Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-88-538/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
2A-88-538/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16363-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
N. J.
Ieškovas
AB „Klaipėdos energija“
Trečiasis asmuo
R. J.
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-88-538/2013Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-16363-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 30.9.1; 45.5; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės N. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei N. J., trečiajam asmeniui R. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 311,52 Lt skolos, 25,20 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos – parduotuvė, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. neatsiskaitė už bendrojo naudojimo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šildymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-13 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 311,52 Lt skolos, 25,20 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 336,72 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 416,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovė turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų (patalpų) savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo patalpas atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų (patalpų) savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją, nepaisant to, kad savo konkrečias patalpas atsakovė šildo energija, gaunama iš kito šaltinio ir faktiškai nesinaudoja bendra namo laiptine. Teismas pažymėjo, jog šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip apsaugant namo konstrukcijas nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu. Interesą apsaugoti namo konstrukcijas nuo neigiamo šalčio poveikio neabejotinai turi ir atsakovė. Teismas nurodė, kad ieškovas, apskaičiuodamas patiektą šilumos kiekį bendroms gyvenamojo namo patalpoms šildyti, pagrįstai taikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, nes ginčo name, atsakovės patalpos atjungtos nuo centrinės šildymo sistemos. Duomenų, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma būtų apskaičiuota pažeidžiant metodo Nr. 5 nustatytą tvarką, nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir kiti gyvenamojo namo gyventojai manydami, kad bendroms patalpoms patiektas šilumos kiekis namo gyventojams turėtų būti paskirstomas remiantis kitu nei metodu Nr. 5, turi teisę pasirinkti kitą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti metodų.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Paaiškino, kad bendro naudojimo patalpos ginčo name yra šildomos šiluma, kurią išskiria ne tik centralizuotai šildomi butai, bet ir šiluma, kurią išskiria elektra šildomos jai nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, todėl visi patalpų savininkai proporcingai šildo bendro naudojimo patalpas, o už jų šildymą sumoka savo atitinkamiems centralizuotos šilumos arba kitos šildymui naudojamos energijos tiekėjams. Todėl ji kaip namo bendraturtė už bendro naudojamo patalpų šildymą yra apmokėjusi šildymui naudojamos elektros energijos tiekėjui, todėl neturi ir neprivalo papildomai mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą centralizuotam šilumos tiekėjui – ieškovui. Jos patalpų išskiriamas šilumos kiekis, suvartotas bendrų patalpų šildymui apskaitytas nebuvo, nors pagal įstatymą turėjo būti įvertintas.

Teigia, kad ieškovas apskaičiuodamas patiektą šilumos kiekį nepagrįstai rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, nes pagal šį metodą yra apskaitoma ir išdalinama ne visa name suvartota šiluma, o tik jos centralizuotai teikiama dalis, todėl pažeidžiamas LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, CK 4.76 straipsnis ir proporcingumo principas. Apeliantės teigimu, LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str., numatantis, kad bendraturčiai apmoka už bendrų patalpų šildymą nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jų nuosavos patalpos, buvo neteisėtai pakeistas ir susiaurintas žemesnės galios poįstatyminiu teisės aktu – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos komisijos metodika Nr. 5, numatančia, kad bendraturčiai apmoka tik už bendroms patalpoms tenkančią centralizuoto šildymo dalį, pažeidžiant CK 4.76, 4.82 straipsnius ir proporcingumo principą.

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis su prašymu į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, nes tik išsiaiškinus ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika Nr. 5 neprieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsniui, CK 4.76 straipsniui ir proporcingumo principui būtų galima konstatuoti, kad ieškovo apskaičiuotas skolos dydis yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir kreiptis su prašymu į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą išsiaiškinti, ar Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodas Nr. 5 neprieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsniui, CK 4.76, 4.82 straipsniams ir proporcingumo principui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias bendraturčių teises bei pareigas. Atsakovės prievolė mokėti kilo iš už daugiabučiui namui tiektos ir apskaitytos šilumos energijos, kuri sunaudojama šio namo bendro naudojimo patalpoms šildyti. Atsakovė, kaip namo bendraturtė turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, nepriklausomai nuo to, ar ji realiai naudojasi šiomis patalpomis bei ar jos pačios patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų ar atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. LR Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime išaiškino, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami bylas ir priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje aptartos faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinės aplinkybės (ratio decidenti) iš esmės sutampa, jos nėra išskirtinės ar kitokios, kurios būtų pagrindas teismui nesivadovauti minėtoje nutartyje nurodytais išaiškinimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose (CPK 4 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nusoavybe (CK 4.82 str.1 d.) nustatytos CK 4.83 straipsnyje. Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Kiekvienas iš bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkas) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui (namui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.82 str. 3 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo buto (patalpų) savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendratučio (buto ir kitų patalpų savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šios įstatymo normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tarp jų ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovė turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų (patalpų) savininkai, ir kaip kiekvienas kitas bendraturtis, turi proporcingai savo daliai apmokėti ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją, nepaisant to, kad atsakovė yra atsijungusi nuo bendros šildymo sistemos ir savo patalpas šildo energija, gaunama iš kito šaltinio bei faktiškai nesinaudoja bendra namo laiptine.

Apeliantė teigia, kad bendro naudojimo patalpos ginčo name yra šildomos šiluma, kurią išskiria ne tik centralizuotai šildomi butai, bet ir šiluma, kurią išskiria elektra šildomos jai nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos. Ji kaip namo bendraturtė už bendro naudojamo patalpų šildymą yra apmokėjusi šildymui naudojamos elektros energijos tiekėjui, todėl neturi ir neprivalo papildomai mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą centralizuotam šilumos tiekėjui – ieškovui. Jos patalpų išskiriamas šilumos kiekis, suvartotas bendrų patalpų šildymui apskaitytas nebuvo, nors pagal įstatymą turėjo būti įvertintas.

Pasisakydamas dėl šių apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė būdama patalpos daugiabučiame name savininkė yra šio daugiabučio namo bendraturtė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą kyla iš tokių patalpų statuso. Ieškovas skaičiuoja mokesčius už jau pateiktą šilumos energiją atsižvelgiant į apskaitos prietaisų rodmenis, iš ieškovės patalpų patenkanti šiluma nėra apskaitoma ir mokesčiai už tai neskaičiuojami. Tai, kad apeliantė šildo jai priklausančias patalpas kitu būdu ir iš jos patalpų patenkanti šiluma, taip pat papildomai šildo bendras patalpas, nepanaikina jos prievolės mokėti už bendrų patalpų šildymą ieškovui, kartu su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad jai priklausančių patalpų išskiriama šiluma turi įtakos bendrai naudojamų patalpų temperatūrai, tačiau jos nepakanka apsaugoti namo konstrukcijas nuo neigiamo šalčio poveikio šaltojo sezono metu, kurią būtent ir užtikrina ieškovas tiekdamas šilumos energiją vamzdynais bendrai naudojamoms patalpoms.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika Nr. 5 neteisėtai pakeistas ir susiaurintas LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. reglamentavimas. Išaiškintina, kad šis metodas nesusiaurina minėto įstatymo, o jį detalizuoja, nurodydamas kokiu būdu yra atliekamas šilumos paskirstymas bendrosioms namo patalpoms šildyti.

LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1-2 d. numato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka LR CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol namo bendrasavininkai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas, kurį parenka šilumos tiekėjas. Jeigu yra butų (patalpų), teisėtai atsijungusių nuo centralizuoto namo šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 kartu su bet kuriuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui. Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo bendraturčiai būtų pasirinkę kitokį šilumos paskirstymo metodą. LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. numato, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.

Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, nepriklausomai nuo faktinės aplinkybės, kad apeliantė jai nuosavybės teise priklausančias patalpas yra teisės aktų nustatyta tvarka atjungusi nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, neturi įtakos iš įstatymo kylančiai apeliantės pareigai, proporcingai mokėti šilumos tiekėjams už bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančių patalpoms tenkančią šilumą, ir ji išlieka, kaip daugiabučio namo bendraturtei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo teigti, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika Nr. 5 prieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsniui, CK 4.76 straipsniui ir proporcingumo principui, todėl teismui nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį teismą dėl išaiškinimo.

Iš ieškovės pateiktos mokesčių už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiavimo atsakovei pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 5 pažymos nustatyta, kad už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovės skola ieškovei už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. rugsėjo mėnesio sudarė 311,52 Lt įsiskolinimas, delspinigiai – 25,20 Lt. Atsižvelgiant į paminėtas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomą sumą priteisė iš atsakovės.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis