Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Romaldui Šuliokui, nukentėjusiajai I. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB "(duomenys neskelbtini)", sandėlio krovėju, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 64(1) str. 1 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, į mėnesį neatlygintinai išdirbant 30 valandų visuomenės labui;

2) 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 64(1) str. 1 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2022-01-17.

3)2024 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., 64(1) str. 1 d.- 6 mėn. laisvės atėmimo . Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 ( vieneriems) metams. Įpareigotas per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. 2024 m. birželio 14 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent : 2025 m. kovo 30 d. apie 15.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. S. metu, tyčia galva smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, po to abejomis rankomis sudavė jai tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 20.45 val. namuose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. S. metu, tyčia rankomis sudavė jai ne mažiau 3 smūgius į galvą, ranka sugriebęs už jos dešinės rankos ją spaudė, bei koja spyrė jai į dešinę koją, tuo sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą ir tuo padarė jai minkštųjų audinių sumušimus nosyje, dešiniame žande ir dešinės ausies srityje, poodines kraujosruvas dešiniame rieše, bei dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G646/2025, nurodyta, kad I. S. minkštųjų audinių sumušimai nosyje, dešiniame žande ir dešinės ausies srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame rieše bei dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje padarytos kietu buku daiktu suduodant mažiausiai šešis smūgius. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, tame tarpe delnais. Neatmestina galimybė, jog dalis sužalojimų veide galėjo būti padaryti smūgiuojant užpuoliko galva. Pažymėtina, jog smūgiai į galvą buvo sąlyginai mažos energijos ir todėl nepaliko ilgiau išliekančių sužalojimo žymių. Poodinės kraujosruvos rieše ir dešinėje kojoje padarytos kietu buku daiktu, tik su žymiai didesne energija. Sužalojimai, ypač dešinėje blauzdoje ir pėdoje, greičiausiai padaryti spiriant. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir apie valanda iki GMP atlikto apžiūros, t. y. sužalojimai padaryti užduotyje nurodyto antro smurtinio epizodo laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų būdingų kovai, savigynai nėra. Tyčia I. S. taip susižaloti galėtų ir pati. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (b. l 73-75).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji I. S. sutuoktiniai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad jis namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. S. metu, tyčia galva smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, po to abejomis rankomis sudavė jai tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 20.45 val. namuose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. S. metu, tyčia rankomis sudavė jai ne mažiau 3 smūgius į galvą, ranka sugriebęs už jos dešinės rankos ją spaudė, bei koja spyrė jai į dešinę koją, tuo sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą ir tuo padarė jai minkštųjų audinių sumušimus nosyje, dešiniame žande ir dešinės ausies srityje, poodines kraujosruvas dešiniame rieše, bei dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sutuoktinę (BPK 38 str.).

I. S. teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą taip norėdama „paauklėti“ sutuoktinį. Neva sužalojimai galėjo atsirasti jiems krentant ant grindų. Teismas abejoja nukentėjusios parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, kadangi jie prieštarauja specialisto išvadai, kurioje kategoriškai nurodoma, kad minkštųjų audinių sumušimai nosyje, dešiniame žande ir dešinės ausies srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame rieše bei dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje padarytos kietu buku daiktu suduodant mažiausiai šešis smūgius. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, tame tarpe delnais. Neatmestina galimybė, jog dalis sužalojimų veide galėjo būti padaryti smūgiuojant užpuoliko galva. Pažymėtina, jog smūgiai į galvą buvo sąlyginai mažos energijos ir todėl nepaliko ilgiau išliekančių sužalojimo žymių. Poodinės kraujosruvos rieše ir dešinėje kojoje padarytos kietu buku daiktu, tik su žymiai didesne energija. Sužalojimai, ypač dešinėje blauzdoje ir pėdoje, greičiausiai padaryti spiriant. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir apie valanda iki GMP atlikto apžiūros, t. y. sužalojimai padaryti užduotyje nurodyto antro smurtinio epizodo laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų būdingų kovai, savigynai nėra. Tyčia I. S. taip susižaloti galėtų ir pati. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (b. l 73-75). Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad atvykus pareigūnams nukentėjusioji net neužsiminė apie tai, kad ji su kaltinamuoju būtų kritusi, o visą laiką minėjo tik apie smurtą prieš ją. Tokią nukentėjusios poziciją teismas vertina kaip siekimą pagelbėti kaltinamajam, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į M. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad M. S. atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vertinant M. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (b.l. 85-92), administracine tvarka nebaustas (b. l. 100-101). VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre lankėsi 2006 m. Dgn.: F92.8 Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai; ( b. l.80), dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 82)

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog M. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 3 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį M. S.– per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – elektroninė laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, teisiamas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už analogišką veiką, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. S. atidėti 3 (trejiems) metams.

Įpareigoti M. S.- per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti laiką atliktą pagal 2024 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. S. atidėti 3 (trejiems) metams.

Įpareigoti M. S. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1dalimi M. S. pripažinti recidyvistu.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti M. S. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės netaikyti.

Pranešti prokurorui, kad nukentėjusios I. S. veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, požymiai (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.