Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti nepakeistą, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad visas jam skirtas bausmes nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu buvo atlikęs ir nėra jokių duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas. Savo kaltę jis pripažino, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

8. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo S. A. atžvilgiu, nėra. Aukščiau aptartos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įstatymo leidėjas yra numatęs laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas S. A. parinko laisvės atėmimo bausmę. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad S. A. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui, greitu laiku po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kad praeityje jis teistas net 4 kartus, tame tarpe ir dėl fizinio smurto naudojimo. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika pasižymėjo žiaurumu ir buvo labiau pavojinga. Teisėjų kolegijos mano, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, S. A. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas jau buvo patikėjęs S. A. ir atidėjęs bausmės vykdymą, todėl nuteistasis žinojo kokios pasekmės gresia už naujas nusikalstamas veikas. Bausmės vykdymo atidėjimas jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Aplinkybės, kad visas jam skirtas bausmes nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu buvo atlikęs ir nėra jokių duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažino, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą - nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo. Taigi, išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, ir ją sumažinęs vienu trečdaliu, teisingumo principo nepažeidė.

11. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

12. Vadovaudamasi visu tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, kad priimtas teismo nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.