- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-305-210/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. E.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas S. Remeika Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01204-2010-4
SPRENDIMAS
2013 m. birželio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės ,Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. teisių perėmėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje iškeltoje dokumentinio proceso tvarka pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui V. E. dėl skolos priteisimo, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų S. E., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. J. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. E. 15000,00 Lt skolą, 14600,00 Lt palūkanas, 1000,00 Lt baudą ir 459,00 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad pagal 1993-10-20 paskolos sutartį jis atsakovui paskolino 10000,00 Lt, kuriuos atsakovas raštu įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2000-12-12, o laiku negrąžinus skolos mokėti kasdien po 10,00 Lt palūkanų, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Be to ieškovas nurodė, kad pagal 1993-11-15 paskolos sutartį jis atsakovui paskolino 5000,00 Lt, kuriuos atsakovas raštu įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2000-12-12, o laiku negražinus skolos mokėti kasdien po 10,00 Lt palūkanų, o jei skolos nespės gražinti iki 2001-12-12 papildomai sumokėti 1000,00 Lt baudą, tačiau atsakovas skolos negrąžino.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. išnagrinėjo bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 15000,00 Lt skolą, 14600,00 Lt palūkanas, 1000,00 Lt baudą ir 459,00 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atsakovas V. E. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas pateikė paskolos raštelius, kuriuose nurodytos surašymo datos - 1993-10-20 ir 1993-11-15, o juose nurodoma, kad pinigus atsakovas privalo ieškovui grąžinti 2000-12-22. Paskolos sutarčių sudarymo momentu ir šių sutarčių įvykdymo momentu galiojo LR CK, patvirtintas 1964 m., kurio 84 str. nustatė, kad bendras ieškinio senaties terminas yra treji metai, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo) nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, priimto 2000-07-18 (Nr. VIII-1864), 10 str. numatė, kad 2000-07-18 patvirtinto Lietuvos Respublikos CK (įsigaliojusio 2001-07-01) nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius iki 2001-07-01 įstatymus, nepasibaigė iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimams ieškinio senaties terminas sukako 2010 m. gruodžio 22 d. ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui nei pagrindinės skolos, nei delspinigių, nei palūkanų, nei baudų ar kitokių netesybų nes visos skolos ieškovui yra sumokėtos. Pateikė rašytinį įrodymą apie tai, kad į ieškovo sąskaitą 1998-06-23 atsakovo sutuoktinė S. E. pervedė 4000 Lt. Ieškovo pateiktose paskolos sutartyse yra numatyta, kad, keičiantis lito vertei, atitinkamai keičiasi ir skolos dydis, nurodoma, kad 1 JAV doleris lygus 4 litams. Pagal 2011-03-03 Lietuvos banko nustatytą oficialų JAV dolerio ir lito santykį 1 JAV doleris lygus 2,5074 lito. Ieškovo reikalaujama suma negali būti laikoma pagrįsta. Paskolos rašteliuose nurodomos sumos pagal nurodomus valiutų kurso svyravimus (JAV dolerio ir lito kursų skirtumą) atitinkamai pagal 1993-10-20 sutartį sudaro 2500 JAV dolerių, t.y. 6268,50 Lt, o pagal 1993-11-15 sutartį - 1250 JAV dolerių, t.y. 3134,25 Lt. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, dekadą ir t. t. (1964 m. patvirtinto LR CK 195 str. 3 d.). Būtent tokias netesybas - delspinigius po 10 Lt už kiekvieną praleisto termino dieną - atsakovas buvo įpareigotas mokėti pagal sutartis. Taip pat pagal 1993-11-15 Paskolos sutartį atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 1000 Lt baudą, jeigu skolos negrąžins iki 2001-12-22. Tiek 1964 m. patvirtinto LR CK 84 str. 1 d. 1 p., tiek ir 2000 m. patvirtinto LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo) numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovas šį terminą praleido, todėl ir reikalavimas dėl netesybų nebėra įmanomas. Ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų, nes praleido ieškinio senaties terminą be jokių svarbių priežasčių ir prašo šį terminą taikyti. 1964 m. patvirtintas LR CK apskritai nenumatė teisės reikalauti palūkanų. Kadangi pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, todėl pripažintinas nepagrįstu ir kitas ieškovo reikalavimas, kuris kildinamas iš pagrindinio reikalavimo, tai yra reikalavimas priteisti palūkanas.
Trečiasis asmuo atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų S. E. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu S. J., kuris yra pareiškęs byloje ieškinius, ji ir jos buvęs sutuoktinis V. E. visiškai atsiskaitė dar 1998 m.
Byloje nustatyta, kad ieškovas S. J. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo procesinių teisių perėmėjas yra A. J..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 sprendimu Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-196-645/2011 (2-175-645/2012) panaikino ir ieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1452,50 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. E., a. k. (duomenys neskelbtini).
Teismo nustatyta, kad 1993-10-20 ieškovas paskolino atsakovui 10000,00 Lt ir su atsakovu pasirašė paskolos sutartį. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui skolą iki 2000-12-22. 1993-11-15 ieškovas paskolino atsakovui 5000,00 Lt ir su atsakovu pasirašė paskolos sutartį. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui skolą iki 2000-12-22. Iš 1998-06-23 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) teismas matė, kad Lietuvos taupomojo banko Joniškio skyriuje trečiasis asmuo S. E. įmokėjo S. J. į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) 4000 Lt. Iš S. J. byloje pateikto 2010-10-31 patvirtinimo teismas matė, kad S. J. raštu patvirtino, kad V. E. 2008 m. ir 2009 m. du ar tris kartus savo transporto priemone atvežė S. J. priklausančius medžius malkoms iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2008 m. vasarą paskolino jam savo lengvąją automobilį, kurį grąžino su įskeltu priekiniu stiklu. Už tai S. J., sutiko užskaityti ir laikyti, kad V. E. jam suteikė pagalbą už 400 Lt, kuriuos užskaitė kaip dalį jam priklausančių palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną grąžinti skolas pagal dvi laiku negrąžintas paskolos sutartis, kurios buvo raštu sudarytos tarp jų iki 2000 m. pabaigos. Be to, S. J. įsipareigojo V. E. surasti paskolos sutartis sudarytas tarp jų ir pateikti jas ar jų kopijas V. E. iki 2010-12-24. Jeigu nepateiks, S. J., įsipareigojo V. E. iki 2010-12-31 sumokėti 1000 Lt baudą.
Bylos duomenys teismui leido spręsti, kad pradinis ieškovas S. J., kuris ir sudarė paskolos sutartis su atsakovu, yra miręs. Bylos nagrinėjimo eiga rodė, kad pradinis ieškovas bylos nenorėjo nagrinėti iš esmės, nes jis prašė atidėti bylos nagrinėjimą be jokių pateisinamų priežasčių, neatidėjus bylos nagrinėjimo reiškė nepagrįstus nušalinimus, dėl ko ieškovui buvo skiriamos baudos už piktnaudžiavimą procesu. Ieškovas teikė byloje nepatvirtintų dokumentų kopijas ir į teismo prašymus pateikti originalus kategoriškai pareikšdavo, kad originalo nėra. Teismas akcentavo, kad jo teisių perėmėjui A. J. sandorio sudarymo aplinkybės bei sąlygos nėra žinomos, todėl tik atsakovas V. E., iš dalies trečiais asmuo S. E., žinojo apie sandorio sudarymo aplinkybes. Atsakovas ir jo buvusi sutuoktinė trečiais asmuo S. E. kategoriškai tvirtina, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta. Iš dalies tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1998-06-23 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Lietuvos taupomojo banko Joniškio skyriuje trečiasis asmuo S. E. įmokėjo S. J. į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) 4000 Lt bei paties S. J. byloje pateiktas 2010-10-31patvirtinimas, kad jis įpareigoja atsakovui surasti paskolos sutartis sudarytas tarp jų ir jas pateikti ar jų kopijas V. E. iki 2010-12-24, o jei nepateiks, tai S. J. įsipareigojo V. E. iki 2010-12-31 sumokėti 1000 Lt baudą. Kadangi šis patvirtinimas atsakovo nepasirašytas, tai reiškia vienašališką S. J. pripažinimą, jog pagal 1993-10-20 ir 1993-11-15 paskolos sutartis su juo yra atsiskaityta, nes S. J. pats šiuo raštu įsipareigoja V. E. surasti paskolos sutartis ir jas grąžinti. Ieškovo atstovo byloje pateikta 1998-11-09 paskolos sutarties neoriginalaus dokumento kopija visiškai nepatvirtina paskolos santykių tarp V. E. ir S. J. dėl 4000,00 Lt, todėl byloje teismo nevertintina. Teismas laikė, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu pagal minėtas paskolos sutartis.
Šalies argumentai
Ieškovas be pagrindinės skolos prašė priteisti 14600,00 Lt palūkanas ir 1000,00 Lt baudą. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, dekadą ir t. t. (1964 m. patvirtinto Lietuvos Respublikos CK 195 str. 3 d.). Būtent tokias netesybas - delspinigius po 10 Lt už kiekvieną praleisto termino dieną - atsakovas buvo įpareigotas mokėti pagal sutartis. Taip pat pagal 1993-11-15 paskolos sutartį atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 1000 Lt baudą, jeigu skolos negrąžins iki 2001-12-22. Tiek 1964 m. patvirtinto LR CK 84 str. 1 d. 1 p., tiek ir 2000 m. patvirtinto LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo) numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovas šį terminą praleido, todėl teismas sprendė, kad ir reikalavimas dėl netesybų nebėra įmanomas. Ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų, nes praleido ieškinio senaties terminą be jokių svarbių priežasčių. 1964 m. patvirtintas LR CK apskritai nenumatė teisės reikalauti palūkanų. Todėl byloje esant tokiam prašymui, teismas taikė netesyboms senatį ir ieškovo ieškinį atsakovui atmetė. Iš ieškovo atsakovui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo 2011 m. sausio 31 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad civilinėse bylose, kuriose yra keliami didesnės kaip 2000 Lt skolos grąžinimo klausimai, skolos grąžinimo įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką t.y. skolos grąžinimo faktas gali būti įrodinėjimas tik rašytiniais įrodymais, o ne šalių paaiškinimais. Mano, kad byloje esantys rašytiniai, priešingi teismo išvadai, ir nepatvirtina skolos S. J. grąžinimo fakto. Teismas, konstatuodamas skolos grąžinimo faktą išskirtinę reikšmę suteikė S. J. 2010-10-31 raštui, kuriame nurodyta, jog V. E. 2008 m. ir 2009 m. du ar tris kartus savo transportu atvežė S. J. priklausančius medžius malkoms, o 2008 m. vasarą paskolino jam savo lengvąjį automobilį, kurį grąžino su įskeltu priekiniu stiklu. Už tai S. J. užskaito kaip dalį jam priklausančių palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną grąžinti skolas pagal dvi paskolos sutartis, kurios buvo raštu sudarytos iki 2000 m. pabaigos. Be to, S. J. šiuo raštu įsipareigojo V. E. surasti paskolos sutartis sudarytas tarp jų ir pateikti jas ar jų kopijas V. E. iki 2010-12-24 d. Jeigu nepateiks S. J. įsipareigojo V. E. iki 2010-12-31 sumokėti 1000 Lt baudą. Šis raštas, priešingai teismo išvadai, negali būti laikomas S. J. pakvitavimu, kad skola yra grąžinta. S. J. pateiktas raštas tik iš dalies atitinka pakvitavimo turinį, t.y. atitinka tik ta dalimi, kurioje patvirtinama, jog V. E. dalinai įvykdė prievolę sumokėti pagal paskolos sutartis numatytas palūkanas. Tačiau šiame rašte visiškai nekalbama apie pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą. Šiuo atveju pakvitavime kalbama tik apie palūkanų dalinį grąžinimą kas nebūtų galima, jeigu šiuo raštu būtų siekiama patvirtinti visos prievolės tinkamą įvykdymą. Pakankamai neįtikėtinai atrodo situacija, kuomet nebūdamas S. J. skolingu V. E. vistiek teikia tam tikras nevienkartines paslaugas ir už jų atlikimą nereikalauja sumokėti. Teismas taip pat nepagrįstai laikė, jog 1998-06-23 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies patvirtina skolos S. J. pagal ginčo paskolos sutartis grąžinimą.
Priešingai teismo išvadai, bylos medžiaga visiškai nepatvirtina, kad S. J. nebūtų norėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teises normas, nurodydamas, kad yra suėję ieškinio senaties terminai reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo ir tuo pagrindu atmetė ieškinį šioje dalyje. CK 1.125 str. numatyti ieškinio senaties terminai, priešingai teismo išvadai, nėra praleisti, kadangi jie kiekvieną dieną prasidėjo iš naujo. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą kad šalys buvo sutarusios dėl netesybų išreikštų delspinigiais. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje surinktus įrodymus įvertindamas paviršutiniškai, teismo išvados dėl konkrečių įrodymų įrodomosios reikšmės neatitinka šių įrodymų turinio ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. E. vardu atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašo atmesti apeliacinį skundą ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paskolos raštelio buvimas pas paskolos gavėją įrodo, jog paskolos sutartis yra grąžinta. Pradinio ieškovo įsipareigojimas grąžinti paskolos sutartis atsakovui rodo, jog atsakovas reikalavo juos grąžinti, o pradinis ieškovas S. J. pripažino tokį atsakovo reikalavimą ir įsipareigojo jį įvykdyti. Tik atsakovas gali žinoti, ar paskolos sutartys buvo įvykdytos, todėl teismas pagrįstai šiuos atsakovo argumentus įvertino. Akivaizdu, kad malkų atvežimas ir automobilio stiklo sugadinimas gali būti vertinamas kaip prievolės, kurios dydis 15 000 Lt, įvykdymas. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas teikė pradiniam ieškovui įvairias paslaugas, kurios gali būti įvertintos pinigine išraiška, todėl ieškovas, pripažindamas tokias paslaugas buvus suteiktas, būdamas sąžiningas, privalėtų jas įvertinti. Atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas apie pinigų įnešimą į paskolos davėjo sąskaitą patvirtina, jog tai yra paskolos grąžinimo pinigai. Įstatymas kai kuriems reikalavimams (dėl delspinigių netesybų, palūkanų) yra nustatęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašė taikyti, o teismas taikė. Be to ieškovo reikalaujamos netesybos yra didesnės, nei skolos suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, todėl sprendimas, vertinant grąžintinos paskolos dalį, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Dėl įrodymų vertinant paskolos grąžinimą
Byloje nustatyta, kad 1993-10-20 ieškovas S. J. paskolino atsakovui V. E. 10000,00 Lt pasirašydami paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui skolą iki 2000-12-22. Be to, 1993-11-15 ieškovas S. J. paskolino atsakovui 5000,00 Lt ir su atsakovu pasirašė paskolos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui skolą iki 2000-12-22. Iš 1998-06-23 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nustatyta, kad Lietuvos taupomojo banko Joniškio skyriuje trečiasis asmuo S. E. įmokėjo į S. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 4000 Lt.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 str.).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, jų įrodomąją reikšmę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dalyje dėl paskolų grąžinimo fakto neatitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotų turinčių reikšmės bylai aplinkybių (CPK 185, 263 straipsniai).
CK 6.870 str. 1 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokia pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad fiziniu asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali buti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Nagrinėjamoje byloje aplinkybes dėl pinigų perdavimo ir įsipareigojimą juos grąžinti patvirtina rašytiniai įrodymai: originalios 1993-10-20 ir 1993-11-15 šalių sudarytos paskolos sutartys, kuriose atsakovas V. E. savo parašu patvirtino, kad pinigus gavo. Todėl atsakovo nurodomi argumentai, kad pagal 5000 Lt raštelį gavo tik 3000 Lt, o dėl 10000 Lt raštelio abejoja, nes turėjo būti tik vienas galiojantis raštelis, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė pinigų gavimo ir įsipareigojimo grąžinti paskolas faktų. Tai reiškia, kad ieškovas, kaip paskolos davėjas, savo pateiktais įrodymais šioje byloje iš esmės pagrindė savo teiginį apie paskolos sutarčių sudarymą bei pinigų pagal šią sutartį perdavimą paskolos gavėjui (atsakovui) faktą. Todėl, ieškovas A. J., būdamas S. J. teisių perėmėju, turi reikalavimo teisę pagal šias paskolos sutartis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant civilinius ginčus dėl paskolų, konstatavo, kad paskolos sutarties sudarymo faktą įrodinėja ieškovas (kreditorius), o paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti atsakovas (skolininkas), ir jei jis neturi skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grąžinimą, negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija. Šiuo atveju atsakovas turi įrodinėti skolos grąžinimo faktą bendra tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2008-10-06 nutartis civ. byloje 3K-3-450/2008).
Be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti. Byloje esantis 1998-06-23 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina faktinę aplinkybę apie 4000 Lt paskolos dalies grąžinimą ieškovui (1 t., 32 b. l.). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir trečiasis asmuo S. E.. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad 1998-06-23 kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovui pinigai yra gauti kitu pagrindu arba pagal kitą paskolos sutartį. Tačiau atsakovas, kuriam pagal įstatymą tenka pareiga įrodyti likusios paskolos dalies – 11 000 Lt grąžinimo faktą, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kitų tiesioginių ar netiesioginių neginčijamų patikimų įrodymų, patvirtinančių likusios paskolos grąžinimo faktą ar tai, kad tarp šalių buvo susiklostę kitokie santykiai. Be to, teisus apeliantas teigdamas, kad nagrinėjamu atveju paskolos įvykdymas gali būti patvirtintas tik rašytiniais įrodymais, todėl teismas tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens S. E. paaiškinimais dėl paskolos grąžinimo, priimdamas galutinį procesinį sprendimą šioje byloje nesivadovauja.
Teismo vertinimu, paskolos sutartyse numatyta aplinkybė dėl pagrindinės paskolos sutarties valiutos – lito nuvertėjimo JAV dolerio atžvilgiu, įrodomosios reikšmės neturi, nes paskolos suteiktos litais ir dalis paskolos grąžinta litais.
Apeliantas teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas skolos grąžinimo faktą, išskirtinę reikšmę suteikė S. J. 2010-10-31 raštui, kuriame nurodyta, jog V. E. 2008 m. ir 2009 m. du ar tris kartus savo transportu atvežė S. J. priklausančius medžius malkoms, o 2008 m. vasarą paskolino jam savo lengvąjį automobilį, kurį grąžino su įskeltu priekiniu stiklu. Visų pirma, šis ieškovo pateiktas raštas patvirtina atsakovo V. E. dalinės prievolės, tai yra 400 Lt ieškovo sutikimu įskaitymą, pagal paskolos sutartis numatytas palūkanas. Antra, šiame rašte visiškai nekalbama apie pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą. Trečia, šiame rašte tiesiogiai nekalbama apie paskolos sutarčių grąžinimą atsakovui, todėl CK 6.65 straipsnio pagrindu negali būti laikomas pakvitavimu apie prievolės įvykdymą. Ketvirta, teismas atsižvelgia į patvirtinimo surašymo datą – 2010-10-31, kas teisėjų kolegijai leidžia teigti, jog atsakovui teikiant neatlygintinas paslaugas ieškovui tai dienai dalis paskolų atsakovo nebuvo grąžinta (1 t., 85 b. l.).
Kadangi byloje nėra 1998-11-09 rašto originalo bei jokių įrodymų, patvirtinančių susitarimo realizavimą, teismas jo nevertina ir plačiau jo neanalizuoja (1 t., 143 b. l., 2 t., 11 b. l.).
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. E., neįrodė 11 000 Lt paskolos grąžinimo ieškovui fakto, todėl ieškovo teisių perėmėjui priteistina negrąžintos paskolos dalis.
Dėl senaties termino taikymo reikalavimui dėl netesybų
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad žemesnės instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teises normas, nurodydamas, kad yra suėję ieškinio senaties terminai reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo ir tuo pagrindu atmetė ieškinį šioje dalyje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų, nes praleido ieškinio senaties dėl netesybų terminą be jokių svarbių priežasčių, laiko teisėta ir pagrįsta.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose
Tenkinus apelianto apeliacinį skundą iš dalies, apeliacinės instancijos teismas atitinkami keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 1 d., 96 str.) bei priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93, 96, 98 str.).
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl nustatant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, laikomasi pozicijos, kad patenkinta 36 procentai, o atmesta 64 procentai ieškinio reikalavimų. Atitinkamai, ieškovui iš atsakovo priteistina 36 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui atitinkamai 64 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (1 t., 139 b. l.), 36 procentai nuo šios sumos sudaro 540 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka duomenų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliantas nepateikė. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina atstovavimo išlaidų sumą sudaro 540 Lt.
Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1472,50 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., 140-142 b. l.); 64 procentų nuo šios sumos sudaro 942,40 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas turėjo 968 Lt atstovavimo išlaidų, todėl priteistina 619,52 Lt. Viso atsakovui iš ieškovo priteistina 1561,92 Lt atstovavimo išlaidų.
CPK 93 straipsnio 3 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taip pat taikomos ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus. Iš dalies ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ieškovui (CPK 3 str. 3 d.). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina 165, 24 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovui.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-175-645/2012 pakeisti:
Priteisti ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini), 11 000,00 Lt (vienuolika tūkstančių litų) skolos, 165,24 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus 24 cnt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 540 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. E., a. k. (duomenys neskelbtini), 1561,92 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą 92 cnt) atstovavimo išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.