Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis ūkininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. 2023 m. spalio 21 d. apie 20 val. 10 min., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – keturratį „Can-Am Outrander“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius - iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, vengė neblaivumo patikrinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnė D. J., kuri matė, jog kaltinamasis atvažiavo su keturračiu į įvykio vietą, vėliau jam ne kartą buvo siūloma pasitikrinti balivumą, kadangi buvo nustatyti neblaivumo požymiai - svirduliuojanti eisena, alkoholio kvapas, tačiau kaltinamasis pasitikrinti vengė. Vairavimo faktas ir aplinkybės, susijusios su blaivumo patikrinimo vengimu, užfiksuotos ir vaizdo įraše. P. S. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, taip pat jam buvo išaiškintos teisinės pasekmės už vengimą neblaivumo patikrinimo, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie P. S. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis P. S. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 178), o jo sutuoktinė L. S. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės P. S. pagal laidavimą be užstato ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei (b. l. 179-180), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Laiduotoja L. S. yra kaltinamojo P. S. sutuoktinė, neteista, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturo (b. l. 182, 183). L. S. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakteristijoje charakterizuojama teigiamai, nurodoma, jog su vyru nuo 2002 m. ūkininkauja, augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 181). Teisiamojo posėdžio metu L. S. paaiškino, kad kritiškai vertina sutuoktinio poelgį, tai atsitiktinio pobūdžio įvykis. Apie vairavimą neblaiviam daug kalbėjosi, mato, jog sutuoktinės dėl nusikalstamos veikos padarymo labai išgyvena. P. S. atsižvelgia į jos nuomonę, jie šeimoje sutaria ir vienas kitą palaiko (b. l. 189).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog L. S. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas P. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą P. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimo forma - baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant minimalų 1 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo 2023 m. spalio 26 d. (b. l. 93-95).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad P. S. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – keturratį, kuris nuosavybės teise priklauso R. Š. (b. l. 33-36).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė – keturratis „Can-Am Outrander“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui – R. Š., kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad P. S. vairuoto keturračio „Can-Am Outrander“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, keturratis „Can-Am Outrander“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – R. Š.. Byloje nenustatyta, jog minėtas asmuo būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog kaltinamasis ketina vairuoti ir po to vengti neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims. Atsižvelgiant į tai, kad P. S. anksčiau neteistas, yra dirbantis, tačiau jo ir jo žmonos pajamos nėra didelės, kadangi jie ūkininkai, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, todėl 2790 Eur su PVM konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Pažymėtina ir tai, jog keturratis vairuotas pievoje, ketinimo važiuoti į gatvę ir kelti pavojų eismo dalyviams P. S. neturėjo, keturračiu nuvažiavo nedidelį atstumą – pora šimtų metrų, žala niekam padaryta nebuvo.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, o taip pat ir tai, kad P. S. yra dirbantis, byloje nėra duomenų, jog jo finansinė padėtis būtų itin sunki, be to, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato (jam nėra skirta piniginė bauda, neskirtas užstatas), todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 1 000 Eur.

Pažymėtina tai, jog kitos P. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (1 metai) yra minimalus įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl nėra pagrindo teigti, kad P. S. taikytinas dalies automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

Kaltinamajam P. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 93-96).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – P. S. vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas VĮ „Regitra“ (bylos viršelis); kompaktinis diskas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos medžiaga (b. l. 65).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti P. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 26 d.,

- konfiskuoti keturračio „Can-Am Outrander“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

P. S. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (1 000 (vienas tūkstantis eurų) Eur) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones P. S. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – P. S. vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti valstybės įmonei „Regitra“; kompaktinį diską, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.