Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Ročytei, kaltinamajai S. K., jos gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) netekėjusi, pradinio išsilavinimo, baigusi 8 klases, auginanti trejų metų dukrą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. veikdama grupėje kartu su R. D. (kurio atžvilgiu 2018 m. liepos 19 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis), panaudodama fizinį smurtą privertė asmenį lytiškai santykiauti prieš šio valią, o būtent: 2010 m. gruodžio 21 d. apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje ne mažiau 5 kartų, tyčia, dūrė nukentėjusiajai G. Š. peiliu į įvairias kūno vietas, ne mažiau 2 kartų koja spyrė į įvairias kūno vietas, ne mažiau 3 kartų kumščiu sudavė į galvos sritį, suėmusi rankomis už drabužių, nusivedė į kambarį, kur pastūmė ant lovos ir ne mažiau 3 kartų peiliu dūrė į įvairias kūno vietas, taip atimdama nukentėjusiosios galimybę priešintis, padarydama nukentėjusiajai galvos sumušimą, kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje šlaunyje, durtai-pjautas abiejų žastų, kairio dilbio, abiejų plaštakų, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus, abiejų sėdmenų, abiejų šlaunų žaizdas, t. y. sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, laikydama rankoje peilį, grasindama juo sužaloti, jeigu nedarys kaip buvo liepiama, privertė nukentėjusiąją atsiklaupti ant lovos, R. D. priėjęs prie G. Š. iš už nugaros, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, taip lytiškai santykiavo su G. Š. prieš jos valią.

Be to, S. K. veikdama grupėje kartu su R. D., R. N., A. D. (kurių atžvilgiu 2018 m. liepos 19 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis), panaudodama fizinį smurtą privertė asmenį tenkinti kito žmogaus lytinę aistrą prieš šio valią oraliniu būdu, t. y. 2010 m. gruodžio 21 d. apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, toje pačioje vietoje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, po to, kai nukentėjusiosios G. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, atėmė galimybę priešintis, o R. D. išžagino G. Š., bei sudavė jai smūgį kumščiu į pakaušį, laikydama rankoje peilį, grasino juo sužaloti, jeigu nedarys kaip buvo liepiama, R. N. sudavė nukentėjusiajai G. Š. ne mažiau dviejų smūgių aliuminiu strypu nugaros srityje, o A. D. suėmė nukentėjusiąją už plaukų , pastūmė, dėl ko G. Š. galva trenkėsi į sieną, privertė nukentėjusiąją G. Š. oraliniu būdu tenkinti R. D. lytinę aistrą prieš jos valią, po ko nusivedė nukentėjusiąją į buto balkoną, sudavė ne mažiau 2 smūgių kumščiu į galvos sritį, peiliu dūrė į kairės rankos plaštaką, peiliu nupjovė nukentėjusiosios plaukus, būnat buto kambaryje ne mažiau 3 kartų peiliu dūrė į įvairias kūno vietas, R. D. ne mažiau 7 kartų delnu ir kumščiu sudavė smūgius į veido sritį, nukentėjusiajai buvo nustatytas galvos sumušimas, kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje šlaunyje, durtai-pjautas abiejų žastų, kairio dilbio, abiejų plaštakų, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus, abiejų sėdmenų, abiejų šlaunų žaizdos, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, S. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010 m. gruodžio 21 d. apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajai G. Š. priklausančius daiktus – rankinę, 80 Lt vertės, kvepalus, 100 Lt vertės, telefono „Nokia“ pakrovėją, 10 Lt vertės, kosmetinį pieštuką, 5 Lt vertės, auskarą, 15 Lt vertės, auskarus, 20 Lt vertės, padarydama nukentėjusiajai G. Š. 230 Lt (66,61 Eur) turtinę žalą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo nepilnametė ir neblaivi ir mažai ką atsimena, gali būti, kad grasino ir kad buvo viskas kaip nurodyta kaltinime. Tik pamena, kad nuvedė į balkoną, kad dūrė peiliu, kurį buvo pasiėmusi iš namų. Nesulaukusi bylos išnagrinėjimo dingus vienam kaltinamajam ji 2011 ar 2012 metais su mama išvyko į Jungtinę Karalystę, kur iki dukros gimimo dirbo.

Dėl BK 178 straipsnio 4 dalies

S. K. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą, padarytą 2010 m. gruodžio 21 d., dėl 66,61 Eur turto vagystės. Pažymėtina, jog turto vertė pasikeitė, ir nuo 2015-01-01 (TAR, 2014, Nr. 2014-21142) nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Kai tuo tarpu veikos padarymo metu nedidelio turto vertė buvo nuo 1 MGL iki 3 MGL. Todėl šioje dalyje S. K. išteisintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 1 d., 5 d. 1 p.).

Dėl BK 149 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies

Parodymų patikrinimo vietoje gautais duomenimis, kai nukentėjusioji G. Š. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (I t., 45-46, 47-52 b. l.).

Nukentėjusiajai G. Š. padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada Nr. G 20/11(13), kurioje nurodyta, kad G. Š. nustatyta:

- sužalojimų lytinių organų ir burnos srityje nėra. Požymių, rodančių prievartinį lytinį aktą, nėra;

- daugybinės durtai-pjautos kūno žaizdos sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., 55-56 b. l.).

Kaltinamosios S. K. kaltė taip pat grindžiama 2018-06-11 teisiamajame posėdyje apklaustų kitų kaltinamųjų parodymais byloje iš kurios buvo išskirta ši byla kaltinamosios S. K. atžvilgiu, kurių atžvilgiu 2018 m. liepos 19 d. jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. N1-3-215/2018), o būtent:

R. D. parodymais, kuris prisipažino pasielgęs netinkamai, santykiavęs su G. Š. natūraliu ir oraliniu būdu, sudavęs smūgius nukentėjusiajai (IV t., 141 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nukentėjusiosios G. Š. parodymai, nuteistųjų R. D., R. N. ir A. D. parodymai, pačios kaltinamosios S. K. parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamoji S. K. privertė kitą asmenį lytiškai santykiauti prieš šio valią panaudodama fizinį smurtą (BK 149 str. 1 d), bei privertė kitą asmenį tenkinti lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu panaudodama fizinį smurtą (BK 150 str. 1 d.).

Kaltinamosios S. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios S. K. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, jog kaltininkas savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), nes 2019-04-25 kaltinamoji S. K. atlygino nukentėjusiajai 70 Eur turtinę žalą, nors bylos duomenimis turtinė žala nukentėjusiajai jau buvo atlyginta, o neturtinė žala 2018-07-19 nuosprendžiu priteista iš R. D., R. N. ir A. D. (IV t., 181 b. l.).

S. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei tai, jog veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ką pripažino ir pati kaltinamoji S. K..

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54, 80, 81 straipsniuose numatytas aplinkybes: į tai, kad S. K. padarė du nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.). Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji S. K. anksčiau neteista, praeityje nebausta administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametę dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (V t., 72-73 b. l.). Nusikaltimus padarė būdama vos suėjus penkiolikai metų. Po nusikaltimų padarymo gyveno ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur daugiau nenusikalto, 2012 m. spalio 22 d. gavo nacionalinį draudimo numerį (V t., 60-61 b. l.), lankė įvairius kursus ( V t., 68-69, 70-71 b. l.), bei įgijo teisę vairuoti transporto priemones (V t., 81-83 b. l.), iki dukros gimimo dirbo (V t., 36-37 b. l.). Šios aplinkybės rodo, kad po nusikaltimų padarymo ji padarė reikiamas išvadas, pakeitė gyvenimo būdą. Teismas atkreipia dėmesį ir tai, jog jos netinkamas elgesys būnant nepilnametei ir neblaiviai, galėjo būti įtakotas ir jos dvasinių išgyvenimų, patirtų būnant apie penkerių metų amžiaus, kai jos akivaizdoje buvo nudurtas jos tėvas, ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jos motina O. K. (I t., 189 b. l.).

BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi alternatyvios bausmės: areštas ir laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Vadovaujantis šiais pagrindais, už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tos rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Iš ko seka, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei kitas bylos aplinkybes, nustačius tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį ir pan. gali motyvuotai paskirti kaltininkui švelnesnę nei numatytą sankcijoje bausmės rūšį. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Kaip minėta, šios minėtos nuostatos taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės teisingumas yra vienas iš pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pritariant mokslinei doktrinai bausmių skyrimo klausimais akcentuotina, kad teisingumas reiškia, jog „<...> pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005, 2K-7-45/2007, 2K-128/2008, 2K-428/2009). Taigi teisingos bausmės turinį reikėtų interpretuoti plačiau, nes, be minėtų aspektų (nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltininko asmenybės), jis apima ir teisėtumą (gali būti skiriama tik įstatyme numatyta bausmė; jos dydis privalo atitikti įstatyme numatytas ribas; ji skiriama laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir t. t.), ir humanizmą (skiriama bausme negalima žmogaus kankinti, siekti sukelti fizinių kančių ar žeminti jo orumą ir t. t.), ir individualizavimą (bausmė ir jos dydis skiriamas konkrečiam asmeniui atsižvelgiant į jo savybes; ji skiriama siekiant įstatyme nustatytų bausmės tikslų ir t. t.), ir ekonomiškumą (turi būti skiriama minimali bausmė, būtina bausmės tikslams pasiekti, ir t. t.). Be to, teisinga bausmė turi būti siejama ir su visuomenės interesu, kuris leistų į skiriamą bausmę pažiūrėti ne vien per nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės prizmę, bet leistų įvertinti ir visuomenėje vyraujančias moralines nuostatas bei visuomenės teisingumo jausmą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018).

Taigi, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, S. K. asmenybės pavojingumas, atsižvelgus į tai, jog praeityje, kaip minėta, ji niekada neteista ir neturėjusi jokių reikalų su teisėsauga, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos ji būtų nusižengusi įstatymams, bandžiusi kaip nors paveikti nukentėjusiąją, vertinamas kaip mažesnis, iš esmės ji prarado pavojingumą, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pastaroji nusikalto, susiklosčius tam tikroms nepalankioms gyvenimo aplinkybėms (dėl girtumo ir itin jauno amžiaus, dėl ko galėjo būti ribotas suvokimas). Nusikaltimai padaryti išgertuvių metu, konfliktuojant su nukentėjusiąja dėl ankstesnių nesutarimų.

S. K. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1dalyje, pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą ir motyvus, taip pat kitas aplinkybes, yra mažesnis negu rūšinis šių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. Nors iš pažiūros S. K. vaidmuo buvo esminis, tačiau ji buvo jauniausia, vos suėjus 15 metų, o kiti nuteistieji buvo žymiai vyresni ir jos nesutramdė, nors tai galėjo ir turėjo padaryti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamosios veiksmai sunkesnių padarinių nukentėjusiajai nesukėlė, nors ir liko ant kūno randai, tačiau jai buvo nustatytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Visuma aplinkybių, teismo vertinimu, įtakojo kaltinamosios neteisėtus veiksmus, vyresnių asmenų nereagavimas į nepilnametės veiksmus, todėl tokia nusikalstamų veikų padarymo išraiška, motyvai, atsižvelgiant ir į veiksmus, kuriuos S. K. ir kiti asmenys atliko nukentėjusiosios atžvilgiu, nepaneigiant jos neteisėtumo, vertintina kaip mažiau pavojinga. Šių aplinkybių pagrindu manytina, kad S. K. už BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą gali būti skiriama švelnesnė, negu šių straipsnių sankcijose numatyta, bausmė. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į kaltinamosios gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, į tai, kad ji augina mažametę dukrą, skirtina bauda, kurios dydis nepilnamečiui asmeniui gali būti skiriamas iki 50 MGL dydžio (BK 90 str. 3 d., įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010-12-11 iki 2011-03-31), o MGL dydis veikos padarymo metu buvo 130 Lt arba 37,66 Eur nuo 2015-01-01 (TAR, 2014, Nr. 2014-12127).

Motyvuojant šią išvadą, pažymėtina tai, kad, kaip buvo minėta, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kas suponuoja išvadą, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į BK nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, bet ir įvertinti, ar paskirta bausmė atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju paskyrus straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus būtų nutraukti kaltinamosios ryšiai su vaiku, o jai išvažiavus į Jungtinę Karalystę bausmės vykdymas taptų neįmanomas. Ir tokia bausmė visiškai neatitiktų teisingumo, humanizmo ir proporcingumo principų.

Negalima nepaminėti ir to, kad byla su kaltinamuoju aktu teisme gauta 2011-05-04 (II t., 109 b. l.), o kaltinamojo R. D. paieška paskelbta ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2011 m. lapkričio 18 d. (III t., 112-113 b. l.) ir R. D. sulaikytas tik 2017-10-11 Airijoje (IV t., 49 b. l.) ir tik 2018-05-03 buvo konvojuotas iš Airijos į Lietuvos Respubliką (IV t., 68 b. l.). Visą tą laikotarpį teismo posėdžiai nebuvo paskirti ir kaltinamoji S. K. nebuvo kviečiama. Pačios kaltinamosios S. K. paieška paskelbta ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas tik 2018 m. birželio 4 d. nutartimi (IV t., 107-108 b. l.), prieš tai 2018 m. gegužės 18 d. nutarties pagrindu vieną kartą nebuvo atvesdinta į teismo posėdį (IV t., 88, 101 b. l.). Taigi, nepateisinamai ilgas procesas, kai su kaltinamąja S. K. nebuvo atliekami jokie veiksmai truko daugiau nei septynerius metus, kas nėra teisė į teisingą ir greitą procesą, kas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama Konvencijos 6 straipsnio pažeidimu.

Atsižvelgus į S. K. asmenybę, jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jos elgesį iki nusikaltimų padarymo, jos jauną amžių ir veiksmus nusikalstamų veikų padarymo metu bei elgesį po nusikalstamų veikų, pritaikius kaltinamajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta baudžiamojo įstatymo. Teismo vertinimu, bauda leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajai pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė ne tik nubaus S. K. už jos padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys ją nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltinamosios S. K. nepilnametystę nusikaltimų padarymo metu, kaltinamajai S. K. už BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtina bauda, kurios dydis parinktinas artimas vidurkiui, atsižvelgus į byloje esančias atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamoji S. K. prisipažino kalta, todėl remiantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios S. K. suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2018-08-01 iki 2018-08-03 (dvi dienos) Jungtinėje Karalystėje (V t., 18 b. l.) ir nuo 2019-04-25 3.05 val. iki 17.30 val. (viena diena). Viso į bausmės laiką įskaitytinos trys dienos, jas prilyginant šešių MGL dydžių baudai (BK 66 str.).

Klausimas dėl civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų išspręstas byloje iš kurios išskirta ši byla, todėl šioje byloje nebegali būti sprendžiamas.

Kaltinamajai S. K. 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikinta kardomoji priemonė suėmimas, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo jai kita kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 64¹, 90, 91 straipsniais,

nusprendžia:

S. K., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (BK redakcija, galiojusi nuo 2010-12-11 iki 2011-03-31), išteisinti, nes nepadaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 21 MGL dydžio baudą.

S. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 21 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. K. 21 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 14 MGL (t. y. 527,24 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti S. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2018-08-01 16.30 val. iki 2018-08-03, ir 2019-04-25 nuo 3.05 val. iki 17.30 val., t. y. tris dienas, ir laikyti, kad S. K. yra sumokėjusi 6 MGL dydžio baudą. Ir laikyti, kad galutinė S. K. paskirta bausmė yra 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, kurią nuteistoji privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 6801).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai S. K. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.