Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G.-M. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, M. M., I. M. ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“, dėl antstolio Sigito Osvaldo Grašio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2024-06-12 patvarkymu Nr. S-24-168-27116 skundo netenkino, skundą persiuntė Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0168/16/00097, Nr. 0168/21/00142, ir Nr. 0168/24/01167 duomenų nustatyta, kad antstolio Sigito Osvaldo Grašio antstolio kontoroje vykdomi skolų (įskaitant išlaikymą periodinėmis išmokomis) išieškojimai iš skolininko M. M.. Nustačius, kad skolininkas M. M., kuris nuo 2016 metų niekur nedirbo ir nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna ir turto, į kurį būtų pagrindas nukreipti skolų išieškojimą, neturi, yra vedęs. Skolininko M. M. sutuoktinė L. G.-M., nuo 2023-01-25 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstolio 2024-05-29 patvarkymu Nr. S-24-168-25113, areštuota skolininko M. M., sutuoktinei L. G.-M., priklausanti darbo užmokesčio dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA), esanti (būsianti) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo patvarkymu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta areštuotas pinigines lėšas, t. y. L. G.-M., priklausančią darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA), saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo. Skolininkui M. M., išsiųstas antstolio 2024-05-29 patvarkymas Nr. S-24-168- 25115 „dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kiti; bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo“ kartu su priedais. Skolininkui M. M. pasiūlyta užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, pateikti antstolio kontorai. Užpildytas „sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“ negautas. Santuoka tarp skolininko M. M. ir L. G.-M. nenutraukta. Duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą nėra, todėl skolininko M. M. ir jo sutuoktinės L. G.-M. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 10 punktą vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto atitinka šiuos kriterijus (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taigi jis laikytinas vykdomuoju dokumentu.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamu atveju ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas.

Kai skolininkui priklausanti turto dalis bendroje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis areštuoja bendrą sutuoktinių turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas) ir pasiūlo skolininkui per įstatyme numatytą terminą pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio taikytas bendro turto areštas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Viena iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų yra antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Be to, pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio pagrindu padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Viena vertus, pareiškėja pagrįstai nurodo, kad M. M.skola dėl mokestinės prievolės yra asmeninė jo skola; kita vertus, pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ši skola gali būti išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad M. M.niekur nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna ir turto, į kurį būtų pagrindas nukreipti skolų išieškojimą, neturi, todėl iš jo išieškojimas faktiškai negalimas. Iš Vedybų sutarčių registro nustatyta, kad skolininkas su sutuoktine vedybų ar turto padalijimo sutarties nėra sudarę. Taigi, antstolis, nesant M. M. asmeninio turto, areštavo pareiškėjos (kaip skolininko sutuoktinės) gaunamas pajamas.

Teismas pažymi, kad vykdymo procese antstolis laikėsi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. pirmiausia areštavo galimai bendrą sutuoktinių turtą, pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei nustatyti turto dalį areštuotame turte; iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad nei pareiškėja, nei skolininkas antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nepateikė. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, išieškotoja dar nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jei per antstolio nustatytą terminą prašymas teismui dėl skolininko turto dalies nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pareiškėjos argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad antstolis S. O. Grašys nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio S. O. Grašio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. G.-M. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Sigitui Osvaldui Grašiui vykdomąsias bylas Nr. 0168/16/00097, Nr. 0168/21/00142, ir Nr. 0168/24/01167.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.