Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3095-535/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-21
Bylos Nr.: eI3-3095-535/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01205-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Jovita Einikienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas: M. P.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3095-535/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01205-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.10; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Jolantos Malijauskienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai,atsakovės atstovei Gintarei Martinkutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. P. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2019-10-18 raštą Nr. 49SF-3054-(14.49.104.); 2) panaikinti NŽT 2020-03-17 sprendimą Nr. lSS-569-(7.5.); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atstatyti Mariją I. P., pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje ir Grigiškių mieste turėtą žemę, eilėje (toliau – Eilė).

Pareiškėja paaiškina, kad su 2019-07-29 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių atstatyti M. I. į Piliečių pageidaujančių gauti naują žemės sklypą individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 prijungtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste pagal pirminio prašymo padavimo datą 1991-12-30. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019-10-18 raštu Nr.49SF-3054-(14.49.104.) atsisakė tenkinti jos prašymą, nurodė, kad M. I. įstatymo nustatytu laiku (iki 2003-04-01) galėjo pareikšti valią dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimo nuosavybėn neatligintinai Vilniaus mieste, tačiau to nepadarė, todėl negali įrašyti M. I. pavardę į Eilę. NŽT 2020-03-17 sprendimu Nr. lSS-569-(7.5.) atsisakė tenkinti jos skundą, nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė atstatyti Mariją I. P. eilę naujam žemės sklypui gauti, nes tokį atstatymą vertina kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimą, o pati M. I. iki įstatymo nustatytos datos (2003-04-01) nebuvo išreiškusi valios gauti naują žemės sklypą individualiai statybai.

Pareiškėja paaiškina, kad nuosavybės teisių atkūrimas mirusios M. I. vardu vykdomas pagal jos 1991- 12-30 pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo, nes iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) priėmimo jis dar nebuvo pilnai išnagrinėtas. Prašymas buvo pateiktas nustatytos formos blanke, kuriame įrašyti nuosavybės teisių atstatymo būdai: natūra; ekvivalentinė natūra; ir išpirkimo būdai (tokios pat rūšies turto perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentinė natūra); suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo) ir nei vienas iš prašyme nurodomų atkūrimo būdų nebuvo išbrauktas.

Pareiškėja cituoja Atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau - Atkūrimo tvarka) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškinimus ir teigia, kad institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą M. I. vardu (mirė (duomenys neskelbtini)), jos atžvilgiu nėra įvykdžiusios pareigos, nustatytos minėtuose teisės aktuose.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal Atkūrimo įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003-03-01 pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. I. M. I. atžvilgiu nebuvo įvykdžiusios pareigos iki 2003-03-01 pasiūlyti kitus Atkūrimo įstatyme nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo budus. Šios pareigos nevykdymas lėmė tai, kad pretendentė nebuvo patikslinusi savo 1991-12-30 prašymo nurodant atkūrimo būdus, nustatytus naujame Atkūrimo įstatyme.

M. I. 1991-12-30 prašyme nurodytas atkūrimo būdas - ekvivalentinė natūra (tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai) yra tapatus Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytam būdui - perduodama neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.

Pažymi, kad instituciją, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą ir toliau nagrinėdama M. I. 1991-12-30 prašymą, buvo įtraukusi M. I. pavardę į Eilę 2003 metais, tuo pripažindama, kad M. I. 1991-12-30 prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentinė natūra, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas tapatus naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimui. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 1057V, M. I. suteiktas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,20 ha. sklypas yra natūra M. I. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, minėtos aplinkybės, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo pakeitimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sudaro pagrindą nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste nuosavybės teisių atstatymą 1994 metais, grąžinant žemę pretendentei buvusios žemėnaudos ribose, prilyginti nuosavybės teisių atkūrimui, kai žemė grąžinama natūra. Kadangi yra pagrindas nuosavybės teisių atkūrimą, suteikiant M. I. Vilniaus miesto valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 1057V neatlygintinai nuosavybėn naują 0,20 ha sklypą Vilniaus mieste, vertinti kaip nuosavybės teisių atkūrimą natūra, atitinkamai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nėra pagrindo konstatuoti, jog M. I. neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, nes M. I. prašyme nurodytas atkūrimo būdas ekvivalentinė natūra, t. y. naujo Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo individualiai statybai suteikimas yra nustatytas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir turi būti vykdomas.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra hipotetinė teisė, t. y. Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais yra įtvirtinta galimybė šią teisę realizuoti ir vykdyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Taigi, asmuo norintis realizuoti šią teisę turi veikti aktyviai, teikti prašymus, o valstybinės žemės patikėtinė (NŽT), atsižvelgdama į išreikštą asmenų valią, pradeda atitinkamas administracines procedūras. Atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju pareiškėja įstatymų nustatytais terminais (iki 2003-04-01) neišreiškė valios gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

Atsakovė aptaria teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykį ir nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog nėra duomenų, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu iki 2003-03-01 M. I. būtų pasiūliusi kitus, Atkūrimo įstatyme, nustatytus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdus, pretendentei veikiant apdairiai ir rūpestingai, negalėjo sukliudyti iki nustatyto termino pakeisti valią ir pateikti prašymą gauti naują žemės sklypą individualiai statybai. Atsižvelgiant į teisės aktus, teismų praktiką ir į tai, kad M. I. 1991-12-30 prašyme nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra, nors skunde teigiama, kad „ekvivalentine natūra“, kurio Atkūrimo įstatymas nenustato, taip pat į tai, kad M. I. iki 2003-04-01 nepateikė prašymo, kuriuo būtų pakeitusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nėra pagrindo M. I. įrašyti į Eilę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad M. I. pirminiame prašyme 1991-12-30 nurodė pageidavimą atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę - natūra (šis atkūrimo būdas yra prašyme pabrauktas), į tai, kad juridinis faktas dėl M. I. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime turėtos 0,7069 ha žemės valdymo buvo nustatytas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17545-600/2014, t. y. tik 2014 metais, o tai yra po Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės atkūrimo būdą parinkti institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) bei į tai, kad pareiškėja, kaip M. I. turto paveldėtoja, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, 2019-05-31 pakeitė valią dėl atlyginimo būdo ir prašė už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisves valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, o nesant galimybės, atlyginti pinigais, pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais atsisakyta atstatyti M. I. į Eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą 1991-12-30, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad M. I. tuometei Vilniaus miesto valdybai 1991-12-30 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. I. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini). M. I. pirminiame prašyme nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kurį pabraukė - natūra.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, pakartotinai įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 5415 esančius dokumentus nustatė, kad pil. M. I. nepakako nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui vykdyti, nes nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo pateikti dokumentai arba įrodymai kas po buvusio savininko J. I. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) valdė jam priklausantį turtą iki 1940 m. nacionalizacijos. Apie tai M. I. buvo informuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-02-26 raštu Nr. S22-161, taip pat NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012-02-03 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1703.

Pareiškėja nepateikė trūkstamų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl Vilniaus apskrities viršininkas 2010-01-19 įsakymu Nr. 2.3-399-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8449-(01) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedo pakeitimo“ pil. M. I. pavardę išbraukė iš Eilės Nr. 726. Apie tai M. I. informavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-01-28 raštu Nr. S22-122.

Atsižvelgęs į įsiteisėjusį teismo sprendimą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019-06-21 parengė pažymą Nr. 49PAŽ-21 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nustatyta, kad pil. M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. I. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) valdytą 0,7069 ha žemės.

Vilniaus miesto valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 1057 M. I. nuosavybės teisės į savo pačios iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę atkurtos: į 0.20 ha žemės plotą suteikiant žemės sklypą individualiai statybai (sklypas patenka į buvusios savininkės M. I. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) turėtą žemę) bei Nacionalinės žemės tarnybos 2011-03-28 sprendimu Nr. 49S-191 grąžinant natūra 0,2252 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Likęs neatkurtas plotas - 0,2817 ha žemės.

NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2019-05-31 buvo gautas M. I. turto paveldėtojos M. P. prašymas, kuriame pareiškėja nurodė, kad ji, M. I. turto paveldėtoja, prašo atlyginti nuosavybės teisę į turėtą žemės plotą lygiaverčiu miško plotu: Trakų teritoriniame skyriuje, Paluknio kadastro vietovėje. Tuo atveju, kai nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą, prašo nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais.

NŽT, remdamas M. I. turto paveldėtojos M. P. 2019-05-31 prašyme pakeista valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, 2019-06-21 priėmė išvadą Nr. 49IP-219-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ už likusį neatkurtą ir valstybės išperkamą 0,2817 ha žemės plotą perduoti miško sklypą Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Paluknio seniūnijos Paluknio kadastro vietovėje, kuri Vilniaus miesto skyriaus 2019-06-27 raštu Nr. TR-6105-(5.34.) buvo perduota tolimesniam vykdymui NŽT Trakų skyriui. Apie tai pareiškėją informavo NŽT Vilniaus mieto skyriaus 2019-07-24 raštu Nr. 49SF-1471-(14.49.104.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“.

NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2019-07-29 buvo gautas pareiškėjos 2019-07-16 prašymas, kuriame pareiškėja prašė įrašyti M. I. (bylos Nr. 5415) į piliečių pageidaujančių gauti žemės sklypą individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybės iki 1995-06-01 paskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste pagal pirminio pareiškimo padavimo datą 1991-12-30.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2019-10-18 raštu Nr. 49SF-3054-(14.49.104.) informavo pareiškėją, kad pil. M. I. tuometinei Vilniaus miesto valdybai pateikė pirminį 1991-12-30 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuriame išreiškė valią - natūra, iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino - 2003-04-01 šios valios nepakeitė, nuo 2012-02-01 pasikeitus Atkūrimo įstatymo nuostatoms NŽT teisės parinkti atkūrimo būdo negali, o pačiai pareiškėjai remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi iki 2019-06-01 pakeitus valią dėl nuosavybės teisių į valstybės išperkamą žemę atkūrimo (2019-05-31 pareiškėjos prašymas), nuosavybės teisės bus atkurtos perduodant lygiavertį turėtajam miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų kaimo vietovėje - Trakų rajono savivaldybės Paluknio seniūnijos Paluknio kadastro vietovėje.

NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2019-12-20 buvo gautas pareiškėjos atstovės prašymas, kuriame buvo prašoma pateikti motyvuotą atsakymą į 2019-07-16 prašymą, kadangi pareiškėja atsakymo nėra gavusi.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020-02-05 raštu Nr. 49SF-142-(14.49.19.) priminė pareiškėjai ir informavo pareiškėjos atstovę, kad analogišką jos prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius išnagrinėjo ir 2019-10-18 raštu Nr. 49SF-3054-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsakė.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019-10-18 raštu Nr. 49SF-3054-(14.49.104.), 2020-02-25 pateikė skundą NŽT, kuriame nurodė, kad nėra duomenų, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija, raštu iki 2003-03-01 M. I. būtų pasiūliusi kitus, Atkūrimo įstatyme nustatytus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdus, kaip tai buvo numatyta Atkūrimo tvarkos 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2003-02-06 iki 2013-12-30). Skunde pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 1057V M. I. suteiktas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,20 ha sklypas yra natūra M. I. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose ir tai yra pagrindas į nuosavybės teisių atkūrimą, suteikiant M. I. Vilniaus miesto valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 1057V, neatlygintinai nuosavybėn naują 0,20 ha sklypą Vilniaus mieste vertinti kaip nuosavybės teisių atkūrimą natūra, atitinkamai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nėra pagrindo konstatuoti, jog M. I. neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, nes M. I. prašyme nurodytas atkūrimo būdas ekvivalentinė natūra, t. y. naujo Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo individualiai statybai suteikimas yra nustatytas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir turi būti vykdomas.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020-02-25 skundą, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, Tvarkos 3 punktu, 2020-03-17 raštu Nr. lSS-569-(7.5.) informavo pareiškėją, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus NŽT Vilniaus miesto skyrius negali parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. įrašyti M. I. pavardę į Eilę naujam žemės sklypui gauti, todėl M. I. nuosavybės teisės bus atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą bus atlyginama būdu, kurį M. P. nurodė paskutiniame 2019-05-31 prašyme - perduodant lygiavertį turėtajam miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų kaimo vietovėje, o nesant galimybės nurodytuoju būdu atkurti nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės galės būti atkuriamos atlyginant pinigais (pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas).

Ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas bei jį lydinti Atkūrimo tvarka.

Vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme nustatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Iki 2012-11-22 galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija nustatė, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Nuo 2012-11-22 įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012 -11-08 Atkūrimo įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878), kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013-07-01 turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Atkūrimo tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią tuo atveju, kai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Teismas sistemiškai, teleologiniu būdu aiškindamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012-01-31, bei redakcijos, galiojančios ginčui aktualiu metu, turinį, sprendžia, jog pilietis turėjo teisę iki 2003-04-01 išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau po 2003-04-01 pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija numato konkrečius būdus, kuriais nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, ir nesuteikia besąlyginės teisės reikalauti, kad asmeniui nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis tokį atkūrimą sieja, be kita ko, su atlyginimu lygiaverčiu miško plotu.

LVAT savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, asmenys, nerealizavę teisių per šį terminą, vėliau jų įgyvendinti negali (LVAT 2013-07-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1375/2013, 2014-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -2501/2013).

Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo vienas iš esminių aspektų yra būtent pareiškėjos išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Todėl šio ginčo tinkamam išsprendimui būtina chronologiškai įvertinti visus pareiškėjos prašymus, kuriuose ji nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo (kompensavimo) į žemę būdą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad M. I. 1991-12-30 pateiktame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nurodė, kad pageidauja, jog šis žemės sklypas būti atkurtas natūra. Vilniaus miesto valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 1057 M. I. nuosavybės teisės į savo pačios iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę atkurtos į 0.20 ha žemės plotą suteikiant žemės sklypą individualiai statybai (sklypas patenka į buvusios savininkės M. I. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) turėtą žemę). Savo išreikštos valios dėl pasirinkto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo M. I. nekeitė, taigi spręstina, kad ji ir toliau pageidavo, kad negrąžintas žemės sklypas būtų atkurtas natūra. M. I. mirus (duomenys neskelbtini), jos teisių paveldėtoja tapo M. P.. NŽT 2011-03-28 sprendimu Nr. 49S-191 M. I. grąžino natūra 0,2252 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Likęs neatkurtas plotas - 0,2817 ha žemės. Byloje pateiktas M. P. 2012-05-23 prašymas patvirtina, kad ji nekeitė valios atkurti nuosavybės teises į negrąžintą žemės dalį, t. y. pageidavo gauti sklypą Vilniaus mieste, kitame mieste arba kaimo vietovėje. Pareiškėja 2012-10-08 prašyme NŽT Vilniaus miesto skyriui nurodė, kad nori būti įtraukta į Eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, NŽT Vilniaus miesto skyrius nustatė, kad M. I. nepakako nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui vykdyti, todėl apie tai M. P. (M. I. įgaliotas asmuo) informavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-02-26 raštu Nr. S22-161. Kadangi trūkstami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai pateikti nebuvo, Vilniaus apskrities viršininkas 2010-01-19 įsakymu Nr. 2.3-399-(01) M. I. pavardę išbraukė iš Eilės Nr. 726. Apie tai pareiškėja buvo informuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-01-28 raštu Nr. S22-122.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17545-600/2014 M. I. atnaujino terminą trūkstamiems giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. I., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po tėvo J. I. 1928-08-16 mirties iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,7069 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, Vilniaus miesto skyrius 2019-06-21 parengė pažymą Nr. 49PAŽ-21 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nustatyta, kad pil. M. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. I. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) valdytą 0,7069 ha žemės, (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautas tik 2019-05-31, t. y. praėjus beveik 5 metams po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo. Prašyme M. P. nurodė, kad prašo atlyginti nuosavybės teisę į turėtą žemės plotą lygiaverčiu miško plotu, nesant nurodytu būdu galimybių atkurti nuosavybės teisių, prašo nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais.

NŽT, remdamasi M. I. turto paveldėtojos M. P. 2019-05-31 prašyme pakeista valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, 2019-06-21 priėmė išvadą Nr. 49IP-219-(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ už likusį neatkurtą ir valstybės išperkamą 0,2817 ha žemės plotą perduoti miško sklypą Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Paluknio seniūnijos Paluknio kadastro vietovėje. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2019-07-29 buvo gautas pareiškėjos 2019-07-16 prašymas, kuriame pareiškėja jau prašė įrašyti M. I. į piliečių pageidaujančių gauti žemės sklypą individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybės iki 1995-06-01 paskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste pagal pirminio pareiškimo padavimo datą 1991-12-30.

Bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pil. M. I. tuometinei Vilniaus miesto valdybai pateikė pirminį 1991-12-30 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuriame išreiškė valią - natūra, iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino - 2003-04-01 šios valios nepakeitė, nuo 2012-02-01 pasikeitus Atkūrimo įstatymo nuostatoms NŽT teisės parinkti atkūrimo būdo negalėjo, o pačiai pareiškėjai remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi iki 2019-06-01 pakeitus valią dėl nuosavybės teisių į valstybės išperkamą žemę atkūrimo (2019-05-31 pareiškėjos prašymas), ir išreiškus valią nuosavybės teises atkurti perduodant lygiavertį turėtajam miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų kaimo vietovėje, tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek NŽT ginčijamais sprendimais pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo M. I. pavardę įrašyti į Eilę pagal pirminį prašymą.

Pareiškėjos atstovė nepagrįstai rėmėsi LVAT 2020-05-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-509-492-2020, kadangi nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir šios bylos aplinkybės skiriasi, t. y. minėtoje administracinėje byloje buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios faktą, kad pareiškėjui nebus galimybių atkurti nuosavybės teisių natūra. Pareiškėjas 2006-10-05 prašyme buvo laiku ir tinkamai pareiškęs valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir paprašęs paskirti naują žemės sklypą individualiai statybai, turėjo būti įtrauktas į Eilę, todėl cituotoje byloje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika nėra reikšminga nagrinėjamam ginčui.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus pareiškėjos skundžiamus sprendimus matyti, kad juose detaliai ir išsamiai aprašytos nagrinėjamam ginčui aktualios faktinės aplinkybės, nurodomos teisės aktų nuostatos bei pateikti motyvai, kodėl pareiškėjos prašymas yra netenkintinas, todėl konstatuotina, kad sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimus.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019-10-18 sprendimas Nr. 49SF-3054-(14.49.104.) ir NŽT 2020-03-17 sprendimas Nr. lSS-569-(7.5.) yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos panaikinti nėra, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Atmetus pagrindinį reikalavimą panaikinti skundžiamus sprendimus, atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atstatyti M. I. į Eilę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos M. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjosJovita EinikienėJūratė Gaidytė-LavrinovičJolanta Malijauskienė