Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. J. (M. J.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2025 m. birželio 2 d. apie 01.10 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Alcotest 6810“ 2025 m. birželio 2 d. 1.29 val. jam nustatė 2,66 promilės neblaivumą.

Teisiamojo posėdžio metu M. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tik antrą kartą gyvenime gėrė alkoholį. Išgėrė tik du bokalus alaus, tačiau tai paveikė jo sąmonę. Bare buvo dvi ar tris valandas. Ten ir valgė. Niekada negėrė, tai gal todėl tiek daug promilių. Jautėsi apsvaigęs. Bandė skambinti draugui ir paprašyti jo pagalbos, tačiau kalbant su draugu telefonas išsijungė. Tada nusprendė pats važiuoti. Norėjo namo, nežinojo taisyklių. Jo šalyje vartoti alkoholį yra uždrausta. Pradėjo vairuoti, tuomet atvyko policija ir patikrino jo blaivumą. Sutinka su alkotesterio parodymais. Jį nuvežė į policijos komisariatą, atėjo tyrėja ir jis davė parodymus. Mašina yra jo. Teises turi, tačiau dabar jas paėmė policija. Mama yra (duomenys neskelbtini), ji atsiunčia pinigų už mokslą ir kitus dalykus. Turi leidimą gyventi Lietuvoje. Leidimą turi jau tris mėnesius. Baigė mokyklą, o dabar studijuoja Lietuvoje. Studijuoja (duomenys neskelbtini). Paties įvykio tiksliai neprisimena. Prisimena tik tai, kad atvyko policija. Važiavo keliu, tačiau mašiną kažkodėl sustabdė. Mano, kad į stulpą įvažiavo. Yra kaltas ir labai dėl to gailisi. Sutinka sumokėti baudą, tik prašo išdėstyti jos mokėjimą dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. M. J. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. birželio 1 d. vakare apie 21-22 val. atvyko į prekybos centrą „Ozas“, iš karto nuėjo į barą, kur išgėrė dvi stiklines alaus „Heineken“. Maždaug apie 2-3 val. gėrė alkoholį. Tada pakalbėjęs telefonu sugalvojo nuvažiuoti pas savo draugą prie Žirmūnų tilto. Įsėdo į savo automobilį „Toyota Yaris“ už vairo ir pradėjo važiuoti. Važiavo Geležinio Vilko gatve link centro. Bevažiuodamas įvažiavo į apšvietimo stulpą. Paskui jį važiavo vaikinas ir jam įvažiavus į stulpą, vaikinas sustojo. Paprašė jo iškviesti policijos pareigūnus. Tikrinimo metu įpūtė 2,66 promilės, tačiau pamena, kad pūtė vieną kartą, ar pūtė antrą kartą – nepamena.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. birželio 2 d. apie 01.10 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini) pilietis M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu važiuodamas Geležinio Vilko – Ozo gatvių sankirtoje nuvažiavo nuo kelio ant dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje esančios vejos, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą Nr. 12, jį nuvertė, po ko sustojo ant vejos (b. l. 1-5).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Geležinio Vilko – Ozo g. sankirtoje. Apžiūrimas lengvasis automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūra pradedama stovint Geležinio Vilko g. važiuojamojoje kelio dalyje kryptimi link Geležinio Vilko – Žalgirio g. sankryžos, pirmoje eismo juostoje. Dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje ant vejos stovi apžiūrimas automobilis. Automobilis yra po eismo įvykio. Automobilis stovi priekine dalimi nukreiptas link pastato adresu Vilnius, Kolektyvo g. 290. Apžiūrint automobilį išoriškai yra matomi apgadinimai ant šių automobilio dalių: priekinis bamperis, variklio dangtis, galinis bamperis, bagažinės dangtis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. Matoma, kad yra sugadinta automobilio važiuoklė – priekinė ašis išlūžusi. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 13-20).

2025 m. birželio 2 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti šie M. J. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija jis negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Alkotesteriu Draeger Alcotest 6810 ARFM-0451 01.29 val. nustatytas 2,66 promilės neblaivumas, 01.48 val. nustatytas 2,70 promilės neblaivumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2025 m. liepos 21 d. (patikros sertifikatas Nr. 2262210) (b. l. 21-24).

AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. J. (b. l. 27-28).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje (2025 m. birželio leidinys) nurodoma, kad automobilio „Toyota Yaris 1.0 Linea Terra“, kategorija M1-AB, hečbekas, mechaninė pavarų dėžė, benzinas, 2000 m., vidutinė rinkos vertė yra 1120 Eur (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog M. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną vakarodamas bare išgėrė du bokalus alaus, po to sėdo į jam priklausantį automobilį važiuoti namo. Neneigė, kad vairavo vartojęs alkoholio, sutiko tikrintis alkotesteriu, jo rezultatų neginčija. Gailisi dėl savo veiksmų. M. J. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie M. J. paieškos, radimo ir jo blaivumo tikrinimo aplinkybes, pareigūnų Body kamerų įrašų apžiūros protokolas, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie galimai neblaivų vairuotoją apžiūros protokolas. Patikrinus M. J. alkotesteriu, nustatytas sunkus girtumas. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0451 rodmenys objektyviai patvirtina, kad M. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas – 2,66 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas M. J. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Per pastaruosius vienerius metus ne mažiau trijų kartų baustas už KET pažeidimus, viena bauda sumokėta, apie likusių sumokėjimą duomenų nėra (b. l. 43-44). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už vairavimą neblaiviam administracine tvarka nebuvo baustas. Vykdo individualią veiklą (b. l. 45). Kaltinamojo teigimu, studijuoja. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta M. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas nežymiai viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies minimumą. Prokurorė prašė skirti arešto bausmę, tačiau teismo vertinimu, arešto bausmės skyrimas pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui neatitiktų BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Areštas, netgi atidedant jo vykdymą, būtų pernelyg griežta bausmė kaltinamajam, praeityje neteistam ir nebaustam už šiurkščius KET pažeidimus. Nors kaltinamasis yra užsienietis, studentas, tačiau Lietuvoje šalia studijų vykdo individualią veiklą, yra jauno amžiaus, jam padeda šeima, tad baudos sumokėjimas nėra neįmanomas.

Kadangi baudžiamoji byla nagrinėta supaprastinto proceso tvarka, taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 2 d. 01.24 val. iki 2025 m. birželio 2 d. 15.44 val. (viena diena) (b. l. 51-57), vieną dieną sulaikymo prilyginant 6 MGL baudos.

Atsižvelgiant, kad kaltinamasis studentas, jį finansiškai vis dar remia šeima, baudos mokėjimui nustatytinas 12 mėnesių terminas (BVK 6 straipsnio 2 dalis).

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, M. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

M. J. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad M. J. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tačiau kita vertus, kaltinamasis pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindamas, kad po neseniai vartoto alkoholio jo reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, vairuodamas neblaivus nesugebėjo suvaldyti mašinos ir sukėlė eismo įvykį, tad jo vairavimas kėlė realų pavojų jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis lengvabūdiškai sėdo vairuoti automobilį neblaivus, nors tam nebuvo jokios būtinybės, didmiestyje jis be jokių kliūčių galėjo naudotis taksi, pavėžėjų paslaugomis. Teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti draudimas vairuoti kelių transporto priemones terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 2 d.

Taip pat kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Kaltinamasis M. J. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

2025 m. birželio 2 d. prokurorės nutarimu nuo 2025 m. birželio 2 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. J. turtui – automobiliui „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, valdyti ir naudoti. Turto saugotoju paskirtas M. J. (b. l. 32-36).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 74-76) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4, 6 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo M. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 179,17 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju M. J. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Be to, kaip paaiškėjo, kaltinamasis nemoka ir proceso kalbos, taigi gynėjo dalyvavimas būtinas ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 2 d. 01.24 val. iki 2025 m. birželio 2 d. 15.44 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 6 MGL baudos, ir nustatyti, kad mokėtina bauda yra 28 MGL (1400 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti M. J. priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. J. į automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Laikino nuosavybės apribojimo pagrindas: turto (automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo užtikrinimas.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų ((duomenys neskelbtini) automobilių asociacijos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinį vairuotojo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinį vairuotojo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti. Šioje pastraipoje išvardintus dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AS Luminor Bank Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas (buvęs „Medicinos bankas), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas“ (buvęs „Šiaulių bankas“), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.