Šiaulių apygardos teismo sprendimas

atsakovui bankrutuojančios UAB „Brauer“ bankroto administratoriaus UAB „Šiauleksa“ atstovui V. R. (tomas 1, b.l. 162)

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. pareikštą ieškinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „Brauer“ dėl 2006-12-27, 2007-12-28 pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir atsakovo bankrutuojančios UAB „Brauer“ pareikštą priešieškinį ieškovui K. B. dėl 2006-12-27 ir 2007-12-28 pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas 2011-04-13 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2006-12-27 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 12/27 ir 2007-12-28 Nr. 12/28 apsimestinėmis ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas sudarė ne pirkimo pardavimo sutartis, o paskolos sandorius. Taip pat nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas sandorį už 1 923 000,00 Lt sumą nė karto nesikreipė su reikalavimu šią sumą grąžinti, todėl mano, kad nėra nei įstatyminio nei faktinio pagrindo pinigus grąžinti ieškovui.

Teismo posėdžio 2011-09-5 metu atsakovo atstovas bankroto administratorius ir advokatas prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad tai nebuvo pirkimo pardavimo sutartys, o buvo apsimestinės sutartys, norint suteikti paskolą atsakovui. Bankroto administratorius teismo posėdyje 2011-10-13 pakeitė savo nuomone ir nurodė, kad ieškinį pripažįsta tik iš dalies, sutinka su ieškovo reikalaujama suma, tačiau nurodė, kad sandoriai buvo apsimestiniai, sutinka, kad ieškinys būtų tenkintinas, tačiau prašo ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkinti, nes įmonė yra bankrutuojanti ir neturi bei neprivalo mokėti ieškovo prašomų procesinių palūkanų. Dėl priešieškinio tenkinimo paliko spręsti teismui. Nurodė, kad ieškovo reikalaujama suma bus įtraukta į kreditorių sąrašą, nes įmonė yra bankrutuojanti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies o priešieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis LR CK 1.80 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo.

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymu. Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, pateiktas pirkimo pardavimo sutartis bei kitus rašytinius įrodymus, teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas K. B. laikotarpiu nuo 1995-01-02 iki 2010-01-13 dirbo UAB „Brauer" (tuometinis pavadinimas UAB „Mažeikių lokys") generaliniu direktoriumi. Verslui vystyti ir plėtoti trūko apyvartinių lėšų, todėl ieškovas K. B. sutiko už savo asmenines lėšas nupirkti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tuo siekdamas papildyti bendrovės apyvartines lėšas. Šalys 2006-12-27 pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/27 pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko iš atsakovo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1273000 Lt sumą ir sumokėjo atsakovui garažo kainą (tomas 1, b.l. 10, 11, 14), o 2007-12-28 šalys pasirašė parduotuvės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/28 pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) už 650000 Lt sumą ir sumokėjo atsakovui parduotuvės kainą.

Teismo nuomone, ieškovas įrodė, kad faktinis ir teisinis pagrindas minėtas dvi ginčijamas 2006-12-27 ir 2007-12-28 dienos sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškinyje nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu pagal LR CK 1.80 straipsnio 1 dalį (LR CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi reikia vadovautis LR CK 1.9 straipsnio 3 dalyje numatytais jos aiškinimo principais. Imperatyvios normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus ir viešąją tvarką. Teisės norma, kuri yra privaloma ir kurios savo valia sandorio subjektai negali keisti yra imperatyvi teisės norma, o sandoriai, pažeidžiantys imperatyvias teisės normas, yra niekiniai ir negalioja nuo sudarymo momento.

Pirkimo pardavimo sutartys pagal kurias atsakovas pardavė, o ieškovas pirko garažą ir parduotuvę, notariškai patvirtintos nebuvo, nors pirkimo – pardavimo sutartyse šalys susitarė, kad minėtos pirkimo – pardavimo sutartys iki 2010-05-29 bus patvirtintos notaro. Ši sutarties sąlyga nebuvo įvykdyta, notariškai, kaip reikalauja LR CK 1.74 straipsnio 1 dalis sutartys patvirtintos nebuvo, todėl šios pirkimo pardavimo sutartys, nepatvirtinus notaro yra prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (LR CK 1.80 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo.

Kai sandoris negalioja viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (LR CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 16.145 straipsnis). LR CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Atsakovo atstovas to fakto, kad tiek parduotuvė, tiek garažas iki šios dienos yra atsakovo disponavimo objektai, ieškovui minėtas nekilnojamasis turtas perduoti nebuvo ir atsižvelgiant į tai, kad pirkimo – pardavimo sutartys yra pripažintinos negaliojančiomis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais, byloje taikytina vienašalė restitucija iš atsakovo ieškovui priteistinos piniginės lėšos gautos pagal minėtus sandorius.

Dėl prosesinių palūkanų.

Byloje nustatyta, kad atsakovui 2011-02-23 buvo iškelta bankroto byla ir 2011-05-09 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šią teismo nutartį paliko nepakeista (tomas 2, b.l. 24-31). Pažymėtina, kad atsakovui, iškėlus bankroto bylą, atsiranda Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-7 punktuose išvardintos pasekmės: draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, atsakovas yra nemokus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškinys yra tenkintinas iš dalies, ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo dalį žyminio mokesčio t.y. 3230,00 litus, o nuo likusios dalies 20 000 Lt žyminio sumokėjimo ieškovui K. B. 2010 m. gruodžio 1 dienos teismo nutartimi Nr. 2-1455-124/2010 terminas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (tomas 1, b.l. 7, 40). Kadangi atsakovui yra iškelta bankroto byla, tai teismas vadovaujasi LR CPK 83 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką. Minėto straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restrukturizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal LR CPK 83 straipsnį 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos. Kadangi atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštus ieškinius mokėjimo, ieškovui Klemensui baravykui jo sumokėtas žyminis mokestis už pareikštą ieškinį, grąžintinas (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o jo turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93 straipsnis).

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovo priešieškinys negali būti tenkintinas, nes atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytos paskolos sutartys, o iš byloje

nustatytų aplinkybių, pateiktų įrodymų matyti, kad šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Pripažinti 2006 m. gruodžio 27 dienos garažo in. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį sudarytas tarp K. B. ir UAB „Mažeikių lokys“ (dabartinis pavadinimas UAB „Brauer“) Nr. 12/27 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti 2007 m. gruodžio 28 dienos pastato parduotuvės un.Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį tarp K. B. ir UAB „Brauer“ Nr. 12/28 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento

Taikyti restituciją priteisti iš atsakovo bankrutuojančios UAB „Brauer“ ieškovui K. B. (a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1 923 000,00 Lt (vieną milijoną devynis šimtus dvidešimt tris tūkstančius).

Priteisti iš atsakovo bankrutuojančios UAB „Brauer“ 3196 Lt (tris tūkstančius šimtą devyniasdešimt šešis litus) ieškovui K. B. bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti K. B. (a/(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 3230 Lt (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto mokėjimo kvitu 2010-11-08.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.