Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. K. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties. Lazdijų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. nėra kalta dėl nustatytos savavališkos statybos, kad ji negali atsakyti už techninio prižiūrėtojo neveikimą, sąlygojusį nustatytas pasekmes, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nes jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Taip pat pažymėjo, kad statybos techninis prižiūrėtojas už savo pareigų netinkamą vykdymą pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189¹² straipsnyje ir yra nubaustas.Apeliaciniame skunde Institucija prašo teismo nutarimą panaikinti ir L. K. pripažinti kalta pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą. Teigia, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai supainiojo du atskirus administracinius teisės pažeidimus, numatytus skirtinguose ATPK straipsniuose, t. y. ATPK 159 straipsnio 5 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už naujo neypatingo statinio savavališką statybą, ir ATPK 189¹² straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio statybos techninės priežiūros tvarkos nesilaikymąNurodo, kad ATPK 159 straipsnio 5 dalis, pagal kurią surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas L. K. atžvilgiu, ir ATPK 189¹² straipsnis, už kurio pažeidimą statinio statybos techninis prižiūrėtojas J. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu, yra nevienarūšiai administraciniai teisės pažeidimai, kurie akivaizdžiai skiriasi administracinio teisės pažeidimo įvykiu ir sudėtimi. ATPK 159 straipsnio 5 dalyje ir ATPK 189¹² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų objektas yra skirtingas. administracinė atsakomybė pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį kyla už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Statytoja L. K., kuri turėjo pareigą vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 8 dalis), šios pareigos tinkamai nevykdė - stato svirną 1,67 m aukštesnį negu statinio projekte numatytą (projektinis aukštis - 8,38 m, faktinis aukštis - 10,05 m), kas sąlygojo nustatytas pasekmes - esminių statinio projekto sprendinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalis) pažeidimą ir todėl pagrįstai nustatyta, kad pažeidėja tokiais savo veiksmais atliko priešingą teisei veiką - vykdė neypatingo statinio savavališką statybą.L. K. kaltę įrodo ir statybos techninio prižiūrėtojo 2015 m. gruodžio 10 d. paaiškinimas, kuriame jis parodo, kad „vykdant darbus pastebėjau, kad pastatas paaukštintas apie 1,5 m, užsakovė ne kartą žodžiu buvo perspėta dėl padaryto pažeidimo. L. K. (K.) tokį pažeidimą motyvavo tuo, kad projekte nendriniam stogui numatytas per mažas nuolydis. Užsakovė buvo įpareigota kreiptis į architektą, kad būtų atlikta projekto korektūra, tačiau statinio projekto nepataisė iki pat inspekcijos patikrinimo dienos.Skunde teigiama, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir įrodo, kad L. K., sąmoningai nevykdė savo pareigos - nukrypo nuo statinio projekto, dėl ko pažeidė esminius statinio projekto sprendinius ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 5 dalyje.Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. K. prašo Institucijos skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutartį kaip teisingą ir pagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiame straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.Pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Minėtų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką, apsaugant asmenis nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.Teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, jog galimai L. K. įvykdytas pažeidimas paaiškėjo 2015 m. rugsėjo 17 d., surašius statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1852-(14.2), kuriuo konstatuota, kad ši vykdo savavališką statybą ir tokiu būdu pažeidžia įstatymus. Institucijos, surašiusios administracinio teisęs pažeidimo protokolą, 2016 m. kovo 8 d. nutarimu administracinės nuobaudos paskyrimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. gegužės 31 d., o šios dienos tos pačios institucijos nutarimu šis terminas buvo pratęstas dar 4 mėnesiams, iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Teisme byla gauta termino pasibaigimo dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d., todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi terminas buvo pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 18 d. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 19 d. Bylą nagrinėjanti teisėja, pratęsdama terminą, nutarties prieraše nurodė, jog, taikant analogiją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 100 straipsnį, kai terminui pasibaigus ne darbo dieną, jo paskutinė diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena, paskutinė šios administracinės bylos teisenos termino diena yra 2016 m. rugsėjo 19 d. Aukštesnysis teismas su tokiu teisės aiškinimu sutinka ir laiko, kad sprendimas šioje byloje buvo priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnyje numatyto termino, kai buvo galima spręsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo klausimus. Tačiau 2016 m. rugsėjo 19 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta L. K., buvo nutraukta. Taigi, administracinės nuobaudos skyrimo L. K. terminas (vieneri metai) pasibaigė teismo nutarimo priėmimo dieną, todėl susidarė tokia teisinė situacija, kad nors Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimas pagal įstatymą ir gali būti skundžiamas, ir jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau pasibaigus minėtam terminui, joks kitas sprendimas, išskyrus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimą, šioje byloje negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis Nr. 2AT-2-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-23/2013), kadangi nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnyje nustatytą terminą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra artima baudžiamajai atsakomybei, todėl abiejų šių teisenų senaties institutai siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nutraukiant administracinį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi nustačius, kad iki apeliacinio skundo perdavimo apygardos teismui byloje suėjo nuobaudos skyrimo senaties terminas, apeliacinio proceso metu nebegali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, t. y. asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl padaryto pažeidimo, taip pat jo atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas nutraukti procesą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali pasisakyti dėl pareikšto apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių nebuvimo L. K. veiksmuose, o turi apsiriboti administracinės atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu.Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Institucijos skundas atmestinas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.