Sutarčių Bendrųjų sąlygų 4.4 punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki kredito grąžinimo dienos. Taigi kredito gavėjo pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Byloje esanti 2017 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų portfelio pardavimo sutartis Nr. 17-50-03, patvirtina, kad ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė ne tik reikalavimo teisę į pagrindinę atsakovės skolą, bet ir teisę reikalauti kitų su sutarties vykdymu susijusių mokėjimų. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti ne tik iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo apskaičiuotų mokėjimo palūkanų priteisimo, bet ir po šios sutarties sudarymo apskaičiuotų palūkanų (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) įvertinti sutarties sąlygų atitinimą sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnis 9 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kad kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą ir tai, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Dėl paminėto, priimant sprendimą, teismui būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Šiuo atveju atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, kredito sumos negrąžino, įsipareigojimai nėra vykdomi jau ilgą laikotarpį, nuo reikalavimo teisių perleidimo, t. y. nuo 2017 m. gegužės 4 d., jis nėra sumokėjęs nė vienos įmokos įsiskolinimui pagal sutartis dengti, taigi nesiėmė jokių veiksmų dėl susidariusio įsiskolinimo mažinimo. Be to, šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma ir skolos gavėjas patvirtino, kad sutinka su tokiu palūkanų dydžiu, taigi sudarydamas kredito sutartis atsakovas sutiko su sutarčių sąlygomis, jam turėjo ir galėjo būti žinomos neigiamos sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės reikalaujamų palūkanų priteisimas šiuo atveju pažeistų atsakovo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisėtus interesus, todėl atsakovas nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas.
Pagal vartojimo kredito sutartį mokėjimo palūkanas apibrėžiančios sutarties sąlygos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Tai reiškia, kad mokėjimo palūkanos yra ne kas kita, o sutarties kaina. Sutarties kainą nustatančios sąlygos laikytinos pagrindinį sutarties dalyką apibrėžiančiomis sąlygomis. Atsakovas nurodydamas, kad palūkanos yra nepagrįstai didelės ir nesąžiningos, įrodymų pagrindžiančių šiuos argumentus teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi byloje nepaneigta, kad vartojimo kredito davėjas suteikė pakankamai informacijos vartojimo kredito gavėjui, kad šis galėtų įvertinti, ar siūlomos vartojimo kredito sutartys atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, kas būtų pagrindas šių sutarčių sąlygas laikyti nesąžiningomis pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 9 punktą. Prašomos priteisti pelno palūkanos nagrinėjamu atveju neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įtvirtino dydžio, o Vartojimo kredito sutarčių sudarymo metu galiojo prezumpcija, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Lietuvos Respublikos vartojimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nustatytais terminais kredito negrąžino, nutraukus sutartį, jis negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutartinių/pelno palūkanų priteisimo ir priteisti iš atsakovo D. V. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 38,81 Eur, sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 63,90 Eur, sutartas bei priskaičiuotas palūkanas.
Atsižvelgiant į CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
Vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)Bendrųjų sąlygų 4.4. punkte numatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis minėtų sutarčių nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo penkis procentus kompensuojamųjų palūkanų, t. y. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)- 94,13 Eur, paskaičiuotas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).
Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta CK numatytų pagrindų sumažinti ieškovės reikalaujamą mokėjimo palūkanų dydį ar iš vis jų nepriteisti. Pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas turėjo grąžinti kreditą bei mokėti kitas sutartyje numatytas įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau sutarties tinkamai nevykdė, praleido prievolių vykdymo terminus, ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, todėl pradinė kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė. Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovas D. V. netinkamai vykdė sutartis, praleido iš jų atsiradusios prievolės įvykdymo terminus, todėl privalo sumokėti skolą, taip pat priskaičiuotas palūkanas, kurios yra pagrįstos.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovė įrodė, jog atsakovui buvo suteikta paskola (kreditai), atsakovas paskolos ir kitų pagal sutartis mokėjimų sumų negrąžino, todėl ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 579,24 Eur skolą bei 183,62 Eur palūkanas (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 376,51 Eur skolą bei 158,03 Eur palūkanas (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai – iš atsakovo D. V. ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteistina 579,24 Eur skola, 183,62 Eur palūkanos, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)priteistina 376,51 Eur skola bei 158,03 Eur palūkanos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas D. V. prievolės laiku nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo
Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 traipsnio 2 dalis). Byloje ieškovė pateikė duomenis, jog nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2021 m. vasario 25 d. periodiškai siuntė atsakovui pašto korespondenciją, dėl ko patyrė 15,35 Eur išlaidas, t. y. atliko skolos išieškojimo veiksmus. Kadangi atsakovas prievolę pažeidė ir turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas ir tenkinamas, iš atsakovo priteistinos 15,35 Eur dydžio šlaidos (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirtsymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 68,00 Eur žyminį mokestį, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau, reikšdama - 1312,75 Eur, dydžio turtinį reikalavimą, ir ieškinį teikdama per EPP, turėjo sumokėti iš viso 30,00 Eur žyminį mokestį.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo D. V. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 30 Eur, žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei grąžintina per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 38,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo D. V. 955,75 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 75 ct) skolą, 341,65 Eur (trys šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 65 ct) palūkanas, 15,35 Eur (penkiolika eurų ir 35 ct) skolos išieškojimo išlaidas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1312,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2021 m. birželio 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 30,00 Eur (trisdešimt eurų ir 00 ct) žyminį mokestį.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. sausio 21 d., mokėjimo nurodymu Nr. AP-42, permoką. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remiantis teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.