Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-569-553/2016 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. P., J. P., R. F., T. Ž., P. K., J. P., S. G., L. A., T. B., M. B., A. D., P. D., A. J., V. P., E. P., E. U., D. U., O. V. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, susitarimo ir povedybinės sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. Š., Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, susitarimo ir povedybinės sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visa apimtimi. Dėl nurodyto teismo sprendimo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai nustatė terminą trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad apeliantė netiksliai suformavo apeliacinio skundo dalyką ir nesumokėjo privalomo žyminio mokesčio. Apeliantei nustatytas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti: suformuluoti apeliacinio skundo dalyką, nurodant, kokia suma kiekvienam iš atsakovų turėtų būti sumokoma, taikant restituciją, ir pateikti nuo ginčijamos sumos apskaičiuoto žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės apeliacinį skundą priimti nagrinėti apeliacine tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir šio straipsnio 2 dalį bei teismų praktiką valstybės institucijos, vykdydamos joms pavestas viešojo administravimo funkcijas, turi būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, gina viešąjį – materialinį valstybės interesą, nes pirmosios instancijos teismas sprendimu apskaičiavo nepagrįstą sumą.Nors šioje civilinėje byloje atsakove nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau ši įstaiga atstovauja Lietuvos Respublikos interesus bei vykdo viešojo administravimo pavestas funkcijas žemės reformos, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse. Atsakovė atstovauja valstybės interesus, o ji negali būti subjektu, kuris turi mokėti žyminį mokestį į savo paties biudžetą.Atsakovės apeliacinio skundo dalykas suformuluotas pagal dviprasmiškai suformuotą teisminę praktiką ir pagal skundžiamą dviprasmišką sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo akivaizdžiai galima suprasti, jog atsakovė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, pavedant nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, rinkos vertę ir 2008 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymo metu arba pakeisti, nustatant, jog visiems piliečiams būtų grąžinta žemės sugrąžinimo datai nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai T. Ž., P. K. ir J. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai nustatė apeliacinio skundo dalyko trūkumus. Apeliantei tenka pareiga pasirinkti ir tinkamai suformuluoti skundo dalyką.Šioje byloje viešąjį interesą gina Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, o apeliantė yra atsakovė, todėl, jei apeliacinio skundo neteikia ieškovas, laikytina, kad viešas interesas šioje byloje yra apgintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turi mokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba nurodyta atsakove, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2014). Tai, kad šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba veikia atstovo teisiniu statusu patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.14 punktas. Šioje byloje ginamas interesas atitinka ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytose kasacinio teismo nutartyse ir šioje civilinėje byloje faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, todėl pateikti išaiškinimai yra tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis), yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos atstovų nėra priteisiamos, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir skundžiama nutarties dalis dėl įpareigojimo apeliantę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą naikintina.

Dėl apeliacinio skundo dalyko suformulavimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principai, kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuoja teisminę gynybą, taip pat ir teisę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Asmuo, manantis, kad jo teisės nebuvo užtikrintos pirmosios instancijos teisme, turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą paduodamas apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 301 straipsnis). Apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taikomi ir papildomi reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Apelianto prašymu (apeliacinio skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad nors atsakovė tiksliai nenurodė apeliacinio skundo dalyko, kuris atitiktų CPK 326 straipsnyje nustatytas apeliacinės instancijos teismo teises, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima nustatyti kokio rezultato atsakovė apeliaciniu procesu siekia, o būtent, kad restitucijos dydis visiems atsakovams, kurių atžvilgiu taikytina restitucija, būtų nustatytas taikant tokį patį būdą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę suformuluoti apeliacinio skundo dalyką, nurodant kokia suma kiekvienam iš atsakovų turėtų būti sumokama taikant restituciją, nepagrįstai apribojo atsakovės teisę į apeliaciją, nes atsakovės pozicija ir apeliacinio skundo dalykas atsispindi apeliacinio skundo argumentuose.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.