Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms Z. R. M. (mirus atsakovei, jos teisių perėmėjas A. M.) ir S. B., dėl netinkamo sutarties įvykdymo ir nuostolių priteisimo ir atsakovių priešieškinį ieškovui A. B. dėl nuostolių, skolos ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovas A. B. ieškinio reikalavimus palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais. Papildomai nurodė, jog jis jaučiasi apgautas ir apvogtas, kadangi atsakovės pasisavino jo pinigus, nekokybiškai atliko apdailos darbus ir dingo. Nurodė, jog žodžiu susitarė su atsakove Z. R. M. dėl jo remonto darbų bute Gedminų gatvėje. Kadangi pokalbyje dalyvavo ir jos dukra atsakovė S. B., jis suprato, jog darbus atliks ir dirbs jos abu kartu. Be to, jos abi buvo atvykusios į tuo metu jo nuomojamą butą, kur jis joms perdavė 365 Eur už medžiagas ir 505 Eur avanso. Jis manė, kad moterys pradėjo dirbti sutartu laiku ir dirbo kelias dienas, nuglaistė buto sienas, tvarkė balkoną. Atvykęs į butą iš kito meistro jis sužinojo, kad jos susirinko savo brangiausius įrankius ir išėjo dirbti į kitą objektą, tuomet jis suprato, kad jos gali nebegrįžti pabaigti darbų. Apie tai, kad sienos buvo nuglaistytos nes buvo netinkamai paruoštos jis sužinojo jau po kelių dienų, tačiau atsakovėms nieko nesakė, nes tikėjosi, kad jos grįš pabaigti sutartų darbų ir ištaisys savo broką. Kai jis pradėjo prašyti pasakyti tikslią datą ir laiką, kada jos visgi ateis pabaigti darbų, atsakovė Z. R. M. nurodė, jog šiuo metu dirba universitete, turi kitą objektą ir taip ir negalėjo tiksliai nurodyti, kada ateis į jo butą baigti sutartų darbų. Jis pradėjo nerimauti, kad nepavyks laiku užbaigti įrengimo darbų, rašė žinutes klausdamas ar jos dar grįš pabaigti darbo. Nepavykus susitarti, nes atsakovės su juo negražiai, nemandagiai bendravo jie susitiko prie buto, tačiau pokalbis baigėsi konfliktu. Jis parašė pareiškimą į policiją, nes buvo apgautas , kadangi sumokėjo pinigus už darbus ir medžiagas, o atsakovės dingo. Be to, jam teko iš naujo pirkti medžiagas ir samdyti žmogų sienų glaistymo ir dažymo darbams, kadangi visas atsakovių darbas buvo atliktas netinkamai. Nurodė, jog jis neturėjo atsakovių asmens duomenų, todėl kreipėsi į Universitetą norėdamas išsiaiškinti, kur jos dirba, tačiau ten nurodė, jog tokių darbuotojų nėra. Tada jis pasinaudojo atsakovių Facebook paskyroje viešai prieinamas jų pažįstamų kontaktais ir parašė žinutes, norėdamas sužinoti jų adresus. Policijoje tyrimas nebuvo pradėtas, bes jam pasiūlė atsakovių darbo įrankius sulaikyti ir jų į butą daugiau neįsileisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. ieškovas A. B. ir atsakovė Z. R. M. (teisių perėmėjas A. M.) telefoninio pokalbio metu, žodžiu susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) sienų paruošimo, dažymo įskaitant ir buto balkono, darbų. Šalys susitarė, kad atsakovė atliks buto sienų apdailos darbus, t.y. paruoš ir išdažys buto sienas ir sutvarkys buto balkoną. Šalys susitarė dėl darbų kainos – po 12 Eur už kvadratinį metrą.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Z. R. M. nupirko jai reikiamas sutarties darbams atlikti statybines apdailos medžiagas, atsivežė į ieškovo butą savo darbo įrankius ir netrukus pradėjo darbus. Ginčo dėl to, kad atsakovė, iš tiesų, dirbo ieškovo bute kelias dienas, atliko dalį darbų iš esmės nekilo.

12. LR CK 6.644 straipsnis numato, kad Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. 2. Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. 3. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai.

13. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių ieškovo A. B., užsakovo ir atsakovės Z. R. M. rangovės, susiklostė rangos teisiniai santykiai apibrėžti žodinio susitarimo pagrindu.

14. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių ieškovo ir atsakovių kilo dėl to, kad ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovė Z. R. M. sienų apdailos darbus atliko nekokybiškai, sugadino nupirktas medžiagas ir turi gautus pinigus grąžinti, o atsakovės laikėsi pozicijos, jog jokių pastabų apie darbų kokybę gauta nebuvo, o ieškovas nepagrįstai, jau praėjus keliems mėnesiams po darbų atlikimo, sulaikė atsakovės Z. R. M. darbo įrankius, nesumokėjo visos sumos už atliktus darbus ir sukėlęs konfliktą, nebeleido tęsti darbų.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 40 punktas).

16. Atsakovė S. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas klaidingai nurodo, jog darbus įsipareigojo atlikti abi atsakovės kartu, kadangi ji tik buvo atvykusi kartu su mama pas ieškovą į jo gyvenamąją vietą pasiimti pinigų už medžiagas ir darbus, ji vežė mamą į darbo vietą ir padėdavo jai susinešti įrankius, tačiau kartu jos šiame buto tikrai nedirbo. Atsakovė nurodė, jog turi kitą darbą ir jeigu būtų mamai prireikę jos pagalbos atliekant dažymo darbus, ji galimai būtų jai pagelbėjusi, nes jos anksčiau yra dirbusios kartu.

17. Atsakovė S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog, iš tiesų, jos kartu su mama gavo iš ieškovo 365 Eur už nupirktas medžiagas ir 505 Eur už darbus, tačiau tai buvo ne avansas, o mokėjimas už jau atliktą tai dienai dalį darbų.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog bylos nagrinėjimo teisme metu – (duomenys neskelbtini) atsakovė Z. R. M. mirė.

19. 2025 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė nutartį dėl procesinių mirusios atsakovės Z. R. M. teisių perėmimo, kuria nutarė pakeisti šioje byloje procesinę šalį – mirusią atsakovę Z. R. M., jos teisių perėmėju A. M. ir laikyti jį atsakovu byloje.

20. Išklausius šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu ir vadovaujantis rašytine bylos medžiaga matyti, jog atsakovė Z. R. M. ieškovo bute atliko ne tik sienų paruošimo ir glaistymo darbus, bet taip pat atliko ir rozečių nuleidimo darbus, sienų kampų tvarkymo darbus, balkono tvarkymo darbus.

21. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas reikalavimą dėl nekokybiškų darbų kėlė dalyje dėl atsakovės Z. R. M. atlikto sienų paruošimo ir glaistymo darbų, tačiau pripažino, jog atsakovė visgi atliko ir kitus aukščiau paminėtus darbus, tačiau pretenzijų dėl šių darbų ieškovas nereiškė.

22. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė Z. R. M. apdailos darbus pradėjo vykdyti 2023 m. liepos pabaigoje, o 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas sumokėjo atsakovei už medžiagas ir darbus 365 Eur ir 505 Eur.

23. Šias aplinkybes iš esmės bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats ieškovas, ir atsakovė S. B., taip pat tai matyti ir iš pateikto šalių susirašinėjimo.

24. Matyti, jog tai dienai, 2023 m. rugpjūčio 11 d., kai šalys susitiko ieškovo bute Dragūnų g. ginčo tarp šalių dėl atliktų darbų kokybės nekilo, ieškovas neturėjo darbus atlikusiai atsakovei jokių pastabų. Pastabų dėl darbų kokybės nėra užfiksuota ir į bylą pateiktame šalių susirašinėjime. Be kita ko, ieškovas A. B., duodamas paaiškinimus, patvirtino, jog nors tinkas ir nukrito nuo sienų sekančią dieną po darbų atlikimo, jis pastabų atsakovei dėl to neišsakė, nes tikėjosi, jog atsakovės sugrįš dirbti į jo butą ir viskas bus sutvarkyta.

25. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, tai, kad ieškovas nebuvo atvykęs į butą tą dieną, kai atsakovė Z. R. M. atliko dalį darbų, nei viena iš šalių nedarė nuotraukų ar kitaip nefiksavo kokius būtent darbus ir už kokią kainą buvo atlikusi atsakovė tuo konkrečiu etapu.

26. Į bylą atsakovė S. B. pateikė atsakovės Z. R. M. ranka surašytą paskaičiavimą, kiek darbų ir už kokią kainą atsakovė buvo atlikusi tą dieną, kai susitiko ieškovo bute Dragūnų g. ir gavo pinigus už medžiagas ir darbus. Atsakovė S. B., duodama paaiškinimus teismui nurodė, jog jos mama, iš tiesų, kiekvienam objektui, kuriame atlikdavo darbus, vedė užrašus, kuriuose pasižymėdavo svarbias detalias apie medžiagas, atliktus darbus, kainą ir kiekius.

27. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – ranka surašytą paskaičiavimą, šalių susirašinėjimą, šalių paaiškinimus teisme, daro išvadą, jog byloje nepateikta pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti ir konstatuoti, kokie būtent darbai ir už kokią kainą faktiškai buvo atlikti ieškovo bute, kokios tiksliai medžiagos buvo sunaudotos iki to momento, kai atsakovė Z. R. M. turėjo stabdyti darbus iki kiti meistrai atliks remonto darbus.

28. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog ieškovas A. B., būdamas užsakovu, neatliko veiksmų, fiksacijų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog jis priėmė atliktus darbus, juos apžiūrėjo ir žinojo kokia apimtimi ir už kokią kainą jie buvo atlikti.

29. Tokiu būdu, konstatuotina, jog mirus atsakovei Z. R. M., kuri ir atliko ginčo darbus, nesant byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas tinkamai priėmė jos atliktus darbus, nagrinėjamu atveju, nėra galimybės nustatyti nei tikslios atliktų darbų apimties, nei kainos, nei sunaudotų medžiagų kiekio.

30. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

31. Atsakovės Z. R. M. atliktų darbų trūkumus ieškovas iš esmės įrodinėjo pateiktu K. M. paruoštu defektacijos aktu.

32. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas informuoja atsakovę, jog rado naujus žmones, todėl griovimo ir vonios klijavimo darbai turėtų būti baigti iki rugsėjo 3 d. ir jis pats siūlo atsakovei Z. R. M. sandėliuke laikinai palikti savo darbo priemones iki minėti darbai bus baigti. Pastabų apie atliktų darbų trūkumus ieškovas susirašinėjime nenurodo.

33. Tokiu būdu matyti, jog šios aplinkybės patvirtina atsakovių poziciją, jog darbų tęsti ieškovo bute nebuvo galimybės ir reikėjo daryti pertrauka iki bus baigti kiti darbai, kas iš esmės ir lėmė tolesnį šalių konfliktą.

34. Iš pateikto susirašinėjimo ir šalių paaiškinimų teisme matyti, jog esminis ginčas tarp šalių – ieškovo A. B. ir atsakovės Z. R. M. kilo praėjus mėnesiui po darbų atlikimo, t.y. 2023 m. rugsėjo 11 d., kai šalims nebepavyko susitarti dėl tolimesnio darbų atlikimo grafiko.

35. Atsakovės S. B. paaiškinimais nustatyta ir tai, kad šalys bandė susitikti ir aptarti tolimesnių darbų eigą 2023 m. rugsėjo mėnesį, tačiau ieškovas nebeįsileido atsakovių į butą, parašė pareiškimą policijai dėl sukčiavimo, po ko, atsakovė Z. R. M. grąžino ieškovui buto raktus.

36. Tokiu būdu, vertindamas nustatytų faktinių aplinkybių chronologiją teismas pažymi, jog į bylą pateiktas K. M. paruoštas defektacijos aktas buvo parengtas 2023 m. spalio 2 d., t.y. šalims jau sukonfliktavus, kuomet ieškovas jau buvo kreipęsis į policiją. Matyti, jog iš esmės defektacijos aktas buvo sudarytas praėjus beveik dvejiems mėnesiams nuo ginčo darbų atlikimo, šalims sukonfliktavus ir nepavykus susitarti dėl tolimesnių darbų. Be kita ko, vertinamas defektacijos aktas yra sudarytas laisva forma, nedetalus ir atliktas ieškovo prašymu. Akte nurodoma, jog darbai atlikti netinkamai ir sugadintos medžiagos, tačiau nenurodoma, kokie darbai, kada jie buvo atlikti, kokia apimtimi, kokios medžiagos ir jų kiekiai sugadinti.

37. Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis 30 punkte kasacinio teismo praktikoje suformuota įrodymų vertinimo taisykle, teismas šiuo atveju neturi pagrindo remtis K. M. paruoštu defektacijos aktu ir jo vadovautis priimdamas sprendimą, juolab, kad konstatuota, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti atliktų darbų kiekius, kainas ir sunaudotas medžiagas, bei konstatuoti, kad ieškovas tinkamai priėmė atliktų darbų dalį.

38. Byloje taip nėra pateikta pakankamai duomenų, kad ieškovas A. B. dėl rangos darbų atlikimo susitarė su dviem atsakovėmis, t.y. Z. R. M. ir jos dukterimi S. B., nors reikalavimas yra reiškiamas abiem atsakovėms solidariai.

39. Ieškovas A. B. nurodė, jog suprato, kad atsakovės dirba kartu jo bute, tuo tarpu, atsakovė S. B. nurodė, jog ji turi kitą nuolatinį darbą, su atsakovu ji asmeniškai nieko nesitarė, padėjo mamai nuvykti į objektą ir susinešti daiktus ir kartu buvo nuvykusi pas ieškovą pasiimti pinigų, tačiau tai niekaip nepatvirtina ieškovo supratimo, kad jis sudarė sutartį su dviem atsakovėmis.

40. Nagrinėjamu atveju, aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį, turi įrodyti ieškovas A. B., todėl jam teko pareiga įrodyti atsakovių solidarią prievolę. Analizuojant į bylą pateiktų įrodymų visumą matyti, jog byloje šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo tik savo paaiškinimais, o kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad dėl rangos darbų su ieškovu susitarė ir juos atliko abi atsakovės veikdamos kartu, byloje nėra.

41. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

42. Atsakovės S. B. ir Z. R. M. pateikė byloje priešieškinį, prašydamos priteisti iš ieškovo A. B. 400 Eur už sulaikytus ir negrąžintus darbo įrankius, 184,30 Eur už atliktus darbus ir po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

43. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kuo remiantis ir kaip būtent buvo apskaičiuota pas ieškovą likusių atsakovei Z. R. M. priklausiusių darbo įrankių vertė. Ieškovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog įrankius jis turėjo sulaikyti ir negalėjo grąžinti atsakovėms, nes taip jam nurodė policijos pareigūnai, į kuriuos kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat pažymėjo, jog įrankius jis vis dar turi, jie laikomi sandėliuke, kur užima vietą ir juos galima bet kada atsiimti.

44. Aplinkybę, jog ieškovas A. B. liko nesumokėjęs 184,30 Eur už atsakovės Z. R. M. atliktus darbus, atsakovai įrodinėjo atsakovės S. B. paaiškinimais ir į bylą pateiktu mirusios atsakovės Z. R. M. ranka surašytu paskaičiavimu. Atsakovė, S. B., duodama paaiškinimus teisme nurodė, jog apie atliktus darbus ji buvo girdėjusi iš mamos ir vėliau radusi jos užrašus.

45. Nagrinėjamu atveju, teismui 29 sprendimo punkte konstatavus, jog mirus atsakovei Z. R. M., kuri ir atliko ginčo darbus, nesant byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas tinkamai priėmė jos atliktus darbus, nėra galimybės nustatyti nei atliktų darbų apimties, nei kainos, nei sunaudotų medžiagų kiekio, teismas taip pat remiasi 30 punkte įtvirtinta įrodinėjimo taisykle ir daro išvadą, jog į bylą pateiktas mirusios atsakovės Z. R. M. ranka surašytas darbų kiekių ir kainų paskaičiavimas negali būti vertinamas kaip tinkamas rašytinis įrodymas atliktų ir neapmokėtų darbų kiekiams nustatyti ir įrodyti.

46. Vertinant aukščiau paminėtą, reikalavimai dėl 400 Eur už negrąžintus darbo įrankius ir 184,30 Eur skolą už neapmokėtus apdailos darbus atmestini kaip neįrodyti.

47. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, šio asmens reputacijos pablogėjimas ir bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinta pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

48. Nagrinėjamu atveju, atsakovės nurodė, jog dėl kilusio konflikto su ieškovu, jis pasinaudojęs Facebook paskyra, išsiuntinėjo šmeižiančias ir žeminančias žinutes atsakovių artimiesiems, net atsakovės Z. R. M. gydytojai, kas lėmė neigiamus išgyvenimus, nerimą, nemigą ir kt.

49. Iš bylos duomenų matyti, jog konfliktas tarp šalių iš tiesų vyko, ieškovas kreipėsi į policiją, atsakovės turėjo vykti į apklausą. Ieškovas neneigia išsiuntinėjęs žinučių apie atsakoves, nes jautėsi apgautas, be to, norėjo gauti atsakovių duomenis, kad galėtų kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog neabejotinai, tiek ikiteisminis šio ginčo sprendimas, tiek ir pats civilinės bylos nagrinėjimas teisme, asmenims sukelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus, tačiau yra nemalonus tiek ir ieškovui, tiek ir atsakovei. Visgi, reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą, atsakovams kilo pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį, priežastinį ryšį ir kuo būtent pasireiškė neturtinė žala, kurią prašo atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovai neturtinę žalą įrodinėjo tik žodiniais paaiškinimais, tačiau tokių įrodymų žalai priteisti nėra pakankama.

50. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reiškiant priešieškinį, todėl priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Atmetus tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, šalys pasilieka prie patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.