Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-2205-467/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2A-2205-467/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02034-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-2205-467/2012Teisminio proceso Nr.2-52-3-02034-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 22.6.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistos teisės gynimo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Š. 2011-07-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove 1480 kv.m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr.987 nuostatas, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 1994-12-29 Avižienių seniūnijai pateikė prašymą suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir įrašyti į pirmąją eilę, vadovaujantis 1992-04-07 LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 10 straipsniu, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 19 straipsniu. Ji buvo įrašyta į pirmąją eilę. Avižienių apylinkės tarybos 1 suvažiavimo 18 sesijoje 1994 m. spalio 20 d., svarstant klausimą dėl sklypo individualaus namo statybai skyrimo ieškovei lengvatinėmis sąlygomis, buvo nuspręsta rekomenduoti (t.y. skirti) jai 15 arų sklypą. Vadovaujantis šiuo sprendimu, buvo padarytas žemės sklypo ribų planas, už šį darbą ieškovė sumokėjo 120 Lt valstybinį mokestį, 2005-07-29 ieškovės vardu UAB Korporacija „Matininkai“ surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir pažymėjo žemės sklypo ribas vietoje, minėtas aktas buvo suderintas su žemėtvarkos skyriumi. 2005 m. rugpjūčio mėnesį minėtam žemės sklypui ieškovė užsakė geodezinius matavimus, kurie buvo suderinti su Nekilnojamojo turto kadastro skyriumi, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriumi. Visi šie veiksmai, kurie buvo suderinti su įgaliotomis valstybės institucijomis, leidžia pripažinti atsiradus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykius, kurie privalo būti pabaigti pagal tų santykių atsiradimo metu galiojusius norminius aktus. Ieškovei pateikus 1994-12-29 prašymą parduoti minėtą žemės sklypą sprendimas nebuvo priimtas dėl žemėtvarkos darbuotojų aplaidumo (neveikimo).

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas nenumatė tokios valstybės paramos formos kaip sklypo pirkimas individualaus namo statybai. Valstybinės žemės sklypų, suteiktų individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. 1994-10-20 Avižienių apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo sesijos protokole yra įrašas tik apie tai, kad, nagrinėjant sesijos dienotvarkės klausimus, buvo rekomenduota A. Š. skirti individualių namų statybai sklypą, tačiau ieškovė nepateikė jokio viršaičio potvarkio, patvirtinančio tai, kad ji gavo žemės sklypą individualaus namo statybai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog asmens teisė įsigyti žemės sklypą, tame tarpe ir lengvatinėmis sąlygomis, gali atsirasti tik teisės aktų pagrindu. Ieškovė 1994-12-29 Avižienių seniūnijos valdybai pateikė prašymą suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu, kuriame nebuvo nustatyta galimybė įsigyti lengvatine tvarka žemės sklypą. Apie žemės sklypo skyrimą yra pasisakyta 23 straipsnio 1 punkte, o būtent, kad savivaldybės valdymo organas, suteikdamas kreditą gyvenamajam namui ar butui statyti, pagal savo kompetenciją išsprendžia žemės sklypo statybai skyrimo ir kitus klausimus, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo svarstomas ir/ar priimtas sprendimas dėl lengvatinio kredito ieškovei suteikimo. Ieškovė taip pat vadovavosi Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka bei taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr.987, tačiau tiek tvarka, tiek taisyklės, tiek tuo metu, kai ieškovė pateikė prašymą išpirkti žemės sklypą, galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr.550 (1994-06-21 red., galiojusi iki 1995-07-22) patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, reglamentavo teisėtai skirto žemės sklypo pardavimą. Ieškovės pateiktas 1994-10-20 Avižienių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo sesijos protokolas Nr.18, kuriame užfiksuota, kad dėl žemės sklypų skyrimo individualių namų statybai nutarta „Š.A. – rekomenduoti“, negali būti prilygintas sprendimui, kurio pagrindu asmuo įgytų teisę pirkti žemės sklypą. Kitų duomenų apie sklypo skyrimą (tame tarpe sklypo plotą, vietovę ir kt.) byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad 1994 metų Avižienių apylinkės ar Riešės apylinkės dokumentai (viršaičio potvarkiai) būtų neišlikę. Liudytojos T. B. (1994 m. buvusios Avižienių apylinkės viršaitės) parodymai apie tai, jog žemę skirdavo (sprendimą dėl žemės skyrimo priimdavo) ne taryba, o sesija, nepaneigė aplinkybės, kad šiuo konkrečiu atveju įstatymo nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad buvo priimtas (teisėtas) sprendimas skirti ieškovei žemės sklypą. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjusi už sklypą įmokas valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįrodė, jog pagal prašymo pateikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus jai buvo skirtas žemės sklypas įsigyti lengvatine tvarka, jog yra įvykdytos valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygos, ieškovės ieškinį teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. Š. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog 1994-10-20 Avižienių apylinkės tarybos I sesijos protokole Nr.18 esantis įrašas, kad ieškovei rekomenduota skirti žemės sklypą individualaus namo statybai, negali būti prilyginamas sprendimui, kurio pagrindu asmuo įgytų teisę pirkti žemės sklypą, nes kiti protokole nurodyti asmenys, kuriems taip pat rekomenduota skirti sklypus individualių namų statybai, sėkmingai išsipirko jiems skirtus žemės sklypus. Ieškovė prašė teismo išreikalauti šių asmenų žemės sklypų įsigijimo duomenis iš VĮ Registrų centro ar išduoti advokatui teismo liudijimą dėl tokių duomenų išsireikalavimo, tačiau teismas nepagrįstai ieškovės prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė materialinės teisės normas, nes nepagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.260 (vėlesniu pakeitimu 2011-04-27 Nr.494) 2.3 punktu, kad leistina įsigyti žemės sklypus, suteiktus iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 kitose vietovėse žemės sklypus individualiems namams statyti nustatytais, apibrėžtais laiku terminais. Tačiau šiuo poįstatyminiu norminiu aktu susietas ir kitas terminas – iki 2004-02-2 turėtų būti įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ir pinigais. Byloje yra pateikti Lietuvos Taupomojo banko sąskaitų išrašai, bylojantys apie 39 600 Lt dalies investicinių čekių sklypo įsigijimui, tačiau dabartinėse žemės reformą vykdančiose institucijose minėti mokėjimo dokumentai yra neišlikę. Pažymėtina, kad 39 600 Lt investicinių čekių nurašymo dalis pagal tuomet galiojusias valstybinės žemės sklypų pardavimų kainas galėjo siekti 90 proc. pirkimo-pardavimo kainos. Nors pirmosios instancijos teismo buvo prašyta įpareigoti atsakovą pateikti ginčo sklypo pardavimo momentu įkainavimą, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Išsireikalavus iš atsakovo minėtus duomenis, galbūt būtų reiškiamas ieškinys dėl sandorio patvirtinimo (CK 6.309 str. 3 d., 6.393 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovės pateiktas 1994-10-20 Avižienių apylinkės tarybos 1-jo šaukimo sesijos protokolas Nr.18 negali būti prilygintas sprendimui, kurio pagrindu asmuo įgytų teisę pirkti žemės sklypą. Toks protokolo įrašas visiškai neatitinka tuo metu nustatyto teisinio reglamentavimo: savivaldybės valdymo organo potvarkiuose skirti asmenims žemę išsipirkti individualiai namo statybai nurodoma žemės sklypo vieta, plotas, sudaromi tokių asmenų sąrašai. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pareiškė žodinį prašymą tirti kitiems asmenims tuo metu toje vietovėje žemės sklypų individualiai namo statybai skyrimo aplinkybes, išreikalauti viršaičio potvarkį, tačiau nemotyvavo, kodėl tokias aplinkybes teismas turėtų tirti, kaip jos susijusios su nagrinėjama byla. Be to ieškovė, žinodama tokį potvarkį, galėjo, prieš pareikšdama ieškinį, kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kopijos pateikimo. Tačiau byloje nėra tokių duomenų. Įstatymas numato dvi privalomas sąlygas valstybinės žemės sklypams parduoti be aukciono – teisėtas žemės sklypo skyrimas ir jo išpirkimas, sumokėjus įmokas pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Analogiškai tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punkte. Tačiau byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad šios sąlygos būtų įvykdytos. Dėl tos pačios priežasties ieškovės argumentai dėl atsiradusių valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykių ir jų pabaigimo pagal tų santykių atsiradimo laiką taip pat yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės Anos Šadrakovos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė 1994-12-29 Avižienių seniūnijos valdybai pateikė prašymą suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu. Prašymo skiltyje apie valstybės paramos formą, dydį, sąlygas nurodė, kad prašo parduoti sklypą namo statybai lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 8). 1994-12-30 anketoje pageidaujamą paramos formą ieškovė nurodė gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti (b.l. 9). 1994-10-20 Avižienių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo sesijos protokole Nr. 18 užfiksuota, kad dėl žemės sklypų skyrimo individualių namų statybai nutarta „Š.A. – rekomenduoti“ (b.l. 13-17). 1994-12-28 sudarytas žemės sklypo ribų planas (b.l. 26), už jo sudarymą 1994-12-28 sumokėta 120 Lt (b.l. 22). 2005-07-29 UAB Korporacija „Matininkai“ ieškovės prašymu sudarė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (b.l. 27). Ieškovė 2007-04-18 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl žemės sklypo išpirkimo (b.l. 30-31). Ieškovė 2011-06-17 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su skundu dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-05-30 atsakymo, kuriuo buvo atsisakyta parduoti žemės sklypą ieškovei be aukciono (b.l. 33-37). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 30 d. raštu atsakė ieškovei, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymą ji turėtų skųsti teismui (b.l. 38-39). Ieškovė 2011-07-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove 1480 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pirkimo-pardavimo sutartį, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr.987 nuostatas (b.l. 2-6). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-06 sprendimu (b.l. 88-93) ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, kad pagal prašymo pateikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus jai buvo skirtas žemės sklypas įsigyti lengvatine tvarka ir kad ji įvykdė valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygas. Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (b.l. 97-100), kuriuos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantė skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 1994-10-20 Avižienių apylinkės tarybos I sesijos protokole Nr.18 esantis įrašas, kuriuo ieškovei rekomenduota skirti žemės sklypą individualaus namo statybai, negali būti prilyginamas sprendimui, kurio pagrindu asmuo įgytų teisę pirkti žemės sklypą. Apeliantės tvirtinimu, teismas savaip interpretavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2003-08-14 raštą bei Vilniaus apskrities archyvo 2004-08-24 pažymėjime nurodytą informaciją ir neatkreipė dėmesio, kad iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2003-08-14 rašto akivaizdu, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, pasibaigus archyvavimo terminui, duomenys buvo perduoti archyvuoti apskrities archyvui, ir tik išreikalavus duomenis iš archyvo, tapo aišku, jog pirmiau nurodytu protokolu buvo priimtas sprendimas rekomenduoti ieškovei skirti žemės sklypą individualaus namo statybai.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2003-08-14 rašte (b.l. 18) nurodyta, kad, peržiūrėjus 1994 m. valdybos potvarkius, duomenų apie sklypo suteikimą A. Š. individualaus gyvenamojo namo statybai Riešės apylinkėje Vilniaus rajono savivaldybės archyve nėra, ir pasiūlyta ieškovei kreiptis į Vilniaus apskrities archyvą. Vilniaus apskrities archyvo 2004-08-24 pažymėjime (b.l. 19) nurodyta, kad Vilniaus rajono Avižienių apylinkės viršaičio archyviniame fonde Avižienių apylinkės Tarybos sesijų protokolų byloje, Avižienių apylinkės Tarybos I šaukimo 18 sesijos 1994-07-08 protokole įrašyta, kad buvo svarstytas žemės sklypų skyrimo klausimas ir buvo nutarta A. Š. žemės sklypo neskirti; toje pačioje byloje Avižienių apylinkės Tarybos I šaukimo 18 sesijos 1994-10-20 protokole įrašyta, kad buvo svarstytas žemės sklypų individualiems namams statyti skyrimo klausimas ir buvo nutarta rekomenduoti A. Š. išskirti žemės sklypą; daugiau žinių apie žemės sklypo Riešės kaime Vilniaus rajone skyrimą A. Š. Vilniaus rajono Avižienių apylinkės viršaičio, Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio archyvinių fondų dokumentuose nerasta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog šie dokumentai patvirtina, kad ieškovės pateiktas 1994-10-20 Avižienių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo sesijos protokolas Nr. 18, kuriame užfiksuota „Š.A. – rekomenduoti“, negali būti prilygintas sprendimui, kurio pagrindu asmuo įgytų teisę pirkti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ir pati ieškovė aplinkybę apie sklypo jai skyrimą grindžia tik šio protokolo įrašu (kuris, kaip buvo paminėta, neįrodo, kad buvo priimtas sprendimas skirti žemės sklypą), kitų duomenų apie sklypo skyrimą (tame tarpe sklypo plotą, vietovę ir kt.) nėra, taip pat nėra duomenų, kad 1994 metų Avižienių apylinkės ar Riešės apylinkės dokumentai (viršaičio potvarkiai) būtų neišlikę; liudytojų T. S. (ieškovės sutuoktinis), A.V. (ieškovės pusseserė), V. M. (ieškovės brolis) parodymai apie žemės sklypo suteikimą grindžiami tais pačiais argumentais apie Avižienių apylinkės sesijos 1994-10-20 rekomendavimą, kurį traktuoja kaip sprendimą, todėl jie nėra teisiškai reikšmingi ir jais vadovautis nėra pagrindo; liudytojos T. B. (1994 m. buvusios Avižienių apylinkės viršaitės) parodymai apie tai, jog žemę skirdavo (sprendimą dėl žemės skyrimo priimdavo) ne taryba, o sesija, – nepaneigia aplinkybės, kad šiuo konkrečiu atveju įstatymo nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo priimtas (teisėtas) sprendimas skirti ieškovei žemės sklypą.

Taigi pirmosios instancijos teismas savo išvados, jog nebuvo pagrindo spręsti, kad buvo priimtas (teisėtas) sprendimas skirti ieškovei žemės sklypą, priėjo, remdamasis ne tik Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2003-08-14 raštu ir Vilniaus apskrities archyvo 2004-08-24 pažymėjimu, bet ir įvertinęs kitus bylos duomenis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo 2003-08-14 raštą ir 2004-08-24 pažymėjimą, kadangi, kolegijos vertinimu, jie nepatvirtina, kad buvo priimtas (teisėtas) sprendimas skirti ieškovei žemės sklypą. Apeliacinio skundo motyvai (kad iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2003-08-14 rašto akivaizdu, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje pasibaigus archyvavimo terminui, duomenys buvo perduoti archyvuoti apskrities archyvui, ir tik išreikalavus duomenis iš archyvo, tapo aišku, jog pirmiau nurodytu protokolu buvo priimtas sprendimas rekomenduoti ieškovei žemės skyrimą individualaus namo statybai), kurie iš esmės turėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, jų nepaneigia, nes teismas skundžiamame sprendime ir nenurodė, jog pirmiau nurodytu protokolu nebuvo priimtas sprendimas rekomenduoti ieškovei žemės skyrimą individualaus namo statybai. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, jog, nors protokole ir buvo rekomenduota ieškovei skirti žemės sklypą individualaus namo statybai, tačiau toks įrašas buvo rekomendacinio pobūdžio ir jis negali būti prilyginamas teisėtam sprendimui, kurio pagrindu asmuo įgytų teisę pirkti žemės sklypą. Tokios išvados teisingumą paneigiančių argumentų ieškovė nenurodė ir jų nepagrindė, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantė taip pat skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad kiti 1994-10-20 Avižienių apylinkės tarybos I sesijos protokole Nr.18 nurodyti asmenys, kuriems taip pat buvo rekomenduota skirti sklypus individualaus namo statybai, sėkmingai juos išsipirko. Ieškovė prašė tesimo išreikalauti tų asmenų žemės sklypų įsigijimo duomenis, bet teismas tokį ieškovės prašymą nepagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 71-72) pareiškė prašymą išduoti liudijimą, kad jis galėtų iš VĮ Registrų centro gauti duomenis apie trečiųjų asmenų gautą žemę 1994 m Avižienių tarybos 18 sesijos sprendimo pagrindu, tačiau nemotyvavo, kodėl tokias aplinkybes teismas turėtų tirti, kaip jos susijusios su nagrinėjama byla. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai ieškovės prašymo netenkino, nes tų asmenų žemės sklypų įsigijimo aplinkybės nėra niekaip susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, dėl tų asmenų reikalavimų nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšta, o teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės konkrečiai bylai aplinkybes (CPK 180 str.) bei liečiančias konkrečioje byloje dalyvaujančius asmenis. Pažymėtina, kad apeliantė prie apeliacinio skundo jokių naujų įrodymų nepateikė.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia netinkamo aplinkybių dėl 39600 Lt investicinių čekių sumokėjimo vertinimo klausimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas iš taupomosios knygelės žymų (b.l. 23-25) neturėjo galimybės spręsti, kokios įmokos, kokiu pagrindu ir už ką pervestos valstybės vienkartinėmis išmokomis. Tokios galimybės neturi ir apeliacinės instancijos teismas, nes iš atžymų nesimato, už ką nurašytos vienkartinių išmokų sumos, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pakankamos išvadai, jog ieškovė už ginčo žemės sklypą yra sumokėjusi už sklypą įmokas valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, juo labiau, kad, nesant sprendimo apie žemės sklypo skyrimą įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo ir svarstyti, kad žemėtvarkos tarnyba turėjo apskaičiuoti žemės sklypo kainą.

Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė įpareigoti atsakovą pateikti ginčo sklypo pardavimo momentu įkainavimą, nes, išreikalavus iš atsakovo duomenis, galbūt ieškovė būtų reiškusi ieškinį dėl sandorio patvirtinimo, taip pat atmestini kaip nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Taigi įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Be to pareikštas ieškovės prašymas taip pat nebuvo konkretus,

Nors ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo klausimą, tačiau konkrečiai nenurodo, kokias materialines teisės normas pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė, o tik dar kartą cituoja ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Dėl to kolegija šiuo aspektu (dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo) plačiau nepasisako.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė