Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-07-13 · Civilinė byla Nr. 2-1208-323/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
2-1208-323/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16363-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
AB „Klaipėdos energija“
Atsakovas
N. J.
Trečiasis asmuo
R. J.
Advokatai
Kristina Pralgauskaitė
Civilinė byla Nr. 2-1208-323/2012(Proceso Nr. 2-06-3-16363-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.9.1.; 35.3.6; 45.5.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovės atstovei advokato padėjėjai Kristinai Pralgauskaitei, trečiajam asmeniui ir atsakovės atstovui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei N. J., trečiajam asmeniui R. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovės 311,52 Lt skolos, 25,20 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos – parduotuvė, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. neatsiskaitė už bendrojo naudojimo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) šildymą (t.1., b.l. 2-4).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios komercinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotos taip, kad nebūtų jokių sąlyčio taškų su namo bendro naudojimo patalpomis. Pažymėjo, kad atsakovė yra teisėtai atsijungusi nuo šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl mano, kad jai nebereikia mokėti už bendro naudojimo patalpas. Nurodė, kad neaišku, kokia bendro naudojimo patalpų dalis tenka atsakovei ir kokiu metodu vadovaudamasis ieškovas paskirsto šilumą (t.1., b.l. 40).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad nepagrįstos atsakovės ir trečiojo asmens pretenzijos dėl to, jog sąskaitose nenurodoma jiems tenkanti bendrojo naudojimo patalpų dalis, nuo kurios paskaičiuotas mokestis už šilumos energija, nes pagal taikomą šilumos apskaičiavimo metodą reikšmingi skaičiai yra namo sunaudota šilumos energija pagal namo įvadinio skaitiklio parodymus, atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas ir laiptinių skaičius.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais ir argumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog atsakovei priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) turi atskirą įėjimą, todėl nesinaudojama bendra namo laiptine.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – parduotuvė, esančios daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos (t.1., b.l. 152). Atsakovė laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. nemokėjo mokesčio už namo, adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų apšildymą, susidarė 311,52 Lt įsiskolinimas, nuo kurio priskaičiuota 25,20 Lt delspinigių (t.1., b.l. 15).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovei, kuriai priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuotai teikiamos šilumos ir kurios turi atskirą įėjimą, tenka prievolė mokėti už bendrojo naudojimo patalpų apšildymą.

CK 4.82 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Kiekvienas iš bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkas) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui (namui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str., 4.82 str. 1 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Šios įstatymo normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tarp jų ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos kiekio, suvartoto daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų, kurių yra pakeistas aprūpinimo šiluma būdas, savininkai privalo šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį apmokėti už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Iš to seka, kad namo buto ar kitų patalpų savininkas privalo apmokėti už jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotą šilumos energijos dalį, nepriklausomai kokiu būdu yra šildomos jam priklausančios patalpos, t. y. ir tuo atveju, kai buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginių.

Kaip minėta, byloje kilos ginčas, ar tuo atveju, kai namo patalpų savininkas yra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos ir nesinaudoja bendra namo šildymo sistema, nesinaudoja namo bendromis laiptinėmis, nes turi savo įėjimą, tenka prievolė apmokėti už tokių bendrojo naudojimo patalpų, kuriomis faktiškai nesinaudojama, apšildymą. Analogiška situacija buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2009-11-27 civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurioje nagrinėta namo bendraturčio pareiga apmokėti bendrojo naudojimo patalpų šildymą tuo atveju, kai tas bendraturtis į jam priklausančias patalpas turi savo atskirą įėjimą ir nesinaudoja bendra namo laiptine. Pažymėtina, kad teismas turi remtis ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; kt.). Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), todėl pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog namo patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, bei kad bendraturtis turi subjektinę teisę atsisakyti naudojimosi bendro baudojimo patlpomis, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jam suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Taigi analogiškoje situacijoje, kasacinis teismas konstatavo, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos neturi įtakos iš įstatymo kylančiai bendraturčio pareigai proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui. Tai pat šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Taigi, atsakovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos yra daugiabučiame name, kuriam ieškovas tiekia šilumos energiją. Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos nuo 2003 m. balandžio mėn. (t.1., b.l. 113) atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šildomas iš kito energijos šaltinio; name, adresu (duomenys neskelbtini) be atsakovei priklausančių patalpų dar dviejų patalpų savininkai savo patalpas apšildo iš kito energijos šaltinio (t.2., b.l. 60, 61); kitų 10 butų (patalpų) savininkai centralizuota šildymo sistema naudojasi ir moka ieškovui už sunaudotą šilumos energiją. Pažymėtina, kad šiluma į butus (patalpas) tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Kaip minėta ši pareiga atsakovei, kaip namo bendraturtei, tenka nepriklausomai nuo to, ar ji realiai naudojasi šiomis patalpomis ar ne, nes pareiga mokėti už šių patalpų šildymą kyla iš tokių patalpų statuso. Be to, pažymėtina, jog šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip apsaugant namo konstrukcijas nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu. Interesą apsaugoti namo konstrukcijas nuo neigiamo šalčio poveikio neabejotinai turi ir atsakovė. Apibendrinant, darytina išvada, jog bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovė turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų (patalpų) savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo patalpas atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų (patalpų) savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją, nepaisant to, kad savo konkrečias patalpas atsakovė šildo energija, gaunama iš kito šaltinio ir faktiškai nesinaudoja bendra namo laiptine. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 311,52 Lt skola.

Pasisakant dėl byloje kilusio ginčo dėl to, nuo ko paskaičiuotas atsakovei tenkantis mokėti bendrojo naudojimo patalpų apšildymo mokestis, kadangi ieškovo sąskaitose nenurodytas atsakovei tenkantis bendrojo naudojimo patalpų plotas, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, apskaičiuodamas gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovės negyvenamosios patalpos, bendrojo naudojimo patalpoms patiektą šilumos kiekį, rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (toliau – metodas Nr. 5). Šis metodas, nustatant šilumos kiekį, patiektą pastatui šildyti, yra taikomas tais atvejais, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) (1.4 p.). Šiam metodui taikyti reikšmingi skaičiai yra butų (patalpų) naudingas plotas, šilumos kiekis pastato šildymui ir laiptinių skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo name, ką patvirtina byloje ieškovo pateikti duomenys (t.2., b.l. 59-61), 3 patalpos atjungtos nuo centrinės šildymo sistemos, ieškovas, apskaičiuodamas patiektą šilumos kiekį bendroms gyvenamojo namo patalpoms šildyti, pagrįstai taikė metodą Nr. 5. Duomenų, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma būtų apskaičiuota pažeidžiant metodo Nr. 5 nustatytą tvarką, nėra. Atsakovė ir kiti gyvenamojo namo gyventojai manydami, kad bendroms patalpoms patiektas šilumos kiekis namo gyventojams turėtų būti paskirstomas remiantis kitu nei metodu Nr. 5, turi teisę pasirinkti kitą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti metodų.

Pripažinus, kad ieškovo reikalavimas atsakovei sumokėti už jai tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotos šilumos dalį yra pagrįstas, iš atsakovės už uždelsimą atsiskaityti priteistini 0,04 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro 25,20 Lt (LR Vyriausybės 1995-01-24 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1.p. (pakeistas 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161)) .

Iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 336,72 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas patyrė 66,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, bei 350,90 Lt procesinių dokumentų parengimų išlaidų (t.1., b.l. 5, 6). Nors procesinių dokumentų parengimo išlaidos viršija ieškinio sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant šią bylą buvo paskirti net aštuoni teismo posėdžiai, įvertinat teismo posėdžiuose ieškovo atstovo praleistą laiką, bei tai, kad ieškovo atstovas teikė atsakovės atstovų ir trečiojo asmens prašomus papildomus duomenis, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistina 416,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Klaipėdos energija“, į.k. 140249252, iš atsakovės N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) , 311,52 Lt skolos, 25,20 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 336,72 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 416,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė