- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- 2-2735/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus) K. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalies, kuria nepatvirtinta dalis nurodyto kreditoriaus finansinio reikalavimo, uždarosios akcinės bendrovės „Brauer“ bankroto byloje Nr. B2-683-71/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Brauer“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Šiauleksa“ (5-7 b. l.).
BUAB „Brauer“ kreditorius K. B. 2011 m. birželio 23 d. kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti jo 4 113 302,86 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje.
Šalies argumentai
Atsakovo bankroto administratorius 2011 m. liepos 29 d. pareiškimu prašė teismo patvirtinti BUAB „Brauer“ kreditorių sąrašą ir neginčijamus jų 12 260 581,71 Lt dydžio finansinius reikalavimus, tarp jų - K. B. 61 109,16 Lt finansinį reikalavimą. Nurodė, kad bankroto administratorius patikrino atsakovui pareikštus finansinius reikalavimus ir nustatė, jog 12 260 581,71 Lt dydžio reikalavimai yra pagrįsti ir tvirtintini, o 5 474 020,84 Lt reikalavimai, tarp jų dalis (4 072 811,23 Lt) K. B. finansinio reikalavimo, nėra įrašyti įmonės apskaitoje, todėl bankroto administratorius jų nepripažįsta ir neteikia tvirtinti, be to, dalies K. B. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas yra nagrinėjamas kitoje byloje Šiaulių apygardos teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtino BUAB „Brauer“ kreditorių 12 260 581,71 Lt finansinius reikalavimus, tarp jų – pirmos eilės kreditoriaus – K. B. 61 109,16 Lt finansinį reikalavimą, susijusį su darbo santykiais (8-11 b. l.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas (BUAB „Brauer“ kreditorius) K. B. atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria nepatvirtintas jo 4 052 193,70 Lt finansinis reikalavimas, ir patvirtinti K. B. 4 113 302,86 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Brauer“ bankroto byloje (1-3 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nenurodė motyvų, kodėl nenagrinėjo kreditoriaus 4 052 193,7 Lt (4 113 302,86 Lt - 61 109,16 Lt) finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, nors bankroto byloje yra kreditoriaus pareiškimas dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos nesuteikia bankroto administratoriui teisės spręsti dėl kreditorių finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo, nes tai yra išimtinė teismo kompetencija (ĮBĮ 26 str. 1 d.), todėl atsakovo administratorius, nesutikdamas su dalimi finansinio reikalavimo, turėjo ją ginčyti, apie tai informuodamas atsakovo bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kuris nurodytą klausimą sprendžia teismo posėdyje, apie tai pranešęs administratoriui ir kreditoriui, kurio reikalavimas ginčijamas (ĮBĮ 26 str. 4 d.). Teismo posėdyje neišsprendus viso kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo, buvo pažeisti jo teisėti interesai, dalyvaujant kreditorių susirinkime, turėti tiek balsų, kokio dydžio yra kreditoriaus reikalavimas.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Brauer“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (18-22 b. l.). Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta dėl tos atsakovui pareikštų finansinių reikalavimų dalies, kurios administratorius neginčijo, o ginčijamos apelianto finansinio reikalavimo dalies klausimas turėtų būti sprendžiamas atskiru teismo procesiniu sprendimu (nutartimi), todėl apelianto teisėti interesai nebuvo pažeisti, o apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Iškėlus įmonės bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 str. 1 d.). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatomis, bankroto administratorius, pagal kreditorių pareikštus reikalavimus (patikslintus įmonės apskaitos duomenimis), sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino kreditoriams pareikšti savo reikalavimus pabaigos, pateikia jį tvirtinti teismui; be to, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka, o administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 4 d.).
Bylos duomenimis, pareiškėjas K. B. 2011 m. birželio 23 d. pateikė bankroto administratoriui prašymą, prašydamas patvirtinti jo 4 113 302,86 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, kurį sudaro: 1) 40 491,63 Lt darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė kompensacija (atskaičius mokesčius), 96 418,56 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 1 630,76 Lt palūkanų; 2) 1 923 000 Lt skola pagal 2006 m. gruodžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/27 ir 2007 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/28; 3) 1 916 178 Lt negrąžinta paskola; 4) 233 633,23 Lt skola pagal 2006 m. gruodžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/27-2 (PVM sąskaita – faktūra LOK Nr. 5027897), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/27-4 (PVM sąskaita – faktūra LOK Nr. 5035946 ir Nr. 5027889).
Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu buvo įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimas, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi, kuriais išspręstas klausimas dėl apelianto finansinio reikalavimo dydžio, susijusio su darbo santykiais, t. y. iš dalies patenkintas kreditoriaus ieškinys atsakovui UAB „Brauer“, priteisiant jam iš atsakovo iš viso 61 109,16 Lt (28-37 b. l.). Atsakovo bankroto administratoriui neginčijant nurodyto finansinio reikalavimo ir pateikus jį tvirtinti teismui, pirmosios instancijos teismas, turėjo pagrindo patvirtinti pirmos eilės kreditoriaus K. B. (apelianto) 61 109,16 Lt finansinį reikalavimą, susijusį su darbo santykiais, atsakovo bankroto byloje (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 26 str. 1 d.).
Tačiau apygardos teismas, skundžiama nutartimi patvirtindamas atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, neginčijamus bankroto administratoriaus, be pagrindo nepasisakė dėl pareiškėjo kitos dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo (4 072 811,20 Lt), kurį pareiškėjas buvo pateikęs bankroto administratoriui tvirtinti skundžiama teismo nutartimi, tarp jo ir 1 923 000 Lt reikalavimo, susijusio su skola pagal 2006 m. gruodžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/27 ir 2007 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/28, dėl kurios pagrįstumo kilęs ginčas nagrinėtas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-480-71/2011 (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 26 str. 4 d.). Beje, paminėta apelianto finansinio reikalavimo dalis (1 923 000 Lt) šiuo metu yra patvirtinta apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi pagal įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, todėl nebėra teisinės reikšmės spręsti dėl skundžiamos apygardos teismo nutarties dalies, kuria nebuvo nagrinėtas apelianto paminėto finansinio reikalavimo tvirtinimo, (ne)teisėtumo.
Be to, apygardos teismas nemotyvavo, kodėl netvirtina kitos pareiškėjo finansinio reikalavimo dalies (dėl 1 916 178 Lt negrąžintos paskolos ir 233 633,23 Lt skolos), ir apeliantas teisingai nurodo, kad jos netvirtindamas, teismas turėjo paskirti teismo posėdį reikalavimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimui, informuodamas bankroto administratorių ir pareiškėją (ĮBĮ 26 str. 4 d., CPK 185 str.).
Bylos duomenimis, bankroto administratorius ginčija jam pateiktą paminėtą apelianto finansinio reikalavimo dalį, nurodydamas, jog 1 916 178 Lt paskola apeliantui buvo grąžinta, o 233 633,23 Lt vertės prekės perduotos pirkėjui. Tačiau apygardos teismas, skundžiama nutartimi patvirtinęs neginčijamus atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, be pagrindo, pažeisdamas ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalies nuostatas ir CPK taisykles, nesprendė ir net nepasisakė dėl šių pareiškėjo finansinių reikalavimų, su kuriais nesutinka bankroto administratorius, (ne)tvirtinimo (nenustatė ir jų nagrinėjimo laiko), juolab kad pareiškėjo prašymas dėl šių reikalavimų patvirtinimo buvo pateiktas į bylą (CPK 185str., 265 str. 2 d.).
Dėl pasakyto pakeistina apygardos teismo nutartis, nurodant, kad klausimas dėl apelianto finansinio reikalavimo dalies (1 916 178 Lt negrąžintos paskolos ir 233 633,23 Lt skolos) tvirtinimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d., 2 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.
Klausimą dėl pareiškėjo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 149 811,20 Lt finansinio reikalavimo dalies (1 916 178 Lt negrąžintos paskolos ir 233 633,23 Lt skolos) tvirtinimo BUAB „Brauer“ bankroto byloje perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.
Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.