- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2-3424-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02642-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- Č. J.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui Č. J. (Č. J.) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Č. J. 750 Lt sumą, kurią sudaro 500 Lt negrąžinta paskola, 250 Lt palūkanų suma po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-01-18 šalys nuotoliniu būdu per sistemą (duomenys neskelbtini) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas paskolino atsakovui 500 Lt sumą 14 dienų terminui su 199,90 % dydžio metine palūkanų norma. Paskolintą sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti 2012-02-01. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė pilnai ir 2012-01-18 pervedė atsakovui 500 Lt. 2012-03-16 iš atsakovo buvo gautas mokėjimas, kuriuo jis pratęsė paskolos grąžinimo terminą 30 dienų. Deja, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos ir palūkanų. Ieškovė įvairiomis priemonėmis ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Sutinkamai su CK 6.874 str. 1 d. ir Sutarties 7.1.p., nuo 2012-02-01 dienos iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovas privalo sumokėti ir Sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą (199,90%), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Iš viso pagal CK 6.874 str. 1 d. nustatytą taisyklę už pradelstą laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-06-25 iš atsakovo prašo priteisti 250 Lt palūkanų už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad 250 Lt palūkanos susidarė pagal bendrą kredito kainos metinę normą. Atsakovas kreditą ėmė 14 dienų terminui, kreditas suteiktas 2012-01-18, turėjo grąžinti 2012-02-01, tačiau iš jo buvo gautas pratęsimas iki 2012-03-16. Skolos negrąžino. Stengėsi taikiu būdu sutarti skolos grąžinimą. Atsakovas nesutiko pasirašyti vekselio. Sutartį nutraukė 2012-06-25. Palūkanos atsakovui jau ir taip sumažintos.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų bei atsiliepimo nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-01-18 ieškovas UAB „4finance“ ir atsakovas Č. J. elektroniniais kanalais sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovas suteikė atsakovui 500 Lt kreditą 14 dienų terminui. Ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas 2012-01-18 pervedė į atsakovo sąskaitą 500 Lt. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą iki 2012-02-01, buvo prasitęsęs grąžino terminą 30 dienų, tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu kredito negrąžino ir liko skolingas ieškovui 500 Lt negrąžinto kredito. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.886 str.). Kadangi atsakovas sutarties nevykdė, iš atsakovo ieškovui priteistina 500 Lt kredito suma (CK 6.881 str. 1 d.).
Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.
Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t.y. kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties 4.1 p., kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 199,90 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovas paskaičiavo 250 Lt dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-06-25 (145 dienos).
Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio,kadangi teismas negali vertinti hipotetinių ieškovo prielaidų apie galimo pelno netekimą,tuo labiau,kad pats ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo tuo didindamas savo nuostolius (CPK 178 str.).Ieškovo nurodoma aplinkybė,kad stengėsi pasirašyti vekselį nėra susijusi su pastangomis greičiau išspręsti situaciją taikiai.Tai yra būdas neteisminiu keliu turėti galimybę išieškoti ieškovo pasiūlytą ir sutartą sumą per antstolius.
Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, teismas atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, atsakovas yra vartotojas, jis sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą, ieškovo nepagrįstą delsimą kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo,ko pasekoje padidėjo palūkanų skaičiavimas vartotojui be jokio objektyvaus pagrįstumo, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, kas sudaro 36,25 Lt sumą už 145 pradelstas atsiskaityti dienas, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje palūkanų dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-08-18, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Patenkinti ieškovo reikalavimai sudaro 71,5 procentus. Ieškovas sumokėjo 54 Lt žyminio mokesčio. Todėl, remiantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 38,61 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Č. J. (Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt negrąžinto kredito, 36,25 Lt palūkanų, t.y. 536,25 Lt (penkis šimtus trisdešimt šešis litus 25 ct; kas atitinka 155,31 EUR) įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-08-18, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 38,61 Lt (trisdešimt aštuonis litus; kas atitinka 11,18 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.